Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje (iš dalies nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą dėl auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo kita auklėjamojo poveikio priemone (atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą) J. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, bei, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla dėl jos nutraukta. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, jai paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir 1 (vienerių) metų elgesio apribojimas, įpareigojant ją: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) tęsti mokslą arba dirbti.

Probacijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių – įspėjimo ir elgesio apribojimo – pakeitimo į kitą auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti, prokuroras, probuojamoji, jos atstovė pagal įstatymą, taip pat gynėjas prašė teikimą atmesti.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

BK 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Iš teikimo ir pateiktos asmens bylos matyti, kad Probacijos tarnyba kontroliuoja J. S. elgesį nuo 2020 m. gruodžio 17 d. Bausmės pabaiga 2021 m. gruodžio 16 d. Pirmo pokalbio metu J. S. buvo supažindinta su auklėjamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, sudarytas priežiūros planas (asmens b. l. 17). Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl J. S. nepradėta ikiteisminių tyrimų (asmens b. l. 22), ji mokosi (duomenys neskelbtini) (asmens b. l. 27–30), tačiau netinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose:

1) 2021 m. sausio 28 d. 22.30 val. J. S. nerasta namuose, 2021 m. vasario 2 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji tuo metu buvo pas prosenelę, už tai ji buvo įspėta (asmens b. l. 25);

2) 2021 m. kovo 2 d. 1 val. J. S. nebuvo namuose, 2021 m. kovo 22 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji tuo metu buvo pas prosenelę, ji įspėta pakartotinai (asmens b. l. 31);

3) 2021 m. balandžio 13 d. 22.30 val. J. S. nebuvo namuose, 2021 m. balandžio 21 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji tuo metu buvo pas prosenelę (asmens b. l. 32).

Be to, J. S. 2021 m. sausio 11 d. buvo bausta administracine tvarka už tai, kad važiavo troleibusu be bilieto, paskirta 10 Eur bauda (bauda sumokėta) (asmens b. l. 23).

J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji būna namuose, tačiau ne motinos, o jos prosenelės, kuriai reikalinga priežiūra. Kiti šeimos nariai dirba ir negali prižiūrėti prosenelės. J. S. buvo parašiusi prašymą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau toks prašymas nebuvo tenkinamas. Supranta, kad negali savavališkai keisti gyvenamosios vietos, tačiau ji savo iniciatyva ėmėsi prižiūrėti prosenelę. Administracinė nuobauda paskirta už važiavimo bilieto nepapildymą, neatsimena priežasčių. Naktimis nemiega, todėl praleidžia pamokas. Supranta, kad tai – nepateisinama priežastis praleisti pamokas.

J. S. atstovė pagal įstatymą paaiškino, kad dukra būna namie su ja, bet kartais sako, kad važiuoja pas prosenelę. Ji negali sustabdyti dukros, nes dukra nėra maža. Žino, kad dukra tikrai važiuoja pas prosenelę, nes mato per kamerą, skambina dukrai. Atstovės pagal įstatymą motina gyvena šalia kitame bute.

Taigi iš asmens bylos matyti, kad J. S. iš tikrųjų netinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Kita vertus, probuojamoji teismo posėdžio metu paaiškino, kad visais atvejais, kai nerandama namuose, ji būna prosenelės namuose, kur prižiūri senyvo amžiaus šeimos narį. Tokie J. S. paaiškinimai nėra paneigti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktas Probacijos tarnybos teikimas skirti probuojamajai itin griežtą auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad dabartiniu metu J. S. netinkamas teismo paskirto įpareigojimo vykdymas yra tokio proporcingumo laipsnio, jog būtina skirti jai minėtą auklėjamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju gali būti efektyviai sprendžiamas iškilęs klausimas, kad tiek J. S. būtų konkrečioje gyvenamojoje vietoje, tiek ji galėtų prižiūrėti savo prosenelę, pavyzdžiui, probuojamoji galėtų gyventi šalia prosenelės buto esančiame senelės bute, kuri galėtų prižiūrėti, kad J. S. būtų namuose nustatytu laiku. Esant tokiai situacijai, Probacijos tarnybos pareigūnams nebūtų per daug sunku patikrinti abu butus, esančius vienas šalia kito, ir nustatyti, ar probuojamoji laikosi teismo paskirto įpareigojimo. Probacijos tarnyba su J. S. ir jos atstove pagal įstatymą gali tartis ir dėl kitų būdų, kaip būtų galima pasiekti pusiausvyrą tarp viešo (tikrinti, kaip J. S. laikosi teismo paskirto įpareigojimo) ir privataus (J. S. suteikiant galimybę būti pas prosenelę) intereso.

Probuojamoji taip pat vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau jos padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu, paskirta bauda sumokėta. Tai neleidžia teigti, kad J. S. yra linkusi pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Ji taip pat iš esmės laikosi kito teismo paskirto įpareigojimo – tęsti mokslą. Kitų aplinkybių, kurios neigiamai apibūdintų probuojamosios asmenybę, teismas nenustatė.

Pabrėžtina, kad nepilnamečiui paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimas griežtesne auklėjamojo poveikio priemone negali būti formalus. Kiekvienu atveju turi būti visapusiškai įvertinama, ar toks pakeitimas iš tiesų yra proporcingas probuojamojo elgesiui. Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į J. S. elgesį. Todėl Probacijos teikimas netenkinamas.

J. S. įspėtina, kad, piktybiškai nevykdant teismo įpareigojimų ar darant naujus administracinius nusižengimus, Probacijos tarnyba gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo kita auklėjamojo poveikio priemone (atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą) J. S. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.