Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei A. K., nukentėjusiajai L. N., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1979-05-17 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, Italijoje registruotos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. D. 2016-05-06 apie 20.30 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo Vilkaviškio m., Pilviškių g. 33 esančioje automobilių parkavimo aikštelėje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, taip pat ir dviem mažamečiams nukentėjusios vaikams - viešoje vietoje, įsižeidusi dėl jos adresu nukentėjusios pasakytos replikos, būdama apsvaigusi nuo alkoholio iki artimo sunkiam girtumo, elgdamasi įžūliai, tyčia spyrė kojos keliu į pilvą L. N., sugriebusi už drabužių ją stumdė, įvertė į automobilio saloną, rankomis sugriebusi spaudė kaklą, tuo sukeldama nukentėjusiai L. N. fizinį skausmą, taip pat sugadindama 15 Eur vertės vilkėtos striukės užtrauktuką bei nutraukdama dvi po 10 Eur vertės kiekvieną balto metalo grandinėles, tuo sužalodama 35 Eur vertės svetimą nukentėjusios L. N. turtą, taip ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, taip pat sutrikdė ir visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamosios Ingos De Donato veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 284 str. 1 d.

1. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

1.1. Kaltinamoji I. D. kalta teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl pastarojo savo poelgio, dar iki teisiamojo posėdžio atsiprašė nukentėjusiąją, apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad nukentėjusiąją pažinojo, jų santykiai buvę įtempti dėl šeimyninių aplinkybių. Įvykio vakarą ji pažįstamo buvo parvežta į namų kiemą, buvusi neblaivi, prieš tai jai buvo nustatytas virš 2 prom. neblaivumas. Aikštelėje pamačiusi su savo automobiliu sustojusią nukentėjusiąją, ar automobilyje buvo jos vaikai, tvirtina nepastebėjusi, tačiau matė, kad aplink žmonių yra. Ji išgirdo, kad L. N. į ją atsiskusi pasakė „durnelė“, dėl ko bei ir girtumo ji įsižeidusi, skubiai priėjusi prie atidarytų vairuotojo durelių stovėjusios nukentėjusios ir ją puolusi rankomis bei kojomis, galėjo įspirti keliu į pilvą, buvo sugriebusi už drabužių, stumdėsi, vienu momentu įvertė nukentėjusią į automobilio saloną, galėjo sugriebti ir už kaklo, nors teigia dėl streso nejautusi kaip sugadinusi striukės užtrauktuką bei grandinėles, tačiau neginčijanti, kad tai padarė, ji neprisimenanti kaip buvo nutrauktas jų konfliktas.

1.2. – 1.4. Šios kaltinamosios teismui paaiškintos bei ir kt. detalesnės įvykio aplinkybės, teismo aprašytos aukščiau, yra visiškai patvirtintos teisiamajame posėdyje ištirtuose ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose nukentėjusios L. N. (b. l. 12, 13-14) ir liudytojų M. Z. (b. l. 23-24) bei S. K. (b. l. 20-21).

Nukentėjusioji L. N. teisiamajame posėdyje teismui patvirtino, kad dar iki posėdžio kaltinamoji ją atsiprašė, jos visiškai susitaikė, neprieštaraujanti kaltinamosios atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės.

1.5. 2016-05-06 įvykio vietos bei daiktų apžiūra nustatyta, kad įvykis įvykęs Vilkaviškio m. Pilviškių gatvėje daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 33 automobilių parkavimo aikštelėje, kurioje sustatyti lengvieji automobiliai. Nukentėjusios L. N. baltos spalvos striukės užtrauktuko nutrauktas užsegimas, taip pat nutrauktos dvi balto metalo grandinėlės (b. l. 6-8).

1.6. 2016-05-07 daiktų papildoma apžiūra nustatyta, jog nutrauktas striukės priekinėje dalyje esančio užtrauktuko užrakinimo mechanizmas, abi ant kaklo kabinamos grandinėlės smulkaus pynimo, abi nutrauktos, viena per vidurį, kita – per užsegimą, jo visiškai nelikę (b. l. 25-26).

1.7. Visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamosios aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamoji aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, viešoje vietoje, artimo sunkiam girtumo, įsisenėjusių konfliktinių santykių bei ir menkavertės dingsties (nukentėjusios replikos) staiga sukelto pykčio pasekmėje tyčia užpuolė smurtu nukentėjusią, ją mušdama ir kitaip smurtaudama, taip pat sužalodama jos turtą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2.1. Kaltinamosios I. D. nusikalstama veika byloje pagal BK 284 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai.

2.1.1. Kaltinamoji nusikalstamai veikė gyvenamojoje zonoje, visiškai atviroje vietoje prie daugiabučio gyvenamojo namo, girdint ir matant pašaliniams asmenims (įvykio vietoje ar visiškai netoli jos dar buvo bent 4 su konfliktu nesusiję asmenys, įskaitant du mažamečius kaltinamosios smurtu užpultos nukentėjusios vaikus tame pačiame automobilyje), dar nevėlyvo vakaro metu, čia bet kada galėjo pasirodyti ir daugiau daugiabučio gyventojų ar kt. asmenų, todėl nusikalsta buvo pagal savo pobūdį aiškiai viešoje vietoje.

2.1.2. Kito žmogaus mušimas, suduodant kojos keliu į pilvą, taip pat stumdymas, įvertimas į automobilį, kaklo spaudimas rankomis, sukeliant fizinį skausmą, smurto eigoje ir nedidelės vertės nukentėjusios turto sužalojimas neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais buvo parodyta nepagarba tiek nukentėjusiajai, tiek ir aplinkai bei kitiems aplinkiniams.

2.1.3. Būtent kaltinamosios tyčiniai fizinio smurto veiksmai sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiai.

2.1.4. Kaltinamosios nurodyta jos nusikalstamų smurtinių veiksmų dingstis (vada) - nukentėjusios jos atžvilgiu mesta įžeidi replika, taip pat artimas sunkiam girtumas bei įsisenėję priešiški santykiai, teismo vertinimu, atitinka visus kitus šios bylos duomenis (jų visumą) bei duoda faktinį pagrindą teismui pripažinti ją, kaltinamąją, veikus iš keršto (tikro ar tariamo), kaip asmeninio, o ne chuliganiško, pobūdžio, paskatų.

3. Kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

3.1. Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padariusi kaltinamoji I. D. visiškai prisipažino kalta, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo nusikalstamo poelgio ir juo sukeltų pasekmių, iki teisiamojo posėdžio pati savo iniciatyva nukentėjusiąją atsiprašė, su ja visiškai susitaikė, daugiau jokios kito žalos atlyginimo L. N. nepareiškusi ir neprašanti, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji. Kaltinamoji anksčiau teismo neteista, nusikalto pirmą kartą (2002 m. buvęs teistumas yra seniai išnykęs, dėl ko kaltinamoji baudžiamojo įstatymo požiūriu laikoma neteista ir nusikaltusia pirmą kartą – BK 97 str. 6 d.), administracinėmis nuobaudomis buvo baudžiama tik už neatsargius kelių eismo taisyklių pažeidimus, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš bendruomenės narių dėl jos elgesio nėra gavusi, kaltinamoji darbinga visiškai, verčiasi individualia darbine veikla, gauna nuolatines pajamas iš kurių ir pragyvena, viena augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, jokių galinčių neigiamai ją charakterizuoti duomenų byloje nėra - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų, tame tarpa ir prieš nukentėjusiąją L. N.

3.2. Vertindamas kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, teismas sprendžia, jog jis yra mažesnis nei rūšinio lygmens - smurtauta buvo ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų, užpuolimo metu nebuvo naudoti jokie daiktai ar kt. priemonės, galėję kelti padidintą grėsmę nukentėjusios sveikatai, smurtas nebuvo stiprus, juo sukeltos baudžiamojo įstatymo požiūriu minimalios pasekmės fizinis skausmas ir nebuvo padaryta išorinių ar vidinių kūno sužalojimų, sutrikdyta sveikata, nukentėjusi susargdinta, sutrikdytas viešas eismas ar pan. Visuma šių aplinkybių, teismo vertinimu, aiškiai persveria baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikšmingą aplinkybę, kad šiuo atveju kaltininkės buvo smurtauta jos užpultos nukentėjusios šeimos narių (dviejų mažamečių vaikų) akivaizdoje.

3.3. Teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad ji visiškai prisipažino kalta, davė išsamius paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kartu teismas pripažįsta ir atsakomybę sunkinančia kaltinamosios apsvaigimo iki artimo sunkiam girtumo, turėjusio įtakos nusikalstamam elgesiui, aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimui teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje yra kur kas reikšmingesnė pirmoji, todėl ji savo turiniu ir reikšme nusveria atsakomybę sunkinančią.

3.4. Atsižvelgdamas į visumą 3.1-3.3. punktuose aprašytų reikšmingų sprendžiamam klausimui aplinkybių, taip pat teigiamą kaltinamosios asmenybę, jos asmeninę ir šeiminę padėtį, mažamečių vaikų globą, darbinę veiklą, teismas sprendžia atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. str. nuostatas (kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiąja), o bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 254 str. 5 d.).

3.5. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad kaltinamoji yra visiškai darbinga, dirba ir gauna nuolatines viršijančio šalies vidutinį mėnesinį atlyginimą dydžio pajamas, teismas sprendžia patenkinti valstybinio kaltintojo prašymą ir pripažinti, kad kaltinamajai reikalinga ir tikslinga paskirti kaip šiuo atveju tinkamiausią piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Teismo vertinimu, mažesnio nei rūšinio lygmens nusikaltimo pavojingumo laipsnis, teigiamos asmenybės ir esminės atsakomybę lengvinančios aplinkybės lyginamasis svoris šiuo atveju lemia artimesnio minimaliam įmokos dydžio nustatymą - 10 BBND, kuriai sumokėti nustatytinas 5 mėn. terminas.

3.6. Kaltinamajai I. D. dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45), nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.

3.7. Reikšmingi bylai spręsti daiktai – striukė ir dvi grandinėlės, laikinai saugomi pas nukentėjusiąją L. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintini (paliktini visam laikui) laisvam disponavimui teisėtai savininkei L. N. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

3.8. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 4 d.d., bei Lietuvos Respublikos BK 38, 67 ir 71 str. str., teismas

nusprendė:

I. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleisti, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės I. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (10 BBND) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti įmokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Daiktinius įrodymus – striukę ir dvi grandinėles, nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) laisvam disponavimui teisėtai savininkei L. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.