Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-435-1112/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-10
Bylos Nr.
e1-435-1112/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25416-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-435-1112/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25416-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 10 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinis teistumas Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2020 m. birželio 28 d. apie 4.00 val. Naujojoje Akmenėje, prie (duomenys neskelbtini) namo esančios autobusų stotelės, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų ir be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. G. į kairę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, tokiu būdu tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. G. fizinį skausmą ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Tokiais savo veiksmais D. M. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

D. M., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta iš dalies, save laiko psichiškai veiku žmogumi, nesilanko pas psichiatrus, psichologus. Dėl šio įvykio parodė, kad 2020 m. birželio 28 d. galėjo būti apie 4 val. paryčiais, tiksliau laiko negali pasakyti, su drauge, kurios neįvardins, nenori kišti jos, ėjo namo link Ramučių, tai yra Akmenėje, prie autobusų stotelės, žino, kad ta stotelė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiksliau negali pasakyti kada, toje stotelėje alų gėrė jam iš matymo pažįstamas vaikinas, jo vardo pavardės nežino, jis buvo kartu su kažkokia mergina, ir jiems praeinant per stotelę, tas vaikinas sudavė jo draugei su kuria ėjo kartu, per užpakalį, suprato, kaip jis „pakibino“ jo draugę, tada tam vaikinui rankos kumščiu vieną kartą trenkė per veidą, gal jam labiau kliuvo į kaktą, bet jo tikrai nespardė. D. M. buvo kažkiek išgėręs. Po jam suduoto smūgio jis su savo drauge išėjo namo, kur einant netoli parduotuvės „Norfos“ jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl savo šitokio poelgio gailisi, daugiau kaip ir neturi ko paaiškinti (b. l. 90).

Papildomai D. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Laikosi duotų parodymų pirmos apklausos metu, jų nekeičia ir papildomai nori pasakyti, kad buvo susitikęs su nukentėjusiuoju M., jo atsiprašė, jie susitaikė, jis jam atleido. Įvykio dieną buvo išgėręs alkoholio, buvo apgirtęs, tačiau visas aplinkybes atsimena. Alkoholis tokiam poelgiui įtakos neturėjo. Dėl tokio poelgio labai gailisi (b. l. 95).

Kaltinamojo D. M. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, be paties kaltinamojo prisipažinimo visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

– I. L. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2020 m. birželio 28 d. apie 3.40 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su savo pažįstamu M. G. Jam papasakojo, kad namuose kilo konfliktas su jos sugyventiniu T. K., kuris jai neatiduoda buto raktų. Kai kalbėjosi su M., jai paskambino jos sugyventinis T., kuris pasiūlė jiems susitikti prie (duomenys neskelbtini), kur norėjo visi kartu pakalbėti. Nuėję prie (duomenys neskelbtini) susitiko su T. K. Tarp jų visų kilo žodinis konfliktas, dėl ko T. nuo jų pabėgo ir raktų neatidavė. Jiems einant prie (duomenys neskelbtini) netoliese esančios autobusų stotelės, pribėgo prie jų jai pažįstamas D. M., kuris be jokios priežasties pradėjo mušti M., nematė tiksliai kiek kartų, nes išsigando. Tuo metu buvo pati skambinusi policijai ir konflikte, pabėgo. Jai D. M. nesutrenkė. Nesuprato, už ką jis M. sumušė. Mano, kad viešoje vietoje šitaip elgtis nedera, nes tai akivaizdžiai sukėlė pasipiktinimą (b. l. 38);

– Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2020 m. birželio 28 d. apie 3.40 val. susitiko su savo pažįstama drauge I. L, (duomenys neskelbtini). Jam draugė pasakė, kad jos sugyventinis T. K. neatiduoda jai buto raktų, sakė, kad jo namuose nėra. I. L. aiškino, kad jos sugyventinis jai paskambino ir paprašė jų susitikti prie (duomenys neskelbtini), kur norėjo visi kartu pakalbėti. Nuėję prie (duomenys neskelbtini) susitiko su T. K, kuriam pasakė, kad šis atiduotų buto raktus Irenai. T. T. pradėjo jį įžeidinėti, kartu sukonfliktavo su I., tačiau smurto niekas nenaudojo, po kiek laiko T. pasišalino. Jam su I. einant prie (duomenys neskelbtini) netoliese esančios autobusų stotelės, pribėgo prie jų iš matymo pažįstamas D. M., kuris be jokios priežasties jam iš rankos kumščio trenkė į kairės pusės veidą ir dėl to nuvirto. Tuomet nepamena kiek kartų D. M. iš kojų spyrė į veidą. Kai mušė, pajuto fizinį skausmą. Kartu buvo I., kuri matė, kaip D. M. jam trenkė į veidą, tačiau I. jis nieko nedarė. Atsikėlęs nuo žemės paskambino į policiją ir medikus. Atvykę medikai apžiūrėję jį pasakė, kad yra kairės pusės skruosto patinimas ir išvyko. Po kiek laiko privažiavo policija. Daugiau paaiškinti nieko negali (b. l. 18-20);

– Papildomai M. G. parodė, kad įvykio dieną D. M. jam koja spyrė vieną kartą į galvos sritį, tačiau spyris buvo nestiprus. Minėtas smūgis nesukėlė fizinio skausmo. Fizinį skausmą sukėlė kuomet D. M. sudavė vieną smūgį kumščiu į kairės pusės veidą, dėl ko nuvirto. D. M. kitą dieną jo atsiprašė. Jam atleido. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje neteiks (b. l. 35);

– Įvykio vietos apžiūros metu autobusų stotelė stovi netoliese esančių daugiabučių namų, t. y; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių nebuvo pastebėta, kraujo žymių nebuvo (b. l. 18-25).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, jog kaltinamojo D. M. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai: liudytojos ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolas su priedu (fotolentele), kiti rašytiniai įrodymai. Šių duomenų visuma patvirtinta, kad D. M. pažeidė viešąją tvarką, nes viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Bylos aplinkybės yra aiškios, visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir D. M. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad kaltinamajam D. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, prašo paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis per vienerius metus.

Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo asmenybę: D. M. teistas (b. l. 48-56); administracine tvarka baustas (b. l. 72-75), dirbantis (b. l. 76); duomenų apie asmens psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra. D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, D. M. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pasiūlyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, baudai sumokėti nustatytinas 12 mėnesių terminas. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. M. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme D. M. išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 28 d. 4.40 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 14.29 val. (b. l. 92).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina D. M. 2020 m. birželio 28 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 64¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti D. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir paskirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL dydžio – 2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL dydžio – 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto (a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą vieną dieną nuo 2020 m. birželio 28 d. 4.40 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 14.29 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikant, kad D. M. sumokėjo 2 (dviejų) MGL dydžio baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti D. M. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos skaičiuojamą 12 (dvylikos) mėnesių terminą, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno 2020 m. birželio 28 d. nutarimu D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. M., kad likusią mokėti 1 600,00 Eur (vien tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) baudą, nurodant įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinei banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai. Neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti D. M., jog kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Jasutienė