- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- ATP-1075-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-02159-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vidmanto Gaidžio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties, kuria netenkintas Vidmanto Gaidžio skundas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo Vidmantui Gaidžiui pagal ATPK 163³ str. 1 d. paskirta 2250 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vidmantui Gaidžiui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad būdamas UAB „Rožių imperija“ vadovu 2011 m. spalio 19 d., apie 13.00 val., Vilniuje, Verkių g. 29 (6 korpusas), esančiame Verkių gėlių turgaus paviljono patalpose, prekybos vietoje, kurioje asmenys atsiskaito už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais, neužtikrino, kad būtų įrengtas ir naudojamas elektroninis kasos aparatas gautoms iš klientų pajamoms registruoti, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4.1. p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163³ str. 1 d.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimu V. Gaidys pagal ATPK 163³ str. 1 d. nubaustas 2250 Lt bauda. Nesutikdamas su nutarimu V. Gaidys padavė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Skundą išnagrinėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi skundo netenkino.
Apeliaciniu skundu V. Gaidys prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje, kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 10-12 punktuose nurodytus atvejus. Aprašo 10.16 punkte nurodyta, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų prekiaujant lauko sąlygomis, t.y. ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse. Aprašo 11.7. punkte nurodyta, kad naudoti kasos aparatų nereikalaujama, kai vienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas arba bilietas Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytais atvejais, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Nors pastarasis punktas įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d., bet nuo jo priėmimo 2011 m. spalio 25 d. šis punktas visiems asmenims leido pagrįstai tikėtis ir manyti, kad subjektai, neturėdami galimybės naudotis kasos aparatais dėl objektyvių priežasčių nebus, baudžiami tol, kol nebus aiškiai nustatyti atvejai, kada kasos aparato nereikalaujama naudoti. Gėlių turgaus paviljone kasos aparato nėra galimybės naudoti dėl objektyvių priežasčių – didelės drėgmės, žemos oro temperatūros, pažymėtina, kad vadovaujantis Aprašo 11.7. punktu visada buvo pildomi pinigų priėmimo kvitai ir pirkėjui pareikalavus ūkinės operacijos metu būdavo išduodamas pinigų priėmimo kvitas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad gėles pardavusios darbuotojos kartu su grąža neišdavė pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento, teismas nesiaiškino ir netyrė, ar darbuotojos užpildė pinigų priėmimo kvitą, ar joms buvo suteikta galimybė užpildyti šį kvitą, ar tiesiog nesudarius tokios galimybės iš karto buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pinigų priėmimo kvitai gali būti išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Klientui reikalaujant kvito, jis būdavo išrašomas ūkinės operacijos metu, kitais atvejais – tuoj pat po ūkinės operacijos. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad paskiriant nuobaudą buvo pažeisti teisėti interesai ir teisėtų lūkesčių principas. Bauda jam galėjo būti paskirta tik tuo atveju, kai buvo akivaizdu, kad jo veikloje būtina naudoti kasos aparatą, dėl būtinybės naudoti kasos aparatą jis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau atsakymo į užduotus klausimus negavo net ir po pakartotinio kreipimosi. Taip pat buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas, kurio viena iš sąlygų yra ta, kad viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis administracinės teisės principu – leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Be to, teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, teismas kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, konstitucinė vertybė yra teisingo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų teisingumą, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Byloje teismas besąlygiškai priėmė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos poziciją ir kritiškai vertino jo argumentus, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad operatyvaus patikrinimo metu už perkamas gėles buvo atsiskaitoma grynais pinigais, aprašo 4.1. p. reikalauja, kad kiekvienoje atsiskaitymo vietoje, kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortele, turi būti įrengti ir naudojami kasos aparatai. Prekyba gėlėmis buvo vykdoma paviljone, o ne lauko sąlygomis, todėl kasos aparatas buvo privalomas. Aprašo 11.7. punktas įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d., o pažeidimas buvo padarytas iki šios datos, norminiai teisės aktai atgal negalioja, išskyrus atvejus, kai atgalinis galiojimas nustatytas pačiame teisės akte, todėl minėtas punktas šiuo atveju negalioja. Įvertinus visas aplinkybes, pažeidėjas buvo nubaustas pagrįstai ir teisingai.
V. Gaidžio apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 163³ straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už prekybą ar paslaugas be kasos aparatų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus.
Kasos aparatų Lietuvos Respublikoje įrengimo, naudojimo ir aptarnavimo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintas Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Aprašo 2 punkte (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad Aprašo reikalavimų privalo laikytis visi ūkio subjektai, kurie parduoda prekes arba teikia paslaugas asmenims, atsiskaitantiems su jais grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis, arba superka prekes iš asmenų, atsiskaitydami su jais grynaisiais pinigais. Atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad už parduodamas gėles UAB „Rožių imperija“ dirbančios pardavėjos priimdavo grynuosius pinigus, todėl Aprašo reikalavimų UAB „Rožių imperija“ privalėjo laikytis.
Aprašo 4.1. punkte nustatyta bendroji taisyklė, kad atsiskaitymo vietoje, kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis, kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami. Išimtys iš šios bendrosios taisyklės, kai nereikalaujama naudoti kasos aparato, yra numatytos Aprašo 10-12 punktuose.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teigdamas, kad jo įmonei nereikia kasos aparato, nepagrįstai remiasi Aprašo 10.16. punktu, kuriame nustatyta, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų, jeigu prekiaujama lauko sąlygomis, t.y. ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidėjo vadovaujama įmonė gėlėmis prekiauja Verkių gėlių turgaus paviljone, t.y. pastate, todėl minėtas Aprašo punktas, kuris taikomas tik prekybai lauko sąlygomis, šioje byloje netaikytinas.
Taip pat pažeidėjas nepagrįstai remiasi Aprašo 11.7. punktu (redakcija galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 27 d.), kuriame nurodyta, kad jeigu kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas arba bilietas, naudoti kasos aparatų nereikalaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytais atvejais, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Pažymėtina, kad Aprašas 11.7. punktu buvo papildytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1262, be to, šis punktas įsigaliojo tik nuo 2012 m. gegužės 1 d., nors kontroliniai pirkimai buvo atlikti dar 2011 m. spalio 19 d., t.y. prieš Vyriausybės nutarimo priėmimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pažeistų V. Gaidžio teisinių lūkesčių yra nepagrįsti, nes akivaizdu, jog pažeidimo padarymo metu V. Gaidys negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jo vadovaujama įmonė galės nenaudoti kasos aparato vadovaudamasi Aprašo 11.7. punktu, kadangi Aprašas dar net nebuvo papildytas 11.7. punktu. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarime Nr. 1262, kuriuo Aprašas buvo papildytas 11.7. punktu, nėra numatyta, kad jis galiotų atgal, todėl nenaudoti kasos aparato vadovaujantis Aprašo 11.7. punktu būtų buvę galima tik nuo 2012 m. gegužės 1 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 11.7. punktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 566 buvo pripažintas netekusiu galios.
Kadangi byloje nenustatyta, kad pažeidėjo vadovaujama įmonė atitiktų Aprašo 10-12 punktuose nurodytus atvejus, todėl UAB „Rožių imperija“ vykdant veiklą buvo privaloma naudoti kasos aparatą ir kiekvienam atsiskaičiusiam už parduotas gėles asmeniui išduoti kasos aparato kvitą (Aprašo 5 p.), o ne pinigų priėmimo kvitą ar kitą apskaitos dokumentą. Esant tokioms aplinkybėms, jokios reikšmės neturi tai, ar pardavėjos buvo išrašiusios pinigų priėmimo kvitą, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netyrė, ar pardavėjos buvo išrašiusios pinigų priėmimo kvitus. Be to, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 punkte taip pat nustatyta, kad kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų.
Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos anksčiau atliktų patikrinimų pažymų matyti, kad ankstesni patikrinimai buvo atlikti 2008, 2009 ir 2010 metais ne Verkių gėlių turguje, o Šeškinės turgavietėje, todėl remtis pateiktais patikrinimais šioje byloje negalima. Nors pažeidėjas bylos nagrinėjimo metu Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikęs paklausimą, bet tai nebuvo pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą. Vien tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atmetė pažeidėjo skundo argumentus dar nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog V. Gaidys pagal ATPK 163³ str. 1 d. buvo nubaustas pagrįstai, visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, administracinė nuobauda pažeidėjui buvo paskirta įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir V. Gaidžio apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą ir Vidmanto Gaidžio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.