Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-11 · Administracinė byla Nr. A-662-1387-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-11
Bylos Nr.
A-662-1387-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Kauno
Administracinė byla Nr. A662-1387/2009Procesinio sprendimo kategorija 22 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovo atstovui M. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. B. skundu (b. l. 4-5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 20-9-1-53 pareikštą 2008 m. balandžio 17 d. oficialų perspėjimą. Pareiškėjo nuomone, toks perspėjimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jis nedaro veiksmų, duodančių pagrindą taikyti oficialų perspėjimą. Nurodė, kad įstatymo nustatyta tvarka nėra gauta jokių duomenų, liudijančių jo ryšius su nusikalstamomis grupėmis, susivienijimais ar jų nariais. Šiuo metu jis dirba, gyvena su motina ir moksleiviu broliu, jokiomis iš nusikalstamos veikos gautomis lėšomis nedisponuoja. Pareiškėjo teigimu, teisėsaugos institucijos neatlieka jokių tyrimų dėl jo veiklos, todėl akivaizdu, jog jis nesikėsina į visuomenės ar valstybės saugumą.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 9-10) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali būti susijęs su organizuota nusikalstama grupe ar jų nariais, gali daryti sunkius nusikaltimus, nuo to gali nukentėti valstybės interesai ir visuomenės nariai. Todėl jam, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, visuomenės narių teises ir laisves, užtikrinti viešąją tvarką, pritaikyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog iš atsakovo pateiktos medžiagos – operatyvinės bylos, matyti, kad Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai nagrinėjamu atveju yra. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka Įstatymo 4 straipsnyje numatytus reikalavimus, šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, prevencinė poveikio priemonė paskirta vadovaujantis įstatymo reikalavimais, jos paskyrimo procedūra nepažeista. Konstatavo, jog įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys patvirtina prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrįstumą. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad oficialiu perspėjimu nepagrįstai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės. Pabrėžė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia atsakovo pateiktų duomenų dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumo. Nurodė, kad operatyvinis tyrimas dėl pareiškėjo veiklos buvo atliekamas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šio tyrimo metu gauta informacija sudarė pagrindą atsakovui priimti skundžiamą sprendimą, kadangi buvo gauti duomenys, jog pareiškėjas gali vykdyti sunkius nusikaltimus organizuotos grupės sudėtyje, t. y. jis kėlė pavojų valstybės ir visuomenės interesams.

Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje esminės nagrinėjimo dalyku esančios faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai yra susiję su operatyvinės veiklos vykdymo rezultate gauta informacija. Kadangi ši informacija Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pagrindu yra įslaptinta, ji negali būti paviešinta teismo procese ar bylos medžiagoje, todėl sprendimo motyvuojamoje dalyje valstybės paslaptį sudarančios informacijos teismas nenurodė.

III.

Pareiškėjas K. B. apeliaciniu skundu (b. l. 25-27) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato veiksmus skiriant oficialų perspėjimą neteisėtais ir panaikinti šį perspėjimą.

Nurodo, kad neatlieka veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip pažeidžiančius kitų žmonių teises bei laisves. Pažymi, kad jam niekas nėra oficialiai pateikęs sąrašų asmenų, kurie priklauso organizuotoms grupėms ir nusikalstamiems susivienijimams, todėl reikalavimas nebendrauti su grupių ar susivienijimų nariais yra sunkiai įgyvendinamas. Pabrėžia, kad oficialus perspėjimas gali sukelti tam tikras teisines pasekmes, oficialiame perspėjime esantys nurodymai yra praktiškai neįgyvendinami, varžo jo konstitucines teises, tačiau priimant tokį sprendimą ir su juo supažindinant jis neturėjo teisės pasinaudoti advokato paslaugomis, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Mano, kad teismo išvados abstrakčios, nekonkrečios. Teigia, kad Kauno miesto policijos komisariato pateikta medžiaga neatitinka Generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 5-V-314.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 31) nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 9-10). Papildomai pažymi, kad nors oficialiame perspėjime yra nurodyti konkretūs teisės pažeidimai, tačiau K. B. veiksmai nėra konkretizuoti ir kvalifikuoti pagal baudžiamosios teisės normas, todėl tai nėra didesnis pareiškėjo laisvių suvaržymas nei tai numato Įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Pareiškėjas prašo panaikinti jam 2008 m. balandžio 17 d. taikytą prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą Nr. 20-9-1-53, kuris, jo nuomone, pareikštas pažeidžiant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2008 m. balandžio 24 d. patvirtino nutarimą Nr. 20-9-1-53 pareikšti oficialų perspėjimą. Pareiškėjas šio nutarimo neginčija, tačiau prašo panaikinti jo pagrindu tą pačią dieną priimtą Oficialų perspėjimą (b. l. 6). Pareiškėjo skundžiamas Oficialus perspėjimas atsakovo priimtas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4 ir 5 straipsnių pagrindais.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal Įstatymo 4 straipsnį, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Aiškindama Įstatymo 4 straipsnio taikymą, teisėjų kolegija pažymi, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti (ABTĮ 86 str. taikymo prasme išaiškinti) nurodytos informacijos gavimo teisėtumą, t. y. patikrinti, ar minėta informacija buvo renkama ir pateikta įgaliotam taikyti minėtas prevencines poveikio priemones policijos pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatos blanketinį pobūdį, yra būtina vadovautis ir kitais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (šiuo atveju Operatyvinės veiklos įstatymu). Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstomoje normoje nurodytos informacijos pobūdis bei turinys parodo, kad ši informacija gali būti prieinama tik griežtai apibrėžtam asmenų ratui, t. y. ji turi turėti slaptumo elementus. Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo požiūriu tai patvirtina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, pagal kurį valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie vykdomą (vykdytą) operatyvinę veiklą bei šios veiklos rezultatus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal svarstomą teisės normą nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informacijos slaptą pobūdį, pastarųjų aplinkybių aiškinimas sietinas su ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymu, todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą taip pat yra būtina pasisakyti dėl šios ABTĮ normos taikymo ypatumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, pažymėjo, jog ypač svarbi yra šios dalies formuluotė „paprastai“. Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus dokumentus, duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat konstatavo, kad iš ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008 taip pat yra pažymėjęs, jog ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies „konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Sąvoka „paprastai“ rodo, kad gali būti atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Teismas, spręsdamas ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, (šiai bylai aktualiu klausimu) turėjo nustatyti, ar informacija, kurios pagrindu pareiškėjas buvo oficialiai perspėtas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka yra įslaptinta; nustatęs, kad informacija yra įslaptinta, spręsti, ar ji gali būti pripažinta įrodymu administracinėje byloje; nusprendus, kad ji gali būti tokiu įrodymu, ją įvertinti pagal įrodymų įvertinimo taisykles”.

Aiškindama Įstatymo 5 straipsnio taikymą, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą aiškinimą dėl informacijos slaptumo, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat Įstatymo 5 straipsnio konstrukciją, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas tvirtintina, kad kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiama ar įslaptinta informacija, kuria grindžiamas sprendimas dėl oficialaus perspėjimo, gali būti pripažinta įrodymu, ar be šios medžiagos buvo galima įvykdyti teisingumą, jei yra kitų neslaptų duomenų, kuriais remiantis priimtas sprendimas.

Aptariamoje administracinėje byloje be susipažinimui pateiktos slaptos medžiagos, kuri pirmosios instancijos teismo pripažinta leistinu bei priimtinu įrodymu, yra Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. vasario 23 d. nutarimas, kuriuo K. B. pripažintas įtariamuoju, įtariant nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio ir 254 straipsnio 2 dalyse įvykdymu bei paskelbta jo paieška. Byloje taip pat pateikta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartis skirti įtariamajam K. B. (ankstesnė pavardė – J.) kardomąją priemonę – suėmimą. Pateikti Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 22 d. sprendimas, 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimas, 2001 m. gruodžio 21 d. sprendimas, 2008 m. birželio 16 d. sprendimas ir 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, iš kurių matyti, kad teismas, išnagrinėjęs teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo Š. M., M. B., E. M., G. Ž. ir G. J. nusprendė juos įpareigoti nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su K. B. (J.). Tokie duomenys nėra slapti, jie neigiamai charakterizuoja K. B., patvirtina apie pastarojo asmens galimai keliamą grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui. Vis tik, minėti faktiniai duomenys nėra pakankami prevencinio poveikio priemonės taikymui, todėl teisingumo įvykdymas buvo neatsiejamas nuo slaptos medžiagos, taip pat pateiktos apeliacinės instancijos teismui susipažinimui bei įvertinimui. Įslaptintoje medžiagoje yra 2008 m. rugsėjo 18 d. pranešimas Nr. 20-9-5B-332 (KF), iš kurio matyti, kad pareiškėjo veika nesuderinama su pagrindinio šalies įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi, kelia pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negalėtų lemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobūdžio padarinių – reikalavimo asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimą. Teismo vertinta įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina kaip papildoma medžiaga, įtvirtinanti neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieš pareiškėją, ir padedanti visiškai užtikrinti teisingumą. Taigi, tiek įslaptintų, tiek neslaptų įrodymų visuma, bylojanti ne pareiškėjo naudai, sudaro pagrindą prieiti prie išvados, jog oficialus perspėjimas buvo paskirtas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė