Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-18Kauno apylinkės teismas
  2. Apeliacija2018-04-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
1A-318-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-06-0-00097-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
L. S.
Advokatai
Romas Aikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-810/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00097-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; (S) 1.1.10.1; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4
Kauno apygardos teismasNUtartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danutės Giačaitės,

sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,nuteistajam L. S., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (neatlikta bausmės dalis 28 d.) ir L. S. paskirta subendrinta - 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. sausio 18 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą - sintetinį kanabinoidą AB-CHMINACA, šios augalinės medžiagos masė 0,8943 g, joje yra 0,0134 g. 1,5% gryno AB-CHMINACA, kol 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 16.50 val. šias medžiagas (duomenys neskelbtini) Kontrolės praleidimo punkto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpoje pas jį kelnių dešinėje kišenėje rado ir paėmė pareigūnai.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. S. prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti - skirti švelnesnę bausmę arba bausmės vykdymą atidėti. Anot L. S., jam paskirta bausmė yra per griežta. Tokį manymą nuteistasis grindžia tuo, jog kaltę pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, psichotropinių medžiagų neįsigijo, o rado, pasiliko jas sau neturėdamas tikslo platinti ar kitaip panaudoti. Nuteistasis taip pat nurodo, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negali tinkamai dirbti ir dengti skolas, auginti vaiką. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo L. S. skundas atmetamas. Atsižvelgdamas į L. S. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti švelnesnę bausmę arba bausmės vykdymą atidėti apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

Dėl bausmės švelninimo

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. S. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta, L. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, kad L. S. iki nuosprendžio priėmimo buvo aštuonis kartus teistas, nusikalstamos veikos buvo daromos esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstama veika, už kurią L. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė supratęs, jog įkalinimo įstaigoje rastame popieriniame pakete yra psichotropinė medžiaga. Taigi nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, sąmoningai padarė naują nusikalstamą veiką. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos L. S. charakteristikos ir pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis charakterizuojamas neigiamai – per pakankamai trumpą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį (nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn.) drausmine tvarka baustas 16 kartų, tris kartus perkeltas į drausmės grupę, skatintas vos 2 kartus. Nuteistasis pataisos namų administracijos apibūdinamas kaip konfliktiška asmenybė, besilaikanti nuteistųjų subkultūros nuostatų, nelinkusi keisti vertybinių nuostatų teigiama linkme. Aukštesniojo teismo nuomone, L. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, ankstesni teistumai, jo elgesys įkalinimo įstaigoje, rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis, laikytis visuomenės normų bei įstatymų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Taip pat aiškiai per griežtu ar neproporcingu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nelaikytinas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, kuris nustatytas mažesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, taigi formaliai L. S. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Ypatingai svarbūs duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, yra praeityje L. S. padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis nuteistajam. Iš pažymos apie L. S. ankstesnius teistumus matyti, kad nuteistajam Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. ir 2011 m. liepos 28 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtos baudos, be to, jam net tris kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu bei Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, tačiau švelnesnės bausmės bei tai, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas L. S. ne kartą buvo atidėtas, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė - būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, jis sąmoningai pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Aukštesniojo teismo nuomone, L. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, aukščiau aptarta nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti medžiaga, sistemingas naujų nusikalstamų veikų darymas, nepaisant skirtų švelnesnių bausmių bei ne kartą taikyto bausmių vykdymo atidėjimo instituto, leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo. Apeliaciniame skunde L. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti atsižvelgiant į tai, jog jis kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, psichotropinių medžiagų jis neįsigijo, o rado, pasiliko jas sau neturėdamas tikslo platinti ar kitaip panaudoti. Aukštesnės instancijos teismas švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuteistojo minimų aplinkybių pagrindu neturi pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, aplinkybę, jog L. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, pirmosios instancijos teismas pripažino lengvinančia jo atsakomybę ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas – nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su psichotropinių medžiagų įgijimo būdu, disponavimo jomis tikslu, reikšmingos kvalifikuojant nusikalstamą veiką, o ne skiriant bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą ar švelnesnės bausmės paskyrimą, nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl mažamečio vaiko auginimo ir siekio įsidarbinti. Šiame kontekste pažymėtina, jog L. S., atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, teikti vaikui išlaikymą. Kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar švelninti paskirtą bausmę, nenustatyta. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo L. S. atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Nors apeliaciniame skunde bausmės pradžios L. S. skaičiavimo klausimas nėra keliamas, vis dėlto, teisėjų kolegija, pastebėjusi baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. L. S. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (neatlikta bausmės dalis 28 d.) ir L. S. paskirta subendrinta - 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę L. S. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. sausio 18 d., kardomoji priemonė – suėmimas - L. S. nepaskirta. Iš (duomenys neskelbtini) administracijos 2018 m. kovo 30 d. rašto Nr. 6970 matyti, jog L. S. atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, paskirtą bausmę iš pataisos įstaigos buvo paleistas 2018 m. vasario 15 d., bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį neatlikinėjo, nes nuosprendis neįsiteisėjo. Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžią L. S. skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio paskelbimo dienos nėra teisinio pagrindo, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmės pradžios L. S. skaičiavimo nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 18 d., naikintina, nurodant bausmės pradžią L. S. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos. Iš pataisos įstaigos pateiktų duomenų matyti, jog L. S. 2018 m. vasario 15 d. buvo paleistas atlikęs visą laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį, patikslintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, kuri buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, L. S. jau yra atlikęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalį – 28 dienas terminuoto laisvės atėmimo. Atsižvelgdamas į tai bei siekdamas užkirsti kelią galimiems neaiškumams nuosprendžio vykdymo procese, apygardos teismas nustato, jog likusi neatlikta L. S. bausmės dalis yra 3 mėnesiai ir 17 dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės pradžios L. S. skaičiavimo nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 18 d., nurodant bausmės pradžią L. S. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Nustatyti, jog likusi neatlikta L. S. bausmės dalis yra 3 mėnesiai ir 17 dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisDanutė Giačaitė