Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-57-755/2016

2016 m. birželio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės , Nijolės Danguolės Smetonienės,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atstovės advokatės V. B. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-335/2014 pagal ieškovų R. K., N. O., J. K. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui ir atsakovo R. B. priešieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Darė išvadą, kad S. B. plane nubraižyta kraštinė, pažymėta indeksais „31,32,33,34,35,36,37,38,39,40,41,42,12“ iš esmės atitinka pirminį planą, kuriame su ežeru besiribojanti kraštinė pažymėta 80m (68+6-6) ilgio, o S. B. plane-83,35m, t.y. tik 3,35 m ilgesnė, bet taip yra dėl pirties statinio išsikišimo (pažymėta indeksu „N“). Įmatavimas į ieškovų sklypą jų naudojamos ežero apsaugos juostos, t.y. dalies valstybinės žemės, įstatymams neprieštaravo, tuo labiau, kad neviršytas leistinas matavimo tikslumas-šiuo atveju dėl nelygaus reljefo (yra griovys, kalnelis) leidžiama 0,0660 ha dydžio paklaida ( Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedas), kurią pridėjus, sklypo plotas, kaip nurodė ieškovai, galėtų būti 0,9560 ha, bet po kadastrinių matavimų jis gavosi 0,9497 ha ploto, netgi įskaičiavus ginčijamos ežero pakrantės apsaugos juostą. Darė išvadą, kad UAB „Aristoma“ vadovas, atliko matavimus ir parengęs R. B. planą, kuriame sklypų ribos persidengia, nepaisydamas anksčiau nustatytų gretimo sklypo ribų ir žinodamas B. K. poziciją –reikalavimą nepažeisti matuojant jo sklypo ribų ir ketinimą ginti savo interesus, visgi neatsakingai jį parengė ir taip iš anksto „užprogramavo“ šalių konfliktą. Turėjo būti atsižvelgta į ieškovams kadastriniais matavimais ketveriais metais anksčiau nei atsakovo suformuoto sklypo ribas ir S. B. tinkamai parengtą planą, kuriam pasak R. K., UAB „Aristoma“ darbuotojai, atvykę R. B. daryti matavimų, priekaištų neturėjo. Sprendė, kad B. K. kadastrinių matavimų planas savo esme atitinka 1995 m. abrisą ir kad jis, o po jo mirties paveldėtojai (ieškovai), teisėtai naudojęsi (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės juosta, besiribojančia su jų privačia žeme, turi pirmumo teisę ją privatizuoti.

Liudytojo R. M. parodymai sprendime nepagrįstai įvertinti kritiškai.

Teismui nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad St. B., atlikdamas kadastrinius matavimus, tinkamai apie juos pranešė atsakovui atliekamus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad St. B. pažeidė nustatytą jų atlikimo procedūrą.

Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovai teisėtai naudojasi ežero pakrante, besiribojančia su privačia žeme ir turi pirmumo teisę ją privatizuoti. Ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai padaryti nukrypus nuo ieškovų 1995 m. preliminaraus plano - brėžinio. Taip ieškovai valstybinės žemės plotą prie ežero pakrantės pasisavino teigdami apie privatizavimą. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi pirkti valstybinį žemės sklypą. Žemės sklypo pirkimui yra nustatytos sąlygos ir nėra duomenų, kad ieškovai atitinka šias sąlygas.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo žemės sklypo ribos, plotas ir sklypo konfigūracija iš esmės pakeičiamos.

Ieškovai teikė reikalavimą įteisinti valstybinės žemės sklypą 8 arų dydžio prie ežero pakrantės ir dar teikia reikalavimą teismui nustatyti šios valstybinės žemės sklypo ribas, ginčija atsakovo žemės sklypo ribą, kuri ribojasi su valstybine žeme. Teismas neįvertino teisinio santykio, kad ieškovai nepagrįstai teikia reikalavimą nustatyti valstybinės žemės sklypo ribą, besiribojančia su atsakovo žemės sklypu ribomis „1-2-3-4“ pagal UAB „Aristoma“ kadastrinių matavimų planą. Atsakovo sklypo riba „1-2-3-4“ ribojasi su valstybine žeme ir ieškovų žemės sklypu ir ieškovai tokios reikalavimo teisės neturi.

Teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus, atsakovo žemės sklypo ribą pakeitė, taip atimdamas 219 kv.m. plotą. Ieškovų kadastrinių matavimų plane riba, pažymėta „12-10“, yra valstybinė žemė. Teismas, priteisdamas ieškovams valstybinės žemės 8 arus, pakeitė atsakovo nuosavybės teise valdomo ir įregistruoto viešajame registre sklypo ribas, konfigūraciją.

Ginčo sklypo riba nebuvo ties kūdra, kurios ribos 15-16-17-18-19-20-21-22-23 ir kūdros matmenys ginčo sklypo ribai įtakos neturėjo, nes ginčo ribos pažymėtos „13-12-10“ pagal S. B. planą. St. B. pažymėjo, kad atstumas nuo taško 12 iki 31 yra 80 m. , tačiau sudėjus ribų matmenis nuo taško 12 iki 31 yra 83,35 m. atstumas. Net gi pagal ieškovų ir teismo logiką, akivaizdu, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes negalėjo pailgėti 3,35 m. atstumu ieškovų sklypo ribos tarp taškų „31- 12“ paimant atsakovo žemės sklypą.

Nepagrįsta teismo išvada, kad S. B. parengtame plane kraštinė 83,35 m. ilgesnė, bet taip yra dėl pirties statinio išsikišimo „N“. Ieškovų pirtis yra 5,50 m. ilgio ir šis ilgis įeina į sklypo kraštinės 83,35 m. ilgį , tai įrodo, kad ieškovai pažeidžia atsakovo sklypo ribas ir siekia pasisavinti 219 kv.m. dydžio plotą.

Teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, rėmėsi kadastrinių matavimų atlikimo pirmumu. Pirmenybė negali būti teikiama tai šaliai, kuri pirmiau yra atlikusi kadastrinius matavimus, nes jie atlikti pažeidžiant procedūrą ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus.

Nepagrįsta teismo išvada, kad sklypo riboms persidengiant greičiausiai galėjo būti neteisingai parengta atsakovo projektinė dokumentacija. Neįvertino, kad atsakovo žemės sklypo planas parengtas 2001 m., įregistruotas kadastro žemėlapyje nuo 2002 m. birželio 3 d.

Ieškovams atliekant kadastrinius matavimus, geodezininkas net nesiderino prie kadastro duomenų, registruotų viešajame registre. Liudytoju apklaustas St. B. nurodė, kad atliko kadastrinius matavimus pagal ieškovų pageidavimą, nesivadovaujant 1995 m. brėžiniu, kas jam buvo privaloma ir nevertino atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų, registruotų viešajame registre.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų sklypo kraštinė , pažymėta indeksais „31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 12“ iš esmės atitinka pirminį planą, kuriame su ežero pakrante besiribojanti kraštinė 80 m. (68+6+6) ilgio, tačiau faktiškai ieškovų kadastrinių matavimų planas iš esmės skiriasi nuo 1995 m. brėžinio. Atsakovo 2001 m. sklypo 0,51 ha sklypo ribos aiškios, nurodytos gretimybės ir atstumai, jie yra aiškūs ir suprantami.

UAB “Aristoma” matininkas, atlikdamas atsakovo žemės sklypo matavimus, pažeidė ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, interesus - ieškovas nebuvo kviestas į žemės sklypo ribų ženklinimą, nedalyvavo ir nederino bendrų ribų. UAB “Aristoma” ignoravo ieškovo paštu pateiktą informaciją (prašymą) bei prie jo pridėtą kadastrinių matavimų medžiagą (planą) į kurį buvo prašoma atliekant matavimus atsižvelgti, tačiau UAB “Aristoma” matininkai atliko matavimus, parengė kadastrinių matavimų planą aiškiai žinodami problemą, tačiau su ieškovu nebendradarbiavo ir neinformavo. Atsakovo užsakymu rengtas planas su esama situacija nebuvo derintas, t.y. į ieškovo pateiktą prašymą ir kadastrinių matavimų planą atsižvelgta nebuvo, ribos su pirmiau ieškovo užsakymu S. B. parengtu kadastrinių matavimų planu nederintos .

Teismas pažeidimų nenustatė, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad B. K. kadastrinių matavimų planas savo esme atitinka 1995 m. abrisą ir po B. K. mirties paveldėtojai (ieškovai) teisėtai naudojosi (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės juosta, besiribojančia su jų privačia žeme, turi pirmumo teisę ją privatizuoti.

Apeliantas nepagrįstai argumentuoja, kad ieškovų sklypo preliminarūs matavimai buvo padaryti “stačiu” kampu, o geodeziniai matavimai atsakovo žemės sklypo atžvilgiu padaryti “įstrižu” kampu ir įmatuota ežero pakrantė, todėl ieškovams atliekant kadastrinius matavimus ir nukrypus nuo 1995 m. preliminaraus plano, ieškovai pasisavino valstybinės žemės plotą prie ežero pakrantės. Pirminiai planai (abrisai) su nustatytomis ribomis atlikti preliminariu pagrindu, nenaudojant tikslių prietaisų, paklaidos ribose galimos, tai priklauso nuo preliminaraus plano mastelio, vietovės ypatumų, todėl vertinti kampus “iš akies”, traktuojant tai kaip nukrypimą, neteisinga ir nepagrįsta.

Atsakovas, vėliau persikėlė žemės sklypą, ir ,atliekant jo matavimus, ieškovų naudojamo sklypo dalyje prie ežero pastatė savo riboženklį, nepaisant to, kad toje vietoje jau buvo riboženklis. Atsakovas ekvivalentine natūra atsikėlęs žemės sklypą ir 2002 m. V. Š. sudarius abrisą, jau turėjo galimybę žemės sklypo ribas pažymėti kadastro registro žemėlapyje, bet, pažeidus atliktų matavimų procedūras (ignoruotas ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimas, neatsižvelgta į ieškovų turimą abrisą), neteisėtu būdu siekiama perimti dalį ieškovams nuosavybės teise priklausančios žemės.

Po 2006 m. S. B. atliktų geodezinių matavimų lyginant su pirminiu abrisu ieškovų žemės sklypas padidėjo virš 5,97 aro, bet neviršijo leistinos matavimų paklaidos (6,6 arai), todėl nuo 1995 m. preliminaraus plano nenukrypta. Nurodo, kad ieškovų žemės sklypo abrisas buvo sudarytas 1995 m., o atsakovo – 2002 m. Ieškovų geodeziniai matavimai atlikti 2006 m., o atsakovo 2010 m., todėl 219 kv.m. žemės sklypo plotą atsakovas neteisėtai yra pasisavinęs iš ieškovų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ( CPK 326 str.1 d. 2 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovų atsiliepimo argumentus, bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.45 str. 1 d., įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip nepagrįstas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, kolegija atsižvelgia į kasacinio teismo išvadas, pateiktas šios bylos 2015 m. spalio 28 d. nutartyje Nr.3K-3-547-421/2015. Nors šia nutartimi apeliacinės instancijos priimtas teismo sprendimas panaikintas visas ir bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka perduotas nagrinėti iš naujo, tačiau iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog kasacinis teismas pasisakė dėl ieškinio nepagrįstumo ir konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą nustatyti jų valdomo žemės sklypo ribas (po atliktų kadastrinių matavimų) pagal pateiktą S. B. individualios įmonės parengtą projektą, nurodė, jog tvirtinant ieškovų žemės sklypo ribas pagal šį projektą, naudojant paklaidos institutą, būtų keičiamas (padidinamas) jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, o tai neatitiktų nei CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypų ribų nustatymą, 1 dalies nuostatos, pagal kurią nė vienas naujai suformuotas žemės sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo, nei kasacinio teismo suformuotos praktikos( nutarties 8 lapas). Paklaidos taikymas leistinas, jeigu sklypo plotas kinta dėl tikslesnių matavimo priemonių pokyčių ,bet jis negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti valstybinės žemės įsigijimo pagal atitinkamas sutartis, pvz. pirkimo-pardavimo , nuomos ar pan.

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

Kolegijos vertinimu, ieškovai įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Jie įrodinėjo,jog sklypų ribos gali būti nustatytos pagal jų pateiktą su ieškiniu projektą. Prašomų ribų pagal pateiktą ieškovų projektą nustatymas negalimas, nes ,kaip minėta, naudojant matavimų paklaidos priemonę siekiama pakeisti teisiškai įtvirtinto sklypo plotą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų planas nebuvo koreguotas. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą iš naujo procesas vyko žodine tvarka. Ieškovė teisine pagalba nesinaudojo, nors kolegijos buvo siūlyta ja pasinaudoti ( t.III,b.l.113). Kolegijai iškėlus šalims klausimą dėl galimo ekspertizės paskyrimo, ieškovė paaiškino, jog su jos skyrimu nesutinka( t.III, b.l.112). Proceso metu šalims buvo siūlyta, įvertinant kasacinio teismo nutarties motyvaciją dėl S. B. parengto plano ydingumo, tiek faktą, jog į sklypo planą buvo įtraukta dalis valstybinės žemės pateikti modifikuotus žemės sklypų projektus (t.III,b.l.104). Ieškovai naujo ( patikslinto, pakeisto ar pan.) projekto, kurį teismas būtų galėjęs apeliacinės instancijos proceso metu svarstyti, nepateikė. Naujų faktinių aplinkybių dėl ieškovų plano, kurios būtų buvę skirtingos ar naujos palyginus su nurodytomis ieškinyje, bet neanalizuotos pirmos instancijos teisme ir būtų leidę ieškovų planą vertinti naujais aspektais, irgi nebuvo nurodyta, todėl kolegija dėl ieškinio ir tuo pačiu skundžiamo sprendimo dalies dėl jų nepagrįstumo išsamiau nebepasisako, konstatuoja, kad jis negalėtų būti tvirtinamas dėl to, jog paklaidos mechanizmu naudotis tik dėl esamo sklypo matavimų pokyčių, susijusių su matavimo priemonių savybėmis, o ne siekiant sklypui papildomai priskirti svetimą ( šiuo atveju valstybės ) žemę.

Ginčas tarp ieškovų ir atsakovo keliamas klausimas dėl šalių siekiamos naudotis (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės 13,13 m ilgio atkarpa ir prie jos esančios trikampio formos žemės plotu, kuris sudaro 219 m2 , ribų nustatymo (priskyrimo kuriai tai iš šalių). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (CK 1.5 str. 4 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovai ir atsakovas nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos ne visiškai aiškios iš byloje esamų dokumentų, todėl pagal CK 4.45 straipsnį ribos nustatytinos teismo tvarka, atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Pasisakant dėl ribų nustatymo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovų atstovės paaiškinimą, jog ieškovei esamoje vietoje žemę dirbo ir pirko, o atsakovas ją „atsikėlė iš laukų“ , atkuriant jam nuosavybės teises, pažymi, kad neturi teisinės reikšmės kokiu būdu šalys įsigijo sklypus, nes tiek pirkimas – pardavimas, tiek nuosavybės teisės atkūrimas yra teisėti nuosavybės atkūrimo būdai, paprastai nesuteikiantys jokių privilegijų pasirenkant sklypo vietą ir jų ribas, todėl savininkų teises įstatymai gina vienodai. Neturi lemiamos teisinės reikšmės ir tai kas pirmas atliko kadastrinius matavimus, nes esant parengtiems keliems matavimams vertinamas jų atitikimas preliminariems projektams, abriso duomenims, tikrinamas atitikimas norminių aktų reikalavimams. Nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką reglamentuoja 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką nagrinėjamu laikotarpiu (2001 m. lapkričio 22 d.) reglamentavo žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtinta Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodika (toliau tekste – Metodika). 2001 m. lapkričio 22 d. atsakovo žemės sklypo ribų aktas ir abrisas (atkūrimo bylos l.18,20,35) buvo sudarytas vadovaujantis šia Metodika. R. B. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) mstl., Molėtų raj., pagal 2001-11-22 abrisą yra 0,51 ha ir jis ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru , valstybinės žemės ploto tarp sklypo ir ežero pakrantės nėra (R. B. nuosavybės teisės atkūrimo byla b.l.27,35). Pagal žemės sklypo planą atstumas tarp taškų 2 ir 3 ( pakrantė) yra 91,5 m, pagal abrisą taip pat ( minėtos bylos l.20, 35). Atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, sklypo plotas sumažėjo nuo 0,51 ha ir tapo 0,5024 ha (b.l.33), bet iki 93,44 m. pailgėjo sklypo riba, kuri ribojasi su ežeru( tarp taškų 4-12). Iš šių matavimų matyti, jog 93,44 m. riba nėra tiesi linija, tikėtina pagal ežero kontūrą, matuojant tiesiai ji yra 91,43 m.( t.III,b.l.95). 2002-06-03 žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, žemės sklypo planas Nr. 450-2 suderintas su aplinkos apsaugos agentūra. Kaip minėta, pagal atsakovo abrisą ežero pakrantės riba yra 91,5 m, o pagal UAB „Aristoma“- 93,44m., t.y. atlikus kadastrinius matavimus R. B. priklausančio sklypo pakrantė pailgėjo 1,94 m. Vienok, kolegijos vertinimu, realaus pailgėjimo nėra, nes iš abriso matosi, jog linijos tarp taškų 2 ir 3 ilgis matuotas tiesia, o ne vingiuojančia linijomis. Pagal matematikos taisykles atstumas tarp tų pačių taškų matuojant tiesiai visada yra mažesnis nei matuojant vingiuojančia linija. Tą patį atstumą matuojant tiesiai jis yra 91,43 m.,t.y. 7 centimetrais trumpesnis nei pagal planą ir abrisą, bet tokia paklaida praktiškai bereikšmė. Tuo tarpu iš ieškovo B. K. sklypo padaryto žemės sklypų brėžinio( abrisas nepateiktas) matyti, jog žemės sklypo Nr. 180 viena iš kraštinių, kuri plane yra iš kairės, ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru. Jos ilgis yra 80 m ( t.I, b.l.10, žemės tvarkymo bylos l.6).Kraštinės su R. B. sklypu linija yra laužyta. S. B. parengtame plane ši kraštinė yra pažymėta indeksais 31,32,33,34,35,36,37,38,39,40,41,42,12 (1 t. b.l.13). Tarp šios linijos ir (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos, kuri pažymėta indeksais 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10, yra valstybinės žemės fondas, kurį S. B. IĮ pažymėjo į ieškovų sklypą( pažymėta indekse“S“) (1 t. b.l.13). Ieškovas patvirtino ( žr. patikslintą ieškinį t.I, b.l.77), jog 1995-11-09 atliekant preliminarius matavimus žemės sklypas, esantis tarp kraštinių 31-12 ir kraštinių 1-10, ieškovo sklypui nebuvo priskirtas. Po kadastrinių matavimų gautas 0,9497 ha ploto, į šį plotą įskaičiuotas ir ežero pakrantės apsaugos juostos plotas 0,0815 ha, kuris, rengiant projektą, nebuvo priskirtas žemės sklypui. Nepagrįstai ieškovai tvirtina, kad atsakovas R. B., atlikęs kadastrinius matavimus,“ atėmė“ iš jų 13,13 m ežero pakrantės. Nustatyta, kad ieškovai, įsigydami 0,89 ha valstybinės žemės sklypą, neįsigijo sklypo, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru. Apibendrinant sprendžiama, jog tarp B. K. įsigyto sklypo ir ežero liko nenupirktas, taigi valstybinės žemės sklypas, kurį ieškovai, taikydami žemės sklypų plotų skaičiavimo paklaidos institutą, nori įsigyti ( žr. R,K. rašytinius paaiškinimus t.I, b.l.125-127). Pagal sklypo Nr.180 brėžinį sklypo kraštinės link ežero ilgis yra 80 metrų. Pagal ieškovų užsakymu atliktus matavimus kraštinės palei ežerą ilgis didesnis- 83,35 m. Nors ieškovai teigia, jog R. B. „atėmė“ dalį jiems iš 80 metų pakrantės juostos nėra loginio paaiškinimo kodėl ši juosta turi pagal S. B. rengtą projektą pailgėjo 3,35 m., nors tai ir būtų paklaidos ribose. Kaip reikšmingą suprantant priežastis dėl kurių įvyko pakrantės juostos K. sklype „sutrumpėjimas“, kolegija vertina R. K. paaiškinimą, kad gretimo sklypo savininkams A. atkuriant nuosavybės teises į žemę, ieškovai K. „atidavė“ šiems dalį jų-ieškovų naudotos žemės. Šį teiginį patvirtina ieškovų rengto plano sulyginimas su žemės sklypų Nr.180 brėžiniu, žemėtvarkos projekto schemomis. Pagal žemės sklypo Nr.180 brėžinį riba tarp K. ir J. A. sklypų yra tiesi linija, tokia ji tarp sklypų ir pagal žemėtvarkos projekto sprendinius. Linijos tarp šalių sklypų ir ieškovų bei J. A. sklypų iš esmės lygiagrečios arba eina nedideliu kampu. Tuo tarpu pagal ieškovų projektą linija nuo taško Nr.28 iki taškų Nr.31,1( tarp K. ir J. A.) eina dešinėn kampu ( sklypas siaurėja)ir ji nebėra lygiagreti linijai tarp taškų 14-15. Pagal žemėtvarkos projekto brėžinius matyti ,jog sklypus skirianti riba beveik statmena ežerui, o pagal ieškovo projektą ji eina kampu į dešinę(t.III,b.l.83-86). Pasakyta leidžia daryti išvadą, jog J. A. ( sklypas pagal ieškovų projektą Nr. (duomenys neskelbtini) , į kairę už taškų Nr.28-31) buvo „atiduota„ dalis K. naudotos žemės sklypo, todėl „sutrumpėjo“ ieškovų sklypo kraštinė ežero link. Vienok, šis sutrumpėjimas dėl kurio susitarė K. ir A. neturi būti kompensuojamas atitinkamai perstumiant ribą R. B., nedalyvavusio šiame susitarime, link, t.y.pastarojo sąskaita. Teismų praktika formuojama taip,jog pagal projektą gali keistis sklypo ribos, konfigūracija, bet ne plotas. Šiuo atveju sumažėja atsakovui priklausančio sklypo, kurio ribos įbraižytos kadastre, plotas, ieškovai nekelia klausimo dėl atsakovo nuosavybės įgijimo pagrindo teisėtumo. Ribų pakeitimas pagal ieškovų pasiūlytą variantą reikštų jų sklypo padidėjimą, nes jie siūlo ribą „pastumti“ į atsakovo sklypą, paimtos sklypo dalies niekaip nekompensuojant. Išdėstyti faktai bei argumentai leidžia kolegijai daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju sklypo ribų keitimas pagal ieškovų siūlomą variantą reikštų jų interesų gynimą kitų asmenų (atsakovo) sąskaita. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 4.45 straipsnio 1 dalies normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai patvirtino ieškovų sklypų ribas pagal S. B. individualios įmonės parengtą kadastrinių matavimo planą, o atsakovo priešieškinio reikalavimą nepagrįstai atmetė. Dėl pasakyto teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmeta ieškovų ieškinį, o atsakovo priešieškinį tenkina ir patvirtina atsakovo žemės sklypo ribas pagal UAB „Aristoma“ parengtą atsakovo žemės sklypo planą (1 t. b.l.33). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir nauju sprendimu priešieškinį patenkinus, o ieškinį atmetus, naujai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 4 d.). Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. buvo priteisęs atsakovui iš ieškovų po 161,8 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir valstybei po 12,82 €ur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš ieškovės pateiktų antstolės patvarkymų ir Liteko duomenų matyti, jog išieškotojams jau išduoti vykdomieji raštai, R. K. ir J. K. priteistas sumas sumokėjo. Duomenų apie kitų lėšų ieškojimą ar vykdomųjų raštų panaikinimą, vykdomųjų bylų pradėjimą , sustabdymą ir pan. neturima, todėl, siekiant išvengti pakartotinio išieškojimo, dėl jų nebesprendžiama. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka patirta 13,27 Eur, antrą kartą apeliacine tvarka 10,5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( t.III, b.l.64).Viso 23,77 Eur. Jos valstybei po 7,92 Eur priteistinos iš ieškovų. Apeliantas pateikė įrodymus, jog už pagalbą apeliaciniame procese advokatei sumokėjo 500 Eur ( t.III,b.l.120). Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, ginčijamos sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju patirtų išlaidų dydis yra adekvatus bylos sudėtingumui, procesas vyko keletą posėdžių, rengti papildomi dokumentai, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis po 166,6 Eur. Apeliantas taip pat pateikė PVM sąskaitą faktūrą dėl 118,58 Eur apmokėjimo išrašytą jam už plano , skirto teisminiam ginčui spręsti, parengimą, Vienok, nepateikti įrodymai apie šios sumos sumokėjimą, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo netenkinamas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo B. K. ir jo teisių perėmėjų ieškovų R. K., N. O., J. K. ieškinį R. B. dėl sklypo ribų nustatymo atmesti.

Atsakovo R. B. priešieškinį tenkinti visiškai.

Patvirtinti R. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo 0,5024 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) rajone, ribas pagal UAB „Aristoma“ geodezinių matavimų 2010 m. spalio 12 d. planą.

Priteisti R. B. iš R. K., N. O., J. K. po 166,6 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos procese.

Priteisti valstybei iš R. K., N. O., J. K. po 7,92 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie FM atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).