Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-04-17 · Byla Nr. BIK-198/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-17
Bylos Nr.
BIK-198/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06271-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Alenas Piesliakas
Nuteistasis
D. V.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1708/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06271-2021-4
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. V. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties priėmimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį išteisinti; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Skundžiami teismų sprendimai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismų išvados dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo padarytos išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, nevisapusiškai, tendencingai ir selektyviai įvertinus įrodymus, nepalyginus jų tarpusavyje, įrodymams priskyrus realiai nenustatytą turinį, taip parodant savo šališkumą. Todėl buvo neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, nutartį grindė neteisingomis ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkančiomis išvadomis, nepašalino kilusių abejonių ir prieštaravimų, o juos vertino nuteistojo nenaudai. Taip buvo pažeistas BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtirtintas nekaltumo prezumpcijos principas ir nesivadovauta in dubio pro reo principu. Šios instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nutartyje išsamiai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų ir nepaneigė nuteistojo versijų.

Teismai neįrodė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nuteistojo kaltė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį preziumuota ir grįsta tik prielaidomis, o ne konkrečiais ir vienareikšmiškais įrodymais. Teismai nenustatė, kad nuteistasis mušė nukentėjusiąją, nes to nebuvo ir jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Tariamai buvusi situacija teismų sumodeliuota besąlygiškai remiantis tik kaltinančiais ir netiesioginiais įrodymais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, prieštaringais, nenuosekliais ir nepatikimais nukentėjusiosios ir jos tėvo parodymais. Teismai pateikė selektyvų ir šališką vertinimą, kad įvykio dieną buvo konfliktinė situacija ir kad ji kilo dėl netinkamų nuteistojo veiksmų. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl šeimos narių parodymų patikimumo vertinimo, neatliko jokio parodymų patikrinimo ir be pagrindo konstatavo, kad nukentėjusiosios tėvo parodymai patikimi, nuoseklūs ir nešališki. Darydami išvadas dėl nuteistojo veiksmų pavojingumo, teismai nevertino nukentėjusiosios tėvo elgesio, kai šis į konfliktą nesikišo ir, nors buvo pavojinga, nesiėmė veiksmų dukteriai ir anūkei apsaugoti, žodžiu nesudrausmino nuteistojo, nekvietė policijos. Priešingai negu nukentėjusiosios ir jos tėvo parodymai, nuteistojo parodymai viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs, tačiau jie nebuvo įvertinti. Nuteistojo išsamiai atskleista įvykių seka liko nepaneigta, o nukentėjusiosios nurodyta versija galėjo būti nulemta tuo metu vykusio santuokos nutraukimo proceso. Be to, teismai nevertino, kad nukentėjusioji gydymo įstaigoje gydėsi psichinio pobūdžio sutrikimus.

Nuteistojo veiksmai nebuvo nukreipti prieš nukentėjusiąją ir jis neturėjo tikslo sukelti jai skausmą ar kokią nors neigiamą situaciją. Tai buvo natūralus ir adekvatus nuteistojo kaip rūpestingo tėvo noras suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą sužalotam vaikui. Teismai neatskleidė jo tyčios turinio. Apeliacinės instancijos teismas savaip interpretavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotus specialisto išvadą pateikusios specialistės paaiškinimus ir nevertino, kad nukentėjusioji prieš įvykį galėjo susižaloti pati. Be to, specialistė kritiškai vertino skausmo buvimą. Nukentėjusiosios elgesys ir parodymai dėl jos neva patirto skausmo yra prieštaringi.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria bei faktinių bylos aplinkybių nenustato. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. V. kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su teismų padarytomis išvadomis. Tačiau argumentai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ar nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kaip minėta, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų pareiga, o netinkamo įrodymų vertinimo argumentus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas peržiūri tik tais atvejais, kai jie siejami su BPK 20 straipsnio pažeidimais.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. V. BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Tokie skundo argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principo pažeidimų ir teismų šališkumo yra deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas AntanaitisTomas ŠeškauskasAlenas Piesliakas