Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 26,17 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis ieškovo paaiškinimais, liudytojos V. D. parodymais, nustatė, jog 2010-02-28 UAB „Sidabrinis elnias“ valdomos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo užlietos vandeniu, dėl ko UAB „Sidabrinis elnias“ patyrė žalą. Ieškovas, būdamas UAB „Sidabrinis elnias“ draudiku pagal 2009-10-13 Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimą Nr.00010788, išmokėjo 40664 Lt dydžio draudimo išmoką bei sumokėjo UAB „Restum“ 183 Lt už patalpų apžiūrą ir preliminarų žalos dydžio skaičiavimą. Virš UAB „Sidabrinis elnias“ valdomų minėtų patalpų 2010 m. vasario-kovo mėn. buvo BUAB „Naujoji statyba“ priklausiusios patalpos. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi BUAB „Naujoji statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Pečiusta“, kuri nuo bankroto bylos iškėlimo tapo BUAB „Naujoji statyba“ turto valdytoja pagal ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei bei vadovaudamasis ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p., 11 str. 6 d. nuostatomis pripažino, kad atsakovas UAB „Pečiusta“ yra tinkamas atsakovas byloje. Atitinkamai tinkamu atsakovu laikė ir UAB „Pečiusta“ profesinę atsakomybę apdraudusį „BTA Insurance Company“ SE. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konstatavo, kad CK 6.266 str. norma taikoma ir tokiu atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246-6.247 str., 6.249 str.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas (CK 6.247 str.). Teismas pripažino, kad siekiant nustatyti priežastinio ryšio buvimą/nebuvimą, nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti įvykusios avarijos priežastį, kadangi tai tiesiogiai susiję su atsakovo UAB „Pečiusta“ veiksmų vertinimu teisėtumo aspektu. Pažymėjo, kad 2010-04-14 sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte (b.l. 23) nenurodyta konkreti ir detali informacija apie tiesioginę užpylimo priežastį. Apžiūra atlikta 2010-04-14, t.y. praėjus daugiau negu mėnesiui nuo patalpų užliejimo, nors draudėjui UAB „Sidabrinis elnias“ įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklės Nr.004 numatė pareigą įvykus draudžiamjam įvykiui, imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti ir nedelsiant, vėliausiai per penkias darbo dienas po sužinojimo apie įvykį pranešti draudikui apie įvykį. Nustatė, jog avarijos požymiai matėsi 2010 m. vasario mėn., o avarijos priežastis šalinusiai UAB „City service“ apie įvykį pranešta tik 2010 m. kovo 17-18 d., liudytoja, apsilankiusi BUAB „Naujoji statyba“ priklausančiose patalpose, matė, jog šių patalpų tualeto sienos ir grindys buvo šlapios, tačiau nematė, iš kur bėgo vanduo. Namo (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Žaidas“ 2012-10-10 rašte nenurodė konkrečios avarijos priežasties. Teismo vertinimu, minėto spalinkybės įrodo tik tai, jog UAB „Sidabrinis elnias“ valdomos patalpos buvo aplietos iš viršuje esančių BUAB „Naujoji statyba“ patalpų, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog patalpų užliejimas įvyko išskirtinai dėl to, jog atsakovas UAB „Pečiusta“, būdamas šių patalpų valdytoju, elgėsi nerūpestingai ir kad būtent šios įmonės nerūpestingumas buvo žalos atsiradimo priežastis, byloje nėra. Ieškovui laiku ir tinkamai nenustačius konkrečios avarijos priežasties, neliko galimybės nustatyti, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų hipotetiškai neteisėto UAB „Pečiusta“ neveikimo. Aiškindamas CPK 178 str., teismas nurodė, kad šioje normoje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Konststavo, kad šalys neginčija UAB „Sidabrinis elnias“ valdomos patalpos užliejimo iš viršuje esančių UAB „Pečiusta“ valdomų patalpų fakto, ginčas kilęs dėl užliejimo priežasties. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, jog ieškovas, pateikdamas netiesioginius įrodymus dėl atsakovo UAB „Pečiusta“ neteisėtų veiksmų, neįrodė, jog avarija įvyko išskirtinai tik dėl UAB „Pečiusta“ neveikimo, t.y. netinkamos valdomo turto priežiūros. Todėl pripažino, kad atsakovo UAB „Pečiusta“ neteisėti veiksmai, nenustačius konkrečios avarijos priežasties, neįrodyti. Dėl šios priežasties teismas pripažino, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo UAB „Pečiusta“ neveikimo ir UAB „Sidabrinis elnias“ patirtos žalos, todėl atsakovams nekyla pareiga atlyginti žalą ieškovui pagal CK 6.263 str.. Šiuo pagrindu atmesdamas ieškinį, teismas nepasisakė dėl kitų atsakovų ieškinio atmetimo argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovais byloje patraukti asmenys yra tinkami atsakovai. Sutinka su teismo išvada, kad UAB „Sidabrinis elnias“ valdomos patalpos buvo užlietos iš viršuje esančių atsakovo UAB „Pečiusta“ valdomų patalpų, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad šio atsakovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys nėra įrodyti, nenustačius konkrečios avarijos priežasties. Mano, kad tokiu būdu teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 str. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-299/2008 išaiškinimais, teigia, kad jis turi įrodyti tik buvus pavojingą, gadinantį poveikį yra iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Tokiu atveju būtent atsakovui kyla pareiga paneigti šią aplinkybę. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.).

3. Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. nurodė, kad po patalpų užliejimo buvo nuėjusi į butus, esančius virš atsakovo UAB „Pečiusta“ valdomų patalpų, šie butai buvo tvarkingi ir jusoe nebuvo vandens pratekėjimo šaltinių. Byloje yra UAB „Žaibas“ 2012-10-10 raštas, kad apliejimui gyvenamojo namo bendroji inžinierinė įranga bei bendro bnaudojimo objektai įtakos neturėjo. Todėl atsakovams nepateikus įrodymų dėl galimų kitų vandens pratekėjimo šaltinių, teismas nepagrįstai konstatavo, kad šio atsakovo neteisėti veiksmai nėra įrodyti.

4. Mano, kad be CK 6.266 str. atsakovo UAB „Pečiusta“ atžvilgiu taikytinos ĮBĮ 11 str. 6 d. norma ir CK 6.263 str. norma. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos, o jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas.

5. Nurodo, kad atsakovas UAB „Pečiusta“ patalpų, iš kurių buvo užlietos ieškovo draudėjo patalpos, valdytoju tapo įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarčiai ir jam perėjo teisė valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu (ĮBĮ 14 sr. 1 d. 1 p.). Įvykis įvyko, atsakovui esant ginčo patalpų valdytoju, visą šį laiką šis atsakovas privalėjo prižiūrėti šias patalpas bei tai darydamas užtikrinti, kad šiomis patalpomis nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Atsakovas šias pareigas pažeidė, todėl turi atlyginti padarytą žalą. Kadangi įvykio metu šio atsakovo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs kitas bylos atsakovas, todėl pastarasis turi pareigą atlyginti padarytą žalą solidariai su UAB „Pečiusta“.

Žemesnės instancijos teismas

1. nesutinka su apelianto nuomone, kad byloje buvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra visų būtnųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

2. Byloje nėra įrodyta, dėl ko atsirado žala. Atsakovas mano, kad visų civilinei atsakomybei kliti sąlygų patvirtinimui reikia nustatyti vandens pratekėjimo priežastį, t.y. kurioje vietoje įvyko pratekėjimas ir kas jį sąlygojo, įrenginį, iš kurio bėgo vanduo ir kam šis įrenginys priklausė. Byloje nėra jokių įrodymų, koks įrenginys buvo sugedęs, kurioje vietoje jis pratekėjo ir kam jis priklausė. Atsakovo nuomone, šias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovas.

3. Nurodo, kad aukščiau minėtų aplinkybių nustatymas priklausė tik nuo ieškovo draudėjo veiksmų. Vertinant liudytojos V. D. parodymus, kad sugebėjo rasti raktus ir patekti į patalpas, iš kurių tariamai buvo aplietos ieškovo draudėjo patalpos, teigtina, kad ieškovo draudėjas savavališkai, be savininko ar jo įgalioto asmens sutikimo įėjo į patalpas, pakvietė į jas UAB „City servisas“ darbuotojus ir leido jiems atlikti „kažkokius“ sienoje esančių vamzdžių remonto darbus. O tai darant nebuvo fiksuoti nei avarijos faktas, nei vandens nutekėjimo priežastis, nebuvo surašytas joks apžiūros aktas, ką tokiu atveju paprastai būtina padaryti. Minėta liudytoja yra suinteresuota ir jos paaiškinimai gali būti duoti išskirtinai nukentėjusio asmens interesams ginti, o kitų įvykį mačiusių asmenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad ieškovui pakanka įrodyti vandens nutekėjimo faktą iš antrojo aukšto, o priežastis turi įrodyti ir paneigti neteisėtus veiksmus turi atsakovas, yra nepagrįsta. Atsakovo UAB „Pečiusta“ valdomose patalpose vanduo buvo užsuktas, šildymo sistema tvarkinga. UAB „City service“ remontavo vamzdžius, esančius sienoje, o UAB „Žaibas“ 2012-10-10 raštas yra nepakankamas konstatuoti įvykus jame nurodomas aplinkybes, nes neaišku pagal bylos duomenis, kokiame įrenginyje įvyko avarija, minėta bendrovė nebuvo pakviesta į avarijos vietą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovų buvimo tinkamais atsakovais pagal pareikštą ieškinį bei dėl atsakovų civilinės atsakomybės ir jos pagrindo dėl patalpų užpylimo vandeniu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai patvirtina bylos duomenys, kad virš UAB „Sidabrinis elnias“, ieškovo draudėjo, valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), esančios patalpos 2010 m. vasario-kovo mėn. priklausė BUAB „Naujoji statyba“ (b.l. 18-22). Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi BUAB „Naujoji statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Pečiusta“ (b.l. 135-136). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010-02-28 minėtos UAB „Sidabrinis elnias“ valdomos patalpos buvo užlietos vandeniu, dėl ko UAB „Sidabrinis elnias“ patyrė 40664 Lt dydžio žalą, iš atsakovo UAB „Pečiusta“ valdomų, bet BUAB „Naujoji statyba“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau pripažino neįrodytais atsakovo UAB „Pečiusta“ neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo). Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo išvada, nurodydamas, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys yra įrodyti, o atsakovai to nepaneigė. Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek atsakovas UAB „Pečiusta“ apeliacinės instancijos teisme teigia, kad UAB „Pečiusta“ nėra tinkamas atsakovas byloje.

Žemesnės instancijos teismas

ĮBĮ 11 str. 1 d. 3 d. nustato administratoriaus kompetenciją, kuri be kita ko apima bankrutuojančios įmonės turto ir bankuose esančių lėšų valdymą, naudojimą ir disponavimą, bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovavimą bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimą ir jų ginčijimą, įmonės turto nuomos sutarčių sudarymą, bankrutuojančios įmonės atstovavimą teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, taip pat kitas su bankrutuojančios įmonės valdymu susijusių funkcijų vykdymą. Ši norma tiesiogiai susijusi su ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 ir 2 p., numatančiomis, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir visą įmonės turtą pagal balansą bei visu dokumetnus turi perduoti bankroto administratoriui. ĮBĮ 2 str. 6 d. atskleidžia bankroto administravimo veiklos esmę – bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimą, turto iš skolininkų išieškojimą, turto pardavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, likusio turto perdavimo organizavimą. Taigi, įvertinus minėtų normų turinį, akivaizdu, kad bankroto administratoriaus kompetencija iš esmės, su tam tikrais įmonės bankroto proceso nulemtais ypatumais, atitinka Akcinių bendrovių įstatyme ir CK įtvirtintą įmonės valdymo organų kompetenciją. Todėl darytina išvada, kad bankroto administratoriaus funkcija valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą nėra savarankiška valdymo teisė kaip tai numato CK IV knygos IV skyrius, be to, neatitinka CK IV knygos XIV skyriaus reglamentuojamo kito asmens turto administravimo turinio, nes yra visiškai kita tokio administravimo paskirtis bei tikslas. Pagal CK 2.81 str. 1 d. juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, o nagrinėjamos bylos atveju, iškėlus įmonei bankroto bylą, - per bankroto administratorių. Iš išdėstytų motyvų seka, kad atsakovas UAB „Pečiusta“, valdydamas BUAB „Naujoji statyba“ turtą, santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė ne kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių (įskaitant ir deliktinių) dalyvis, o tik kaip BUAB „Naujoji statyba“ valdymo organas ir veikė šios bendrovės vardu. Todėl atsakovas UAB „Pečiusta“, kadangi dėl aukščiau nurodytų motyvų negali būti laikomas BUAB „Naujoji statyba“ turto valdytoju CK 6.266 str. prasme, ieškovui reiškiant reikalavimą šiuo pagrindu jis yra netinkamas atsakovas, nes turto valdytoju CK 6.266 str. prasme laikytina BUAB „Naujoji statyba“. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Pečiusta“ yra tinkamas atsakovas byloje reiškiant ieškovui reikalavimą CK 6.266 str. nurodytu pagrindu.

ĮBĮ 11 str. 6 d. nustato, kad bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ši ĮBĮ norma yra savarankiškas civilinės atsakomybės pagrindas ir kitoks nei nustatytas CK 6.266 str. normoje. ĮBĮ 11 str. 6 d. norma turi būti aiškinama aukščiau minėtų ĮBĮ normų kontekste ir atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytas administratoriaus pareigas. Reiškiant reikalavimą bankroto administratoriui šiuo ĮBĮ nurodytu pagrindu, reiškiantis reikalavimą asmuo turi įrodyti visas būtinas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o kaltė, nustačius neteisėtus veiksmus, preziumuojama (CK 6.245 str., 6.246-6.247 str., 6.249 str.). Todėl nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis turėjo įrodyti tik faktą, kad jo draudėjo patalpos buvo užpiltos iš BUAB „Naujoji statyba“ priklausančių, atsakovo UAB „Pečiusta“ valdomų patalpų, o užpylimo priežasties neturėjo įrodinėti, o paneigti šią aplinkybę šią aplinkybę turėjo atsakovai. CK 6.263 str. 1 d., kuria ieškovas taip pat grindžia reikalavimą atsakovams, nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, ir yra esmės identiška CK 6.246 str. 1 d. normai. Taigi, kad galima būtų pripažinti atsakovų civilinę atsakomybę nagrinėjamoje byloje, būtina nustatyti ar atsakovas UAB „Pečiusta“, vykdydamas BUAB „Naujoji statyba“ bankroto procedūras, tinkamai atliko ĮBĮ nustatytas pareigas. Įvertinusi bylos duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Pečiusta“ neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp UAB „Sidabrinis elnias“ patirtos žalos ir atsakovo veiksmų. Ši teismo išvada yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, teismui ištyrus visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, todėl ji laikytina teisinga ir teisėta. Aplinkybė, kad ieškovo draudėjo UAB „Sidabrinis elnias“ valdomos patalpos buvo užpiltos iš BUAB „Naujoji statyba“ priklausančių patalpų savaime nereiškia atsakovo UAB „Pečiusta“ neteisėtų veiksmų ir kad būtent jie lėmė žalos atsiradimą. Atsakovo UAB „Pečiusta“ valdomos patalpos, kaip matyti iš bylos duomenų, yra tvarkingos, šildymas jose atjungtas, vandens sklendės užsuktos, patalpos apžiūros metu buvo tvarkingos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtina nustatyti įvykusios avarijos priežastį, nes tai tiesiogiai susiję su atsakovo UAB „Pečiusta“ veiksmų vertinimu teisėtumo aspektu. 2010-04-14 sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte, nors ir nurodoma, kad užpilta iš viršutinio aukšto (b.l. 23), tačiau neatsipindi kuo remiantis daroma tokia išvada, akte nenurodyta konkreti informacija apie tiesioginę užpylimo priežastį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šis aktas tiesiogiai neįrodo UAB „Pečiusta“ kaltės už vandens nutekėjimą iš jo patalpų į UAB „Sidabrinis elnias“ valdomas patalpas. Apžiūra atlikta praėjus daugiau nei mėnesiui nuo patalpų užliejimo, nors kaip teigė liudytoja V. D., avarijos požymiai matėsi 2010 m. vasario mėn., avarijos priežastis šalinusiai AB „City service“ apie įvykį pranešta tik 2010 m. kovo 17-18 d. (b.l. 23), nors matėsi, kad atsakovo valdomų patalpų tualeto sienos ir grindys yra šlapios, tačiau nesimatė vandens pratekėjimo šaltinio. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „Žaidas“ 2012-10-10 rašte konkreti avarijos priežastis nenurodoma (b.l. 55). Taigi, nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina fakto, kad atsakovas UAB „Pečiusta“, vykdydamas BUAB „Naujoji statyba“ bankroto procedūras, pažeidė ar netinkamai vykdė ĮBĮ jam nustatytas pareigas. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad atsakovas elgėsi pakankamai rūpestingai, tinkamai, ėmėsi visų leistinų ir pasiekiamų priemonių valdomo turto išsaugojimui, priežiūrai. Dėl UAB „Sidabrinis elnias“ netinkamų veiksmų byloje nepavyko nustatyti, dėl ko ir kokioje vietoje trūko vamzdžiai, kas buvo avarijos priežastimi. Pirmosios instancijos teismas buvo išaiškinęs ieškovo įrodinėjimo pareigą (b.l. 139), bet ieškovas nepateikė jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo UAB „Pečiusta“ neteisėti veiksmai neįrodyti, todėl pagrįstai atmetė ieškinį.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 str. ir nepagrįstai pripažino atsakovą UAB „Pečiusta“ tinkamu atsakovu pagal šią normą, tačiau įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas teismas taikė teisingai, teisingai ir tinkamai įvertino bylos įrodymus, spręsdamas dėl atsakovo UAB „Pečiusta“ civilinės atsakomybės pagrindų buvimo, pagrįstai pripažino ieškovą neįrodžius visų šio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetu ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovo UAB „Pečiusta“ patirtos 1500 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancjso teisme priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str.).