Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-31 · Administracinė byla Nr. I-231-244/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
I-231-244/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02092-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-231-244/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02092-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto apylinkės teismo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. V2-621; 2) įpareigoti atsakovą peržiūrėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 26 d. prašymą, kuriame prašė įvykdyti veiksmus ir parengti pažymą, kuri remtųsi surinktais duomenimis iš civilinės bylos Nr. 2-955-392/2006 ir dokumentais, kurie atspindėtų faktą, jog jis 2006 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje neįžeidinėjo proceso dalyvių ir nepažeidinėjo tvarkos; 3) priteisti atlyginti 50 Eur turtinę ir 50 Eur neturtinę žalą (b. 1. 1–6, 41–50).

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas parengti pažymą iš civilinės bylos Nr. 2-955- 392/2006, kuri patvirtintų, jog 2006 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje jis neįžeidinėjo proceso dalyvių ir nepažeidinėjo teismo posėdžio tvarkos. Pažyma reikalinga pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui. Dėl advokatės tvirtinimų, kad 2006 m. gruodžio 13 d. vykusiame teismo posėdyje jis elgėsi arogantiškai, visus įžeidinėjo, jam kilo sunkios teisinės pasekmės, t. y. buvo atimta teisinė pagalba, už tariamą suteiktą advokatės pagalbą priskirta sumokėti didžiules teismo išlaidas – 394,07 eurų. Jis minėtų išlaidų sumokėti negali dėl sunkios materialinės padėties. Pareiškėjui teisinė pagalba buvo atimta visam laikui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. V2-621 (toliau – ir Skundžiamas raštas) nurodė, kad jis netvirtina elgesio faktų jo nagrinėjamose bylose ir dėl to neišduoda pažymų. 2006 metais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos nereikalavo, jog kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų daromas garso įrašas, todėl pateikė pareiškėjui prašomo teismo posėdžio protokolo kopiją.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis, neatsakyta į jo prašymą. Pažymi, kad jam teko parašyti daugiau nei 10 įvairių prašymų, skundų ir užklausų įvairioms organizacijoms ir teismams. Nurodo, kad bylinėjimosi suma sprendžiant šį ginčą viršija 50 Eur, ir prašo ją priteisti iš atsakovės. Tai pat prašo priteisti 50 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti (b. 1. 62–64).

Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymi, kad jis yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip biudžetinė įstaiga, valstybės institucija, nevykdo viešojo administravimo funkcijų, neteikia viešųjų ir administracinių paslaugų, kaip tai nustato Viešojo administravimo įstatymo normos, todėl teikdamas atsakymus pareiškėjams jis neturi pagrindo vadovautis VAĮ normomis.

Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo veikloje yra dviejų tipų dokumentai, t. y. procesiniai dokumentai, kuriems reikalavimus nustato procesinių normų teisės aktai, ir neprocesiniai dokumentai, kurie skirti teismui, kaip valstybės institucijai. Pastarųjų dokumentų pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normos. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip valstybės institucija, pagal jai priskirtą įstatymo kompetenciją neišduoda pažymų, patvirtinančių vienokį ar kitokį teismo sprendimą, įvykį ar faktą. Visi atsakymai į neprocesinius prašymus, skundus rašomi ant Vilniaus miesto apylinkės teismo firminio blanko kaip atsakymai į raštus ir tai nedaro jų netinkamų ar neteisingų dėl formos pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek vykdydamas teisingumo funkciją, tiek neprocesinę veiklą bei siekdamas išlaikyti nešališkumo pusiausvyrą savo veikloje ir nesuteikti išskirtinių teisių nė vienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, nedalyvauja informacijos, duomenų, įrodymų rinkimo procese, neatstovauja pareiškėjams jų santykiuose su kitomis institucijomis ar kitais asmenimis, nepadeda asmenims rengti procesinių ir neprocesinių dokumentų. Pareiškėjui, kuris siekia gauti informaciją, Vilniaus miesto apylinkės teismas gali pateikti tik tą prašomą informaciją, kurią pats sukūrė ir ja disponuoja (pvz., teismas neturi teisinio pagrindo teikti informacijos iš kitų valstybės registrų, informacijos iš kitų teismų nagrinėjamų bylų ir kt.). Sukurti, patvirtinti įvykius ar faktus, kurie vyko nagrinėjant bylą pagal procesinėje byloje esančią informaciją, ir pagal tai išduoti pažymą, t. y. įvertinti ir patvirtinti proceso dalyvio elgesį per teismo posėdį, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia informacija yra vertinamojo pobūdžio ir negali būti pripažįstama kaip informacija, kurią sukūrė teismas ir kuria jis disponuoja (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Jokie teisės aktai nenustato pareigos teismui įvertinti proceso dalyvio elgesį per teismo posėdį ir teismo vardu patvirtinti tokį įvertintą elgesį išduodamoje pažymoje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas išduoti minėto teismo posėdžio protokolo kopiją, t. y. išduoti dokumentus, kuriais teismas disponuoja (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), bei atsakymas pareiškėjui neišduoti pažymos, patvirtinančios jo elgesį teismo posėdyje, yra teisingas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. rašto Nr. V2-621 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad su 2017 m. gegužės 2 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas išduoti pažymą, kuri atspindėtų faktą, jog jis neįžeidinėjo proceso dalyvių per 2006 m. gruodžio 13 d. vykusį teismo posėdį ir nepažeidinėjo tvarkos (b. 1. 65–66).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. pareiškėjui pateikė 2006 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio protokolo kopiją (b. 1. 72).

Pareiškėjas, nesutikęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo atsakymu, 2017 m. gegužės 9 d. jį apskundė Nacionalinei teismų administracijai, ši 2017 m. gegužės 24 d. išaiškino, jog tokio pobūdžio prašymai turi būti teikiami tiesiogiai teismui (b. 1. 75–76).

Pareiškėjas 2017 m. gegužės 29 d. pateikė pakartotinį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui išduoti pažymą (b. 1. 77).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. skundžiamu raštu paaiškino, kad teismas netvirtina proceso dalyvių elgesio faktų teismo nagrinėjamose bylose ir neišduoda tai patvirtinančių pažymų, bei nurodė, kad prašomo teismo posėdžio protokolo kopija pareiškėjui buvo pateikta (b. 1. 77).

Pareiškėjas prašo išduoti pažymą kaip įrodymą, jog jis neįžeidinėjo proceso dalyvių ir elgėsi tinkamai, turėdamas šią pažymą jis sieks ginti galimai pažeistas teises Valstybės garantuojamoje teisinės pagalbos tarnyboje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, iš esmės prašydamas suteikti tam tikrą informaciją, kuria, jo manymu, šis teismas disponuoja.

Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuris, be kita ko, nustato šios teisės įgyvendinimo priemones ir tvarką, prašymų gauti dokumentus pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas (Įstatymo 2 str. 1 d.). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta dokumento sąvoka, nurodant, kad tai institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Informacija yra apibrėžta kaip žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas (Įstatymo 3 str. 5 d.). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Šis įstatymas yra taikomas ir teismams, kaip valstybės institucijoms.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai teigia, kad gali pateikti tik tą prašomą informaciją, kurią disponuoja (pvz., teismas neturi teisinio pagrindo teikti informacijos iš kitų valstybės registrų, informacijos iš kitų teismų nagrinėjamų bylų ir kt.). Sukurti, patvirtinti įvykius ar faktus, kurie vyko bylos nagrinėjimo metu pagal procesinėje byloje esančią informaciją, ir pagal tai išduoti pažymą, t. y. įvertinti ir patvirtinti proceso dalyvio elgesį proceso metu, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia informacija yra vertinamojo pobūdžio ir negali būti pripažįstama kaip informacija, kurią teismas disponuoja (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo išduoti pažymą, jog pareiškėjas per 2006 m. gruodžio 13 d. posėdį neįžeidinėjo proceso dalyvių ir elgėsi tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas išduoti pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007 (pareiškėjo nurodoma civilinė byla Nr. Nr. 2-955-392/2006) teismo posėdžio protokolo kopiją (2006 metais nebuvo daromi posėdžių garo įrašai), t. y. išduoti dokumentus, kuriais Vilniaus miesto apylinkės teismas disponuoja, pareiškėjo teisių nepažeidė.

Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiamas raštas neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų. Individualus administracinis aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.). Tokiu aktu taikomos teisės pagrindu asmeniui sukuriamos individualaus pobūdžio teisės ar nustatomos pareigos. Tačiau ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto veiksmas vertintinas kaip individualus administracinis aktas. Viešojo administravimo subjektai priima įvairių tvarkomojo, informacinio ir kitokio pobūdžio aktų (raštų). Tokiems aktams nekeliami (netaikomi) VAĮ 8 straipsnyje numatyti reikalavimai, o taip pat netaikomos ir VAĮ 35 straipsnyje nustatytos procedūros. Šioje byloje ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raštas Nr. V2-621 nevertintinas kaip individualus administracinis aktas. Šiuo raštu buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą išduoti pažymą, kuri atspindėtų faktą, jog jis neįžeidinėjo proceso dalyvių per 2006 m. gruodžio 13 d. vykusį teismo posėdį ir nepažeidinėjo tvarkos

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raštas Nr. V2-621 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Kadangi byloje netenkinamas pagrindinis reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. V2-621, todėl atmetamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą peržiūrėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 26 d. prašymą parengti jam pažymą,

Pareiškėjas teismo prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 50 Eur turtinei ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad reikalavimai atlyginti žalą yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovų veiksmų ar neveikimo. Neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, turtinė ir neturtinė žala negali būti priteisiama. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 50 Eur turtinei ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėDonatas VansevičiusLiudmila Zaborovska