Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Valentui Gritei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. pažeidė viešąją tvarką.

R. T. 2020 m. gruodžio 5 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), įžūliais smurtiniais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą J. K. ir taip demonstruodamas nepagarbą sutrikdė tai stebėjusių E. T. ir mažamečių vaikų rimtį, t. y. po to, kai J. K. parodė vidurinio piršto gestą, priėjo prie J. K. sėdinčios automobilyje ir tyčia per atidarytą langą spjovė į J. K. ir, per atidarytą automobilio langą suėmęs J. K. plaukus, tempė lyg bandytų ištraukti J. K. iš automobilio; tyčia vieną kartą delnu sudavė J. K. per kairės pusės smilkinio sritį; suėmęs už rankos, vėl bandė J. K. ištempti pro automobilio langą; įkando J. K. į kairės rankos rodomąjį pirštą; vėliau, J. K. pačiai išlipus iš automobilio ir priėjus prie jo, tyčia ją pastūmė, dėl ko J. K. krito ir, atsitrenkusi į tvorą, susižalojo kairės kojos kelią. Šiais tyčiniais veiksmais R. T. nukentėjusiajai J. K. padarė 4-5 cm skersmens nubrozdinimus kairiame kelyje, 2,5x3 cm dydžio kraujosruvą kairės šlaunies vidiniame paviršiuje ir 3x3,5 cm dydžio intensyvią kraujosruvą dešinio žasto srityje, tokiais tyčiniais įžūliais smurtiniais veiksmais nukentėjusiai J. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 5 d., apie 15.00 val., su drauge S. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Su J. K. jis pažįstamas iš matymo. Važiuojant pro J. K. automobilį, kuriame buvo ir E. T., pamatė, kad J. K. rodo jam vidurinį pirštą, ir tai suprato kaip įžeidžiantį gestą. Jis, išlipęs iš automobilio, nuėjo prie J. K. automobilio vairuotojo pusės durų ir paklausė dėl jos rodyto gesto. Automobilio langas buvo praviras. Vaikų automobilyje nematė, nes automobilio langai buvo tamsinti. Kalbėjosi neilgai, nes jam priėjus, J. K. pradėjo rėkti, todėl jis apsisuko ir ėjo prie savo automobilio, o J. K., tuo metu išlipusi, R. T. puolė. Manydamas, kad J. K. gali jam griebti už veido, sužaloti, stūmė ją į krūtinę, bet ji nenugriuvo. R. T. jokių plaukų nukentėjusiajai nepešė, pargriuvusi ji nebuvo, o nukentėjusiosios žaizdos galėjo atsirasti ir kitokiomis aplinkybėmis. Po to jis grįžo namo. Prie namų J. K. draugas su kitu draugu jį sumušė. Buvo byla, kurioje jis buvo nukentėjusysis. Tos dienos įvykio aplinkybes per langą dar matė draugės mama S. K.. Dėl sumušimo jis parašė pareiškimą policijai, nurodydamas, kad J. K. vyras jį sumušė. J. K., tai sužinojusi, taip pat parašė pareiškimą dėl R. T..

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorų sprendimai ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi, tačiau visi prieštaravimai ikiteisminiame tyrime įstatymo nustatyta tvarka buvo pašalinti ir tai normali ikiteisminio tyrimo eiga, kas negali įtakoti priimto galutinio sprendimo nagrinėjant bylą teisme.

Teismas daro išvadą, kad R. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas R. T. bausmę, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais. (BK 54 straipsnis).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsniai). Teismas pripažįsta, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, o būtent tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Nustatyta, kad nukentėjusioji J. K. elgėsi netinkamai, parodydama įžeidžiantį gestą prie kaltinamojo vairuojamo pravažiuojančio automobilio. Teismas nepateisina kaltinamojo reakcijos į tai, tačiau neigiamai vertina ir nukentėjusiosios elgesį, kurį laiko provokuojančiu.

Teismas įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą baustas Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, kad R. T. 2022 m. gruodžio 5 d. viešoje vietoje – miesto gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais smurtiniais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą J. K. ir taip demonstruodamas nepagarbą sutrikdė tai stebėjusių E. T. ir mažamečių vaikų rimtį, t .y. po to, kai J. K. parodė vidurinio piršto gestą, priėjo prie J. K. ir spjovė į ją; suėmęs jai už plaukų, bandė ištempti iš automobilio; tyčia vieną kartą delnu sudavė jai į kairės pusės smilkinio sritį; suėmęs už rankos, vėl bandė ją ištempti pro automobilio langą; įkando jai į kairės rankos rodomąjį pirštą; vėliau ją tyčia pastūmė, dėl ko nukentėjusioji krito ir susižalojo kairės kojos kelią. Šiais tyčiniais veiksmais R. T. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais įžūliais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, R. T. sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

Netiesioginė liudytoja S. V. įvykio nematė, bet jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtina, kad ji matė po įvykio pasimetusias drauges, išsigandusius vaikus. Taip pat netiesioginis liudytojas nukentėjusiosios vyras patvirtino, kad po jos pranešimo apie sumušimą, pats sumušė kaltinamąjį, už ką ir yra nuteistas teismo nuosprendžiu. Ši aplinkybė patvirtina ir paaiškina įvykių seką bei ryšį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorų sprendimai ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi, tačiau visi prieštaravimai ikiteisminiame tyrime įstatymo nustatyta tvarka buvo pašalinti ir tai normali ikiteisminio tyrimo eiga, kas negali įtakoti priimto galutinio sprendimo nagrinėjant bylą teisme.

Teismas daro išvadą, kad R. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas R. T. bausmę, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais. (BK 54 straipsnis).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsniai). Teismas pripažįsta, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, o būtent tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Nustatyta, kad nukentėjusioji J. K. elgėsi netinkamai, parodydama įžeidžiantį gestą prie kaltinamojo vairuojamo pravažiuojančio automobilio. Teismas nepateisina kaltinamojo reakcijos į tai, tačiau neigiamai vertina ir nukentėjusiosios elgesį, kurį laiko provokuojančiu.

Teismas įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą baustas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 3 dalį (II tomas, b. l. 36), dirbantis. Įvertintina ir tai, kad nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę baudą 51 MGL, t. y. arčiau minimumo.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo priteisti 185 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos su 5 procentų metinėmis procesinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro palto taisymas (50 eurų), išplėštų plaukų sruogų priauginimas (100 eurų), kelionės išlaidos į gydymo įstaigas (35 eurai).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau turtinė žala įrodyta byloje esančiais duomenimis, kaltinamojo veiksmus ir atsiradusią turtinę žalą sieja priežastinis ryšys, todėl civilinei ieškovei J. K. iš kaltinamojo R. T. priteisiama 185 eurai turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, išgyvenimus, patyrė bejėgiškumo jausmą, kadangi prieš ją smurtavo kelis kartus stipresnis asmuo. Patyrė pažeminimą, nes tai buvo daroma viešoje vietoje, mažamečių vaikų akivaizdoje. Nukentėjusioji dėl sužalojimų kreipėsi į ligoninę, vėliau gydėsi ambulatoriškai, atsirado psichologinė problema, dėl to kreipėsi į psichologą ir lankėsi pas jį pusę metų. Be to patyrė didelius nepatogumus darbe, kadangi kraujosruvas turėjo dengti drabužiais; atliekant ikiteisminį tyrimą nuolat turėjo prisiminti nemalonius jausmus sukėlusio įvykio aplinkybes; net praėjus tam tikram laikui jaučia baimę būti užpulta, pasidarė labai jautri. Tai leidžia daryti išvadą, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau civiliniame ieškinyje nurodytas šios žalos dydis, atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, pačios nukentėjusiosios netinkamą elgesį, neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 500 eurų jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,27 eurų žalos dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginimo, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo R. T.. Nurodė, kad J. K. buvo sužalota ir gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, įgyja teisęs kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys yra pagrįstas (I tomas, b. l. 162-167), todėl iš R. T. priteisiama 90,27 eurų žalos dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Dėl proceso išlaidų.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Taip pat BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios J. K. atstovas advokatas Valdas Kersnauskas teisme pateikė advokato išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašė priteisti nukentėjusiajai 1070 eurų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju matyti, kad nukentėjusioji J. K. patyrė 1070 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti (III tomas, b. l. 30-33). Kaltinamąjį R. T. pripažinus kaltu, šios išlaidos iš jo priteistinos nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę baudą 51 MGL (2550 eurų).

Priteisti J. K. iš R. T. 185 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, viso 685 eurų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš R. T. 90,27 eurų žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti J. K. iš R. T. 1070 eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 3 dalį (II tomas, b. l. 36), dirbantis. Įvertintina ir tai, kad nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę baudą 51 MGL, t. y. arčiau minimumo.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo priteisti 185 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos su 5 procentų metinėmis procesinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro palto taisymas (50 eurų), išplėštų plaukų sruogų priauginimas (100 eurų), kelionės išlaidos į gydymo įstaigas (35 eurai).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau turtinė žala įrodyta byloje esančiais duomenimis, kaltinamojo veiksmus ir atsiradusią turtinę žalą sieja priežastinis ryšys, todėl civilinei ieškovei J. K. iš kaltinamojo R. T. priteisiama 185 eurai turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, išgyvenimus, patyrė bejėgiškumo jausmą, kadangi prieš ją smurtavo kelis kartus stipresnis asmuo. Patyrė pažeminimą, nes tai buvo daroma viešoje vietoje, mažamečių vaikų akivaizdoje. Nukentėjusioji dėl sužalojimų kreipėsi į ligoninę, vėliau gydėsi ambulatoriškai, atsirado psichologinė problema, dėl to kreipėsi į psichologą ir lankėsi pas jį pusę metų. Be to patyrė didelius nepatogumus darbe, kadangi kraujosruvas turėjo dengti drabužiais; atliekant ikiteisminį tyrimą nuolat turėjo prisiminti nemalonius jausmus sukėlusio įvykio aplinkybes; net praėjus tam tikram laikui jaučia baimę būti užpulta, pasidarė labai jautri. Tai leidžia daryti išvadą, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau civiliniame ieškinyje nurodytas šios žalos dydis, atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, pačios nukentėjusiosios netinkamą elgesį, neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 500 eurų jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,27 eurų žalos dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginimo, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo R. T.. Nurodė, kad J. K. buvo sužalota ir gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, įgyja teisęs kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys yra pagrįstas (I tomas, b. l. 162-167), todėl iš R. T. priteisiama 90,27 eurų žalos dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Dėl proceso išlaidų.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Taip pat BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios J. K. atstovas advokatas Valdas Kersnauskas teisme pateikė advokato išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašė priteisti nukentėjusiajai 1070 eurų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju matyti, kad nukentėjusioji J. K. patyrė 1070 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti (III tomas, b. l. 30-33). Kaltinamąjį R. T. pripažinus kaltu, šios išlaidos iš jo priteistinos nukentėjusiajai.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę baudą 51 MGL (2550 eurų).

Priteisti J. K. iš R. T. 185 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, viso 685 eurų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš R. T. 90,27 eurų žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti J. K. iš R. T. 1070 eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.