Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pensininkas, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventė Velykas tėviškėje. Po mišių visi susirinko, vartojo alkoholį. Gėrė įvairius alkoholinius gėrimus – alų, brendį, viskį, degtinę. Namo grįžo po vidurnakčio. Ryte, apie 8 val. 30 min paskambino buvęs bendradarbis, prašė atvažiuoti. Neklausė, dėl kokios priežasties jį kvietė atvažiuoti. Iki bendradarbio yra apie 12 kilometrų atstumas. Jautėsi normaliai, todėl sėdo į mašiną ir išvažiavo. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Iki draugo buvo likę apie 500 metrų. Viso automobiliu nuvažiavo apie 10 kilometrų. Dėl savo elgesio gailisi, jį vertina neigiamai, jaučia gėdą dėl savo poelgio. Teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs prieš 36 metus, turi ir teisę vairuoti ir A kategorijos transporto priemones. Šiuo metu jo pajamos yra apie 614 Eur pensija. Gyvena kaime, turi pievų, augina galvijus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo laiduotoju paskirti sūnų, nes tai yra jam artimas žmogus, jis netoli gyvena, su juo dažnai bendrauja, sūnus užvažiuoja pas jį, kartu leidžia laisvalaikį. Mano, kad sūnus jam gali daryti gerą įtaką, jis yra jam autoritetas. Sūnui apie įvykį papasakojo, sūnus taip pat neigiamai vertina kaltinamojo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas liudytojas, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

Liudytojas Mindaugas Kvederys, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kelių policijos skyriuje vyriausiuoju patruliu. (duomenys neskelbtini) pradėjo tarnybą ir kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialiste Agne Kvedaravičiūte dirbo viename ekipaže (duomenys neskelbtini). Dirbant (duomenys neskelbtini), stabdė automobilius ir nuotoliniu alkoholio detektoriumi tikrino automobilių vairuotojų blaivumą. Apie (duomenys neskelbtini) pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Specialistė Agnė Kvedaravičiūtė sustabdė šį automobilį. Priėjus prie šio automobilio vairuotojo, pamatė, kad automobilio vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Jam iš karto buvo pasiūlyta tikrintis savo neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo G. B., alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0169, patikros Nr. 1985668, pirmo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) jam buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas, antru tikrinimu (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,55 promilių girtumas. Vairuotojas G. B. su tikrinimo rezultatais sutiko. G. B. teigė, kad alkoholį vartojo prieš dvylika valandų. Automobiliu jis vienas važiavo ir teigė, kad važiuoja pas draugą (b. l. 48-51).

(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo patrulio Mindaugo Kvederio tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo apklausos metu (b. l. 12).

Iš (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Arvydo Petkevičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus patrulių ekipažas sustabdė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. B. Vairuotojui (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso vairuotojui G. B. (b. l. 6-11).

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-23).

Iš (duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad jame nurodyta, jog G. B. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0169, pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, antru tikrinimu (duomenys neskelbtini) – 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 24).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra G. B. (b. l. 27).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės - lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM 4224 Eur (b. l. 29).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad G. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,55 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis G. B. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) iki vidurnakčio vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, o kitą dieną, apie (duomenys neskelbtini) ryte vairavo transporto priemonę. Be paties G. B. parodymų, šias aplinkybes patvirtina tarnybiniame pranešime dėl sustabdyto vairuotojo nurodyti duomenys apie tai, kad automobilio vairuotojas buvo neblaivus, t. y. jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kiekio matavimo prietaisu G. B. nustatytas 2,55 promilės neblaivumas. Liudytojas policijos pareigūnas Mindaugas Kvederys taip pat patvirtino, kad įvykio dieną jis atliko tarnybą ekipaže su kolege, stabdė automobilius ir nuotoliniu alkoholio detektoriumi tikrino vairuotojų blaivumą. Sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Alkoholio matuokliu vairuotojui buvo nustatytas 2,55 promilės neblaivumas, su nustatytu neblaivumu sutiko. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis G. B. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. B. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, kad jo tėvas G. B. yra sąžiningas, griežtas, padedantis kitiems, puikiai sutaria su kitais šeimos nariais. Jis nuo tėvo gyvena apie 12 kilometrų atstumu, bendrauja apie 2-3 kartus per savaitę, leidžia laisvalaikį kartu, turi bendrų interesų. Mano, kad tėvas neturi problemų su alkoholio vartojimu, vartoja alkoholį tik per dideles šventes. Tėvas apie įvykį pasakojo, patikino, kad taip daugiau nesielgs. Jei būtų paskirtas laiduotoju, nurodė sieksiantis apriboti kaltinamojo prieigą prie alkoholio, siekti prasmingo užimtumo. Galimas laiduotojas nurodė, kad dirba, galėtų sumokėti užstatą.

Kaltinamasis prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą palaikė. Baudžiamojoje byloje yra raštu pareikšti tokio pobūdžio kaltinamojo ir galimo laiduotojo prašymai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, tokį savo elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi, prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs. G. B. yra pensininkas, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) nėra gavusi nusiskundimų dėl šio asmens elgesio (b. l. 114). Nustatytos G. B. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje G. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Laiduotoju siekiantis būti E. B. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nuo (duomenys neskelbtini) atlieka profesinę karo tarnybą. Darbovietės charakterizuojamas kaip sąžiningas, atsakingas, pasitikintis savimi karys, drausminių nuobaudų neturi, ne kartą skatintas. Laiduotojas gyvena netoli kaltinamojo, su juo dažnai ir artimai bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, turi bendrų interesų, tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys. Kaltinamasis nurodė, kad sūnus yra jam autoritetas. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad laiduotojas E. B. atlieka profesinę karo tarnybą, kuri reikalauja nepriekaištingo elgesio ir taisyklių laikymosi, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad jis yra ne tik artimas kaltininkui, bet ir vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant E. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Siekiant maksimaliai užtikrinti laidavimo instituto taikymo efektyvumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju laidavimas taikomas su užstatu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad G. B. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. G. B. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,55 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. sunkus neblaivumas, transporto priemonę G. B. vairavo dienos metu, gyvenvietėje, taigi, nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas dviejų metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo dienos, kai G. B. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju G. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios G. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 4 224 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl G. B. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti kaltinamajam tris baudžiamojo poveikio priemones: įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, specialiosios teisės atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teismo vertinimu, šioje byloje bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam dvi baudžiamojo poveikio priemones - specialiosios teisės atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą, todėl įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu G. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki (duomenys neskelbtini)) apribota G. B. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–39). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas G. B. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Laidavimą skirti su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu, nustatant laidavimo terminą 1 (vienerius) metus. Laiduotoju paskirti E. B, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini).

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti G. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, pakvitavimu grąžintus saugoti G. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti;

- automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintą G. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

4. 500 (penkių šimtų) eurų dydžio užstatas laiduotojo turi būti įmokėtas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT987300010002214257, esančią AB Swedbank banke. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti, kad mokamas užstatas baudžiamojoje byloje Nr. 1-523-1208/2024. Jeigu užstatą įmokėtų kitas asmuo, būtina mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti laiduotojo vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad užstatas pasibaigus laidavimo terminui grąžinamas laiduotojui pateikus prašymą Alytaus apylinkės teismui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.