Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-2027-673/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
2-2027-673/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje
Atsakovas
T. V.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2027-673/2013Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01756-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 38.; 44.2.; 44.5.2.4.; 73.2.6.1; 99.5.; 99.7.; 116.1.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,

nedalyvaujant ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje,

nedalyvaujant atsakovui T. V.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui T. V. dėl draudimo išmokos grąžinimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje pateiktu ieškiniu (b. l. 2-4) prašo priteisti iš atsakovo T. V. 1204,31 Lt draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad „BTA Insurance Compa ny“ SE filialas Lietuvoje sumokėjo draudimo išmoką – 1204,31 Lt pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 4141442 dėl 2012-09-01 įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio kaltininkas T. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22str. 1 d. 1 p. ir išmokos mokėjimo taisyklių 59 p. ir 59.4 p., draudikas įgijo 100 proc. draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į apdraustąjį, o tai sudaro 1204,31 Lt.

Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Ieškovo atstovas adv. M. S. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad ieškovas pripažįsta, kad nurodant teisės akto punktą, kurio pagrindu keliamas reikalavimas, yra akivaizdi techninė klaida ir prašo laikyti, kad reikalavimas yra reiškiamas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu, nes būtent šis punktas kalba apie atsakomybę už pasišalinimą. Atsakovo atsikirtimas, kad jis nepasišalino iš įvykio vietos, yra paneigtas oficialiais įrodymais.

Į teismo posėdį atsakovas T. V. neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – šaukimas įteiktas asmeniškai, apie neatvykimo priežastis atsakovas nepranešė, skirti kitą bylos nagrinėjimo laiką neprašė, todėl byla, nesat būtinybei papildomai pasiruošti, nagrinėtina teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas T. V. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (b. l. 20) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys negali būti grindžiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22str. 1 d. 1 p., kadangi šioje įstatymo normoje nurodyta „vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo“. Jis nėra atlikęs šioje įstatymo normoje nurodytų veiksmų, todėl šis įstatymas jo atžvilgiu negali būti taikomas. Nagrinėjant jo administracinę bylą, jis teisme bandė įrodyti, kad iš autoįvykio vietos tyčia nepasišalino, nes jis jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Jeigu būtų pajutęs kontaktą su kitu automobiliu, būtų sustojęs, tačiau teisme jį pripažino kaltu. Civilinio ieškovo padaryta išvada, kad jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, yra neteisinga ir klaidinanti. Jo paties automobilis nebuvo apgadintas, todėl jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad yra apgadinęs kitą automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje buvo apdraudęs transporto priemonės AUDI A6 AVANT, identif. Nr. WAUZZZ4F09N033562, valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo laikotarpis: 2012-08-22 – 2013-08-21. Draudėjo prašymu draudimo sutartis buvo nutraukta 2012-09-21 (b. l. 32). Iš Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK 2012-10-30 pažymos apie eismo įvykį nustatyta, kad 2012-09-01, apie 11.45 val., Kėdainių J. Basanavičiaus g. įvykio eismo įvykis, kurio metu atsakovas T. V., vairuodamas ieškovo apdraustą transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas susidūrė su transporto priemone CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino: apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 10). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-965-825/2012 T. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Nutarime konstatuota, kad T. V. 2012-09-01, apie 11.45 val., J. Basanavičiaus gatvėje, Kėdainių m., vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, neįsitikinęs, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, kliudė lenkiamą automobilį, dėl to jį apgadino, apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 141 p. bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 1 d. 2 p. Nutarimas įsiteisėjęs (b. l. 21-23).

Atsakovas neigia sąmoningai pasišalinęs ir įvykio vietos ir nurodo, kad jog kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Tačiau teismas pažymi, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Minėta, kad įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nutarimu T. V. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą) ir 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kurio vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles). Pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Tai reiškia, jog administracinę bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovas konkrečioje situacijoje suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu; atsakovas joje dalyvavo; administracinėje ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas tas pats – atsakovo veiksmų eismo įvykio metu ir po jo teisėtumas (neteisėtumas). Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinėje byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino tyčia.

Bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda), dėl kurių buvo apgadintas automobilis CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo valdytojas patyrė žalą. Taigi tarp atsakovo veiksmų ir kito asmens patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą. Byloje taip pat nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs ieškovas. Kaip matyti iš 2012-09-03 pranešimo apie įvykį (b. l. 12), 2012-11-07 draudžiamojo įvykio tyrimo akto (b. l. 11), 2012-09-12 PVM sąskaitos faktūros (b. l. 7) bei 2012-11-09 mokėjimo nurodymo (b. l. 16) ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, atlygino dėl eismo įvykio padarytą žalą, išmokėdamas 1204,31 Lt draudimo išmoką už eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą šiuos darbus atlikusiai UAB „Autobroliai“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Minėta, administracinėje byloje nustatyta, kad 2012-09-01 eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis CITRROEN C, įvyko dėl atsakovo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei tai, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pasišalino iš įvykio vietos, todėl šios teisės normos pagrindu ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų išmokėtas sumas. Tai, jog ieškinyje buvo nurodytas kitas šio reikalavimo teisinis pagrindas (nurodytas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nepaneigia ieškovo reikalavimo pagrįstumo, nes ieškinyje buvo aiškiai nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu įrodytas faktinis reikalavimo pagrindas – atsakovo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Automobiliui CITREON C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydis įrodytas UAB „Autobroliai“ 2012-09-12 PVM sąskaita faktūra Nr. BRO000002976 (b. l. 7), apžiūros aktu (b. l. 13) ir remonto sąmata (b. l. 27-31). Atsakovas žalos dydžio neginčijo, alternatyvaus žalos įvertinimo nepateikė, skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti neprašė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, nesant byloje duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui pastarojo išmokėtą 1204,31 Lt draudimo išmoką ar bent jos dalį, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1204,31 Lt draudimo išmoką yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.263 str., 6.246–6.249 str., 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.).

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas sumokėtas 72,00 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 10 Lt sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1204,31 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių litų 31 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, į. k. 300665654.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė