- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1-1108-927/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24328-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.14Kiti BK VIII skyriaus nuostatų taikymo klausimai
- 2.1.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis . (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
1) 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. būdamas 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, žinodamas apie šią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2019 m. birželio 10 d., apie 18.58 val., Vilniaus r., Pagirių sen., Kryžiškių k., neprivažiavus apie 70 m iki Tvenkinio g. pastato Nr. 2A, nuo kelio Nr. 202 „Kirtimai - Pagiriai - Baltoji Vokė“ pusės, vairavo automobilį Mitsubischi Carisma, valst. Nr. UVC, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes taip vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones,
t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 10.00 val., užsuko pas buvusį bendradarbį į svečius, gyvenantį Salininkuose, šis turėjo degtinės ir pasiūlė išgerti. Gėrė dviese, apie 1,5 l degtinės. Baigus gerti nusprendė automobiliu nuvažiuoti iki ežero ir išsimaudyti. Jis prieš dvi dienas buvo nusipirkęs automobilį Mitsubischi Carisma, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo savo vardu dar nespėjo užsiregistruoti. Pirkimo ir pardavimo sutartį buvo sudaręs su pardavėju. Automobilis stovėjo pas draugą kieme, jis sėdo prie automobilio vairo ir kartu su draugu išvažiavo. Važiuojant Pagirių sen., Kryžiškių k., per mišką, pastebėjo, kad automobiliui pakilo temperatūra, t. y. pradėjo virsti garai iš variklio. Sustojus laukė kol atvės variklis, kažkur po 15 min., prie jų privažiavo policijos ekipažas. Policijos pareigūnui prisipažino, kad gėrė alkoholio, pūtė į alkotesterį. Patikrinus alkotesteriu prietaisas parodė virš 3,0 prom. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kadangi prieš metus taip pat vairavo automobilį būdamas neblaivus ir teisės vairuoti neteko. Automobilis, kurį vairavo, nebuvo apdraustas. Savo kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta pilnai ir neginčija (b. l. 32, 39).
Be visiško prisipažinimo kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
- Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Vilijos Uogintaitės tarnybiniu pranešimu, kuriuo užfiksuota, kad dirbdama kartu su tyrėju Rolandu Vaičiūnu, 2019 m. birželio 10 d. apie 18.58 val. gavo iš Vilniaus AVPK PVS specialisto nurodymą reaguoti į įvykį, jog kryžkelėje važiuojant nuo Keturiasdešimt Totorių kaimo link Baltosios Vokės, pakelėje stovi automobilis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus kažką krapšto po kapotu, be batų. Vykstant nurodyta kryptimi į įvykio vietą, kelyje Pagiriai-Baltoji Vokė sankryžoje ties Kryžiškėm, dešinėje šalikelėje nuvažiavęs nuo kelio į griovį buvo automobilis Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo vietoje sėdėjo A. B., gim. 1994-06-29, kuris prisipažino vairavęs automobilį, bet užgesus varikliui, bandė jį užvesti ir nuvažiavo į griovį. Tikrinant A. B. girtumą, alkotesteriu buvo nustatyta 3,02 prom. girtumo laipsnis (b. l. 5);
- Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyriausiosios patrulės Veronikos Vonsevičiūtės tarnybiniu pranešimu, kuriuo užfiksuota, kad dirbant kartu su patruliu V. L. apie 19:24 val. gavo iš OVS budėtojo, kad Vilniaus r., Kryžiškės, Tvenkinio g. automobilis Mitsubishi Carisma v/n (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu vietoje jau buvo kitas ekipažas, kurie paaiškino, kad automobilį MITSUBISHI CARISMA v/n (duomenys neskelbtini) vairavo A. B., kuris įpūtė pirmu pūtimu 3,02 prom., o antru pūtimu – 3,17 prom. ir prisipažino, kad vairavo automobilį (b. l. 6);
- asmens blaivumo testo rezultatais, kuriais užfiksuota, kad 2019-06-10 alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0762, Nr. 0968354, pirmuoju patikrinimu 19.21 val. A. B. buvo nustatytas 3,02 prom., antruoju patikrinimu 19.37 val. - 3,17 prom. girtumas (b. l. 9 -11);
- iš VĮ „Regitra" išrašo, kuriuo užfiksuota, kad automobilio MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Z. L., gim. . (duomenys neskelbtini) (b. l. 13);
- iš VŠĮ „Emprekis" pažymos, kurioje užfiksuota, kad automobilio MITSUBISHI CARISMA vertė su PVM - 760 Eur (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. B. būdamas 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, žinodamas apie šią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2019 m. birželio 10 d., apie 18.58 val., Vilniaus r., Pagirių sen., Kryžiškių k., neprivažiavus apie 70 m iki Tvenkinio g. pastato Nr. 2A, nuo kelio Nr. 202 „Kirtimai - Pagiriai - Baltoji Vokė“ pusės, vairavo automobilį Mitsubischi Carisma, valst. Nr. UVC, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Aptarti įrodymai yra pakankami A. B. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243 straipsnyje padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, anksčiau baustas administracine tvarka, teistas (b. l. 40-47), todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, bei tai, kad jis sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtinos prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (LR BK 63 str. 1, 4 d.), ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė mažintina 1/3 dalimi.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 3,02 promilės. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Mitsubischi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždrausto veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso Z. L. (Z. L.) (b. l. 13), tačiau A. B. iš jo automobilį perpirko, bet šio dar nespėjo įregistruoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės Mitsubischi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, kuri, remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“, yra 629 Eur be PVM ir 760 Eur – su PVM (b. l. 14).
Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM.
Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.).
Šiuo atveju kaltinamasis nėra PV mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma automobilio Mitsubischi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina be PVM, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 629 eurų. Tokia suma ir išieškotina iš kaltinamojo.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 11 d., BPK 140 straipsnio tvarka (BK 66 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje bei nuteisti:
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 80 parų areštu;
- pagal BK 243 straipsnį – 30 parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 11 d. - vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. B. (A. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, kurios terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. B. (A. B.) konfiskuotino automobilio Mitsubischi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 629 (šešis šimtus dvidešimt devynis) Eur.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti kaltinamajam A. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.