- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- eI-434-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- M. D.
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-726, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, nurodė, kad nesutinka su atsakovo sprendime išdėstytais argumentais dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei ir mano, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra patrauktas kaip įtariamasis asmuo, nereiškia, kad pareiškėjas realiai kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjo manymu, atsakovas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir neatsižvelgė į pareikštų kaltinimų bei įtarimų faktą, taip pat neįvertino pareiškėjo asmenį charakterizuojančių duomenų, t. y., ar pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisėtas pajamas, kitas šeimynines aplinkybes ir ryšius, saistančius jį su Lietuva.
Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2013 m., užsiima teisėta veikla – dirba UAB „Palmyra Baltic group“, moka visus privalomus mokesčius, neturi įsiskolinimų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir kartu su žmona augina nepilnametį vaiką.
Skunde pareiškėjas teigia, kad atsakovas ginčijamame sprendime, pasisakydamas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, akcentuoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo tiriamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017 ir sudaro pareiškėjui nepagrįstas kliūtis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad UAB „Palmyra Baltic group“ nėra 3 darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, todėl pareiškėjas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Palmyra Baltic group“ realiai vykdo ūkinę veiklą, turi darbui pritaikytas patalpas, įdarbintą vieną darbuotoją, kuriam mokamas darbo užmokestis bei mokami privalomi mokėti mokesčiai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo manymu, pagrindo teigti, kad pareiškėjas visai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, nėra pagrindo. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjas prašo tenkinti skunde išdėstytus reikalavimus.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir paaiškina, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. pateikė prašymą Migracijos valdybai pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad atvyksta dirbti į Lietuvos Respublikoje registruotą užsienio valstybės juridinio asmens filialą vadovu, tačiau 2016 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Palmyra Baltic group“ akcininkas. Migracijos departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir priimtas sprendimas buvo apskųstas teismui, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
Atsakovas, remdamasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas pripažintas įtariamuoju 2015 m. gruodžio 16 d. ikiteisminiame tyrime dėl Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio (sukčiavimas) ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies, kurie kvalifikuojami kaip sunkūs nusikaltimai ir nusprendė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsakovas pažymi, kad skundžiamame sprendime nebuvo nagrinėjamas pareiškėjo kaltumas ar nekaltumas, tačiau buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgiant į gautą informaciją. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjui jau suteiktas kaltinamojo statusas byloje dėl dviejų sunkių nusikaltimų ir vieno nesunkaus, o byla perduota į teismą, taip pat pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl dar vieno sunkaus nusikaltimo padarymo.
Atsakovas taip pat patikrino, ar UAB „Palmyra Baltic group“ atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nustatė, kad bendrovėje nėra 3 visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su asmeninių aplinkybių charakterizavimu, teigia, kad skundžiamame sprendime įvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, pateiktus duomenis apie UAB „Palmyra Baltic group“ ir pareiškėjo keliamą grėsmę, kuri atsakovo nuomone, yra susijusi su didesnės visuomenės interesų apsauga ir proporcinga priemonė siekiamam tikslui, t. y. visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimui. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo sūnus prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo mama – pareiškėjo sutuoktinė, todėl pareiškėjo sūnaus teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra išvestinė teisė, o ne sąlyga, kurios pagrindu pareiškėjas galėtų įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, atsakovas prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Policijos departamentas paaiškina, kad pareiškėjas yra padaręs keturis tyčinius nusikaltimus, t. y. vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su dokumentų klastojimu ir tris sunkius nusikaltimus nuosavybei ir turtinėms teisėms.
Policijos departamentas papildomai pažymi, kad pateikdamas išvadą dėl pareiškėjo Migracijos departamentui, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir mano, kad kaltinamasis aktas, kuriuo 2017 m. birželio 1 d. buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgus į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo prašo skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaliai pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. (15-01)3I-726, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas M. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) 2016 m. kovo 8 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti Lietuvos Respublikoje įregistruoto užsienio juridinio asmens filialo „Ugaret kompani group“ vadovu, kuris iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės veiklai.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2016 m. balandžio 17 d., išduotą tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Palmyra Baltic group“ akcininkas ir vadovas. Kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo užsienietis pateikė 2016 m. vasario 15 d. išduotą ribotos atsakomybės bendrovės „Ugaret companv group“ pažymą apie tai, kad nuo 2012 m. balandžio 25 d. M. D. dirba įmonėje prekybos skyriaus viršininko pareigose. Pagal turimus Migracijos departamento duomenis, pareiškėjas tuo pačiu metu dirbo įmonėje Ukrainoje ir vykdė teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.
2016 m. gegužės 9 d. pareiškėjas atvyko į Migracijos departamentą ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės „Palmyra Baltic Group“ generalinis direktorius.
Pareiškėjas kartu su prašymu taip pat pateikė Rusijos Federacijos pilietybę patvirtinantį dokumentą, bendrovės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, 2012 m. spalio 3 d. darbo sutartį, patvirtinančią, jog pareiškėjas yra bendrovės generalinis direktorius, 2016 m. balandžio 4 d. darbo sutartį, sudarytą su A. S., 2016 m. balandžio 25 d. darbo sutartį, sudarytą su I. L. bei 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. balandžio 15 d. darbo sutartį, sudarytą su D. D. K., 2015 m. ir 2016 m. bendrovės balansus ir pelno nuostolių ataskaitas, 2015 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, duomenis apie bendrovės sudarytas sutartis ir išrašytas sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn.
Migracijos departamentas 2016 m. kovo 23 d. išsiuntė Policijos departamentui paklausimą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo. Migracijos departamentas 2016 m. balandžio 7 d. gavo Policijos departamento 2016 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 5-S-3182 dėl M. D. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, kuriame pranešama, kad patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą nustatyta, kad 2015 m. gegužės 21d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalį apgaule savo ar kitų naudai įgyto didelės vertės svetimo turto ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje <...>“, kuriame pareiškėjas pripažintas įtariamuoju. 2015 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas, 2015 m. lapkričio 23 d. jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas bendrauti ir ieškoti ryšių su nurodytais asmenimis. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Šiame rašte nurodyta, kad Administracinių teisės pažeidimų registre yra įrašų apie du pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. 2014 m. birželio 25 d. jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį mieste viršijo greitį 28 km/val. ir 2015 m. birželio 6 d. pareiškėjas nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 5 dalį, nes vairavo transporto priemonę neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo pagrindu, Policijos departamentas nurodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Migracijos departamentas, įvertinęs gautus duomenis, priėmė 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-906(00170), kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas tokį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gruodžio 6 d. nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-8467-484/2016, pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydamas jį panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Migracijos departamentas pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Policijos departamentą, kuris 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsakymą Nr. 5-S-7471 dėl M. D. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, kuriame pranešama, kad patikrinus duomenis apie pareiškėją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 1 dalį pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo <...>“, 183 straipsnio „Turto pasisavinimas“ 2 dalį „<...> pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes <...>“ ir 184 straipsnio „Turto iššvaistymas“ 2 dalį „<...> iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes <...>“ ir 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju.
Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas įgaliojimą atstovauti bendrovei ir įgaliojimą savo nuožiūra bendrovės vardu atidaryti banko sąskaitas, jomis naudotis ir jas valdyti, veikdamas bendrininkų grupėje iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą (bendrovei priklausantį) didelės vertės turtą - 49 750 Eur, taip pat neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais ir neatlygintinai pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą (bendrovei priklausantį) didelės vertės turtą - 62 734,43 Eur ir, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, kurios pagrindu buvo parengtas kasos pajamų orderis, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą, ir jį panaudojo - perdavė įtraukti jį į bendrovės kasos apskaitos registrą. 2017 m. birželio 1 d. ikiteisminis tyrimas užbaigtas kaitinamuoju aktu ir byla perduota į teismą.
Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 3 dalies nuostatas, kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o veikos, už kurias atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip sunkūs nusikaltimai.
Migracijos departamentas pakartotinio tyrimo metu taip siekė nustatyti, ar pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindus ir patikrino duomenis apie UAB „Palmyra Baltic Group“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos (toliau – ir SODRA) bei Darbo ministerijos informacinėse sistemose. Nustatyta, kad UAB „Palmyra Baltic Group“ nėra 3 visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl UAB „Palmyra Baltic Group“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija) nustatytų reikalavimų. Migracijos departamentas skundžiamu teismui sprendimu nustatė, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl bendrovėje dirbančių darbuotojų. Remiantis 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-44388 nustatyta, kad A. S. Migracijos valdybai apklausos metu prisipažino, jog UAB „Palmyra Baltic Group“ niekada nedirbo, niekada negaudavo darbo užmokesčio ir darbo sutarties su bendrove nepasirašė. Pagal SODROS 2016 m. spalio 26 d. duomenis, bendrovė valstybės biudžetui skolinga 618,62 Eur ir duomenų, kad skola būtų padengta pareiškėjas nepateikė, o remiantis SODROS informacinės sistemos 2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis, bendrovėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Tačiau nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, todėl jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858- 1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017).
Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m, rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758, kuriuo patvirtintas „Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punktu, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.1 papunktis), jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme (12.2 papunktis), jam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas arba per pastaruosius penkerius metus taikytas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai (12.3 papunktis), jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.4 papunktis), jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje (12.5 papunktis), asmens paieška paskelbta užsienio valstybės Šengeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimą arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Šengeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo (12.6 papunktis), yra kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei (12.7 papunktis).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas kaltinamasis aktas, kuriuo nustatytos nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas pareiškėjas aplinkybės, tačiau teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-190/2018 nepriėmus nuosprendžio, kuriuo, kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės bei nurodyti kaltinimai pareiškėjui būtų pripažinti teisėtais bei pagrįstais, pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra.
Skundžiamame sprendime pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi ir 14 punktą, pagal kurį atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas patikrinimo metu nustatė, jog UAB „Palmyra Baltic Group“ nėra įsteigta ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Remiantis patikrinimo metu nustatytais duomenimis bendrovėje jau nuo 2016 m. spalio 26 d. nėra dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Pareiškėjas skunde teigia, kad turėtų būti atsižvelgta, jog bendrovė iš dalies atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Nagrinėjamu atveju, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, nustatanti specialias sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o jų nebuvimas sąlygoja išduoto leidimo pripažinimą negaliojančiu. Teismas pažymi, kad neatitikimas imperatyviems teisės aktų nustatytiems reikalavimas tęsiasi ilgiau nei metus, todėl pareiškėjas, realiai vykdydamas bendrovės veiklą, turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų pašalinti minėtą pažeidimą ir įdarbinti naujus darbuotojus bendrovėje. Šiuo atveju paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4908-756/2017, kurioje teismas pažymėjo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvumą.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad Migracijos departamentas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsisakytina pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui M. D. pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nepriėmė apkaltinamojo nuosprendžio, kurio pagrindu pareiškėjui pareikšti kaltinimai būti pripažinti pagrįstais. Tačiau konstatuotina, kad Migracijos departamentui nustačius, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, t. y. UAB „Palmyra Baltic Group“ nėra įsteigta ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.