Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams,

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Į bausmės laiką A. K. įskaityta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M., vykdytojais A. M., A. G. ir D. R., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pasiskirsčius vaidmenimis, vykdydamas organizatoriaus nurodymus bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sunaikinus visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimą turtą, tai yra susprogdinant AB banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į šiame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą, ir iš ten pagrobė svetimą turtą – AB bankui (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 23 010 Lt įvairiomis kupiūromis.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., veikdamas organizuotoje grupėje su organizatoriumi S. M., vykdytojais A. M., A. G. ir D. R., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pasiskirsčius vaidmenimis, vykdydamas organizatoriaus nurodymus, svetimo turto – AB banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), bankomate buvusių pinigų pagrobimo metu sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – AB banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioską, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), išlaužus kiosko laukujes duris, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio ir, susidarius tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį, tokiu būdu sukėlus dujų sprogimą, padarydamas AB bankui (duomenys neskelbtini) 150 214,52 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. K. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nors nuteistasis A. K. neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, jo kaltė padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta kitų nuteistųjų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš dalies – ir paties A. K. teisme duotais parodymais.

Kaip matyti iš nuteistojo A. K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, pastarasis nurodė, kad 2009 m. lapkričio 19 d. jam paskambino pažįstamas vardu D. iš Šiaulių ir pasiūlė atvažiuoti pavežti žmones, sakė, kad reikės palaukti nuvažiavus iki miško ir parvežti žmones iki Kauno. Minėtas asmuo sumokėjo jam už benziną ir dar davė 300 Lt. Tuo metu, kai skambino D., jis (A. K.) buvo Kaune. Į Šiaulius jis atvažiavo 2009 m. lapkričio 18 d. vakare, vyko trečio modelio automobiliu „VW Golf“. D. jam nurodė vietą, kur iš pamiškės paimti žmones, pasakė, kad žmonės atvažiuos naktį. Jis suprato, kad tai ta pati vieta, kuri nurodyta kaltinime. D. važiavo savo automobiliu, o jis – savo. Važiavo žvyrkeliu, pamiškėje matė kelią ir mišką. Tuomet D. jį paliko ir išvažiavo. Jam nuvykus į vietą, po kurio laiko automobiliu „Audi“ raudonos spalvos atvyko du jaunuoliai. Jis matė, kaip jaunuoliai išlipo iš automobilio ir ėmė krapštyti kažkokį įrenginį. Nesulaukęs, kol vaikinai prieis prie jo, pats prie jų nuėjo. Jam einant prie detalių, iš nosies ėmė lašėti kraujas. Tuomet jie visi trys jo (A. K.) automobiliu išvažiavo į Kauną. Vaikinai, kuriuos jis vežė, buvo apsirengę tamsiais „treningais“, abu buvo su kepurėmis. Vaikinus jis nuvežė ir išleido Kaune prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos vaikinus matė pirmą kartą, jų nepažįsta ir daugiau sutikęs nebuvo (6 t. 39-40 b. l.).

Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu nusikalstamas veikas padaręs veikdamas organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M., vykdytojais A. M., A. G. ir D. R., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tai, kad S. M., A. M., A. G. ir D. R. yra nuteisti už tuos pačius nusikaltimus, kurie inkriminuoti ir A. K., patvirtina byloje esanti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio kopija. Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad S. M., A. M., A. G. ir D. R. nusikalstamas veikas 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., padarė veikdami organizuota grupe kartu su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2010 m. spalio 12 d. nutarimu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą (4 t. 148-200, 5 t. 1-17 b. l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėto apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrintas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kuria nuteistojo S. M. gynėjo bei nuteistųjų A. G., A. M. ir D. R. skundai atmesti, o minėti apylinkės ir apygardos teismų sprendimai patikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi, kuria A. M., A. G. ir D. R. kasaciniai skundai atmesti, apylinkės teismo nuosprendis ir apygardos teismo nutartis pakeisti tik dalyse dėl S. M. 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d. padarytų vagysčių kvalifikavimo.

Nors iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nė vienas iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nuteistų asmenų tiesiogiai nenurodė, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., įsibraunant į AB banko (duomenys neskelbtini) Šiaulių filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą, ir iš ten pagrobiant svetimą turtą – AB bankui (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, taip pat sunaikinant didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu dalyvavo ir A. K., pastarojo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas įrodo byloje surinkti įrodymai.

Iš nuteistojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pastarasis nurodė, jog automobilyje „Audi“, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) malūno, buvo du asmenys: B. ir kitas asmuo. Jis anksčiau galvojo, kad tai buvo A., tačiau dabar tuo abejoja. „Tas vaikinas“ buvo užsimaukšlinęs kepurę, jis pastarojo labai neapžiūrinėjo. Važiuojant nuo pamiškės, kur jie paliko automobilį „Audi“, „BMW“ automobilį vairavo jis, t. y. A. G., automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo B., o gale – D. ir „tas kitas vaikinas“. B. ir kitą vaikiną jie išleido prie trobelės (2 t. 161-163 b. l.). A. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie kartu su D. R. vyko į Kauną (4 t. 40-41 b. l.). Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu nurodė ir D. R. (4 t. 37-40 b. l.). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad tiek A. G., tiek D. R. savo parodymus ne kartą keitė, Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje, išnagrinėjęs visus pastarųjų parodymus, konstatavo, kad netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas anksčiau minėtoje 2013 m. birželio 4 d. nutartyje konstatavo, jog teismai pagrįstai vadovavosi tais ikiteisminio tyrimo metu duotais D. R. ir A. G. parodymais, kuriais jie vienodai nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Iš 2009 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, 900 m iki (duomenys neskelbtini) miško. Keliuke, esančiame už 30 metrų nuo pagrindinio kelio, rastas raudonos spalvos automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairėje pusėje ties galinėmis durelėmis ant žemės prikritę įvairių smulkių bankomato detalių (jos paimtos ir supakuotos). Dešinėje automobilio pusėje už 2 metrų nuo automobilio galo ant žemės rasta metalinė bankomato detalė, dešinėje automobilio pusėje 4,10 m atstumu žolėse rasta 50 Lt kupiūra, o dešinėje automobilio pusėje už 8,4 m į miško pusę žolėse rasta numesta metalinė bankomato detalė. Toje pačioje pusėje rastos ir kitos bankomato dalys. Ant automobilio galinės sėdynės rastos įvairios smulkios bankomato detalės supakuotos. Automobilio gale už keleivio sėdynės rastas mėlynos spalvos dujų balionas su žarnos galu (1 t. 97-123 b. l.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateiktos tirti bankomato dalies, laboratorijoje pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini) (mėg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), bankomato dalies, laboratorijoje pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini) (mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtų šalia automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ir nepriklausančio D. R., A. G., A. M. ir S. M. (1 t. 185-188 b. l.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žmogaus kraujo, rasto ant bankomato dalių (žr. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (3 t. 32 b. l.).

Byloje esantis pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas liudija, kad iš A. K. buvo paimtas seilių pavyzdys lyginamajam DNR tyrimui atlikti (3 t. 33 b. l.), o Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2011 m. spalio 27 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant bankomato dalių, paimtų šalia automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasto vieno vyro kraujo genotipas sutampa su A. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000002 %. ( 3 t.34-39 b. l.).

Pažymima, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Be to, kaip jau minėtoje 2013 m. birželio 4 d. nutartyje pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK 178 straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, pvz.: stebėti aplinką, užtikrinti atsitraukimą po nusikaltimo padarymo, padėti paslėpti pagrobtą turtą ar pačius grupės narius. Esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

Taigi, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. K. tiesiogiai dalyvavo sprogdinant bankomatą ir pagrobiant svetimą turtą, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad A. K. atliko jam iš anksto nustatytą vaidmenį. A. K. nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. neigimą įvykdžius nusikalstamas veikas vertino kaip pastarojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas įvertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti A. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, apeliantas skunde pažymėjo, kad teismas turi laikytis Konstitucijoje įtvirtinto teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principo, be to, apelianto teigimu, teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė jo teises, garantuojamas BPK 44 straipsnio 5 dalyje, t. y. pažeidė jo teisę į teisingą ir sąžiningą bylos išnagrinėjimą, taip pat pažeidė ne tik nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 6 dalyje, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį.

Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju teigti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nėra pagrindo. Tai, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, nepatvirtina teismo šališkumo, nes teismo nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, jame išdėstyti ir tinkamai įvertinti įrodymai, kuriais vadovaujantis buvo nustatytos faktinės veikų padarymo aplinkybės.

Apelianto skundo argumentų, kad teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šie argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini.

Kartu pažymima, kad teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama skundo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.