- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- eI-777-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03682-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1680(01777) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui A. D., panaikinimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „E. K.“ (toliau – ir Bendrovė) tinkamai ir laiku mokėdavo atlyginimus darbuotojams, o faktas, kad tam tikru laiku atlyginimas nebuvo mokamas visa apimtimi, nesudaro atsakovui prielaidos teigti, kad tuo metu Bendrovėje nebuvo atitinkamo skaičiaus dirbančių darbuotojų, kurie dirbtų visą darbo laiką. Bendrovėje darbuotojai dirbo sutartu laiku ir sutartomis sąlygomis, tačiau dėl UAB „E. K.“ tuo metu susiklosčiusios sunkios finansinės padėties atlyginimai negalėjo būti laiku mokami ar išmokami reikiamo dydžio. Nors šiuo metu Bendrovė neturi dirbančių darbuotojų, bet, pareiškėjo žiniomis, ketina greitu metu priimti reikiamą kiekį darbuotojų. Be to, pabrėžė, kad privalomas darbuotojų skaičius (ne mažiau nei trys Lietuvos Respublikos piliečiai) apsunkina veiklos vykdymą, nes ne visada verslui vykdyti yra reikalingas tam tikras nustatytas darbuotojų skaičius, tuo labiau kad sąlyga, jog įmonė turi turėti bent tris darbuotojus Lietuvos Respublikos piliečius, buvo panaikinta paties įstatymų leidėjo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) pataisomis.
Paaiškino, kad objektyviai negalėjo užtikrinti, jog Bendrovėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai nebūtų atleisti ir jiems būtų mokamas visas minimalus mėnesinis atlyginimas. Mano, kad, nors UAB „E. K.“ sumažino išmokamą atlyginimą, tačiau nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes paties įstatymų leidėjo UTPĮ pataisomis buvo pripažinta, kad įmonėje neprivalo dirbti konkretus Lietuvos Respublikos piliečių skaičius ar išmokamas atlyginimas mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Šiuo metu UAB „E. K.“ patiria didelius finansinius nuostolius, bet greitu metu ketina priimti reikiamą darbuotojų skaičių. Pareiškėjo įsitikinimu, UAB „E. K.“ negali būti vertinama kaip neatitinkanti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes Bendrovės veikla buvo tinkamai vykdoma ir darbuotojai dirbo pagal darbo sutartyje numatytas sąlygas, t. y. visą darbo dieną, tačiau dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties šiuo metu įmonėje nėra mokamas visas atlyginimas. Taip pat pabrėžė, jog šiuo metu UAB „E. K.“ neturi jokiu skolų valstybinėms institucijoms (išskyrus menką 1,44 Eur įsiskolinimą „Sodrai“), taigi direktorius tinkamai rūpinasi įmonės veikla.
Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo yra dirbtinai sukuriami papildomi formalumai užsieniečiams, kurių jie privalo laikytis vien tam, kad jiems būtų išduodamas / pakeičiamas leidimas laikinai gyventi, o ne tam, kad realiai užtikrintų verslo vystymą bei asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, bei yra diskriminacinis užsieniečių atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–26).
Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, įrodantys, jog pareiškėjas atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 2016 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, ir nustatė, kad Bendrovė nebeatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, jog įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visa darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentas dėl nemokamo ar sumažinto darbo užmokesčio neturi teisinio pagrindo, kadangi UTPĮ reikalavimai turėti reikiamą darbuotojų skaičių ir mokėti jiems bent minimalų mėnesinį atlyginimą yra imperatyvūs ir nenumato jokių išimčių. Pažymėjo, kad iš „Sodros“ informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „E. K.“ darbuotojams visiškai nebemokami atlyginimai, o prieš tai buvusiu laikotarpiu buvo mokamas mažesnis negu minimalus mėnesinis atlygis arba darbuotojai ilgus laiko tarpus buvo nedarbingi. Taip pat atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog Bendrovė ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėjo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ginčijamame sprendime buvo įvertinta duomenų visumoje, o ne kaip sudaranti savarankišką ginčijamo sprendimo faktinį pagrindą.
Pažymėjo, kad pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio UTPĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio UTPĮ redakcijos nuostatas, taigi šiam ginčui aktualios UTPĮ nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., todėl UAB „E. K.“ turėjo būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjo leidimo laikinai gyventi pagrindas neatitiko imperatyvių UTPĮ nustatytų reikalavimų, pareiškėjas neveikė sąžiningai ir nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas tam, kad informuotų apie pasikeitusias aplinkybes, bei neatliko pareigos, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1680(01777) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui A. D., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „E. K.“ dalyvis (b. l. 27–35).
2016 m. gruodžio 29 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams (b. l. 35).
2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. gruodžio 30 d. (b. l. 103–104).
Migracijos departamentui 2017 m. spalio mėn. patikrinus UAB „E. K.“ duomenis „Sodros“ informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad, nors Bendrovėje įdarbinti 4 darbuotojai, bet jiems nėra mokamas visas darbo užmokestis – viena darbuotoja yra vaiko priežiūros atostogose iki 2019 m. gegužės 30 d., kitam darbuotojui nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis, o vėliau mokamas tik 45 Eur mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), dar dviem darbuotojams nedraudiminis laikotarpis buvo įformintas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Bendrovės darbuotojams darbo užmokestis apskritai nėra mokamas (b. l. 93–102).
2017 m. spalio 20 d., įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad UAB „E. K.“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų, nes Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių (b. l. 8–10).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Nors nuo 2017 m. sausio 1 d. UTPĮ nuostatos nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių įdarbinimo ir jų darbo visą darbo laiką, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ nuostatos, nes pagal Pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Iš Migracijos departamento pateiktų „Sodros“ informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje dirba 4 Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau jiems nėra mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kas leidžia daryti išvadą, jog šie darbuotojai Bendrovėje nedirba visą darbo dieną. Be to, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Bendrovės darbuotojams darbo užmokestis nėra mokamas. Atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas pripažįsta minėtą aplinkybę, tačiau teigia, jog tokia situacija susidarė dėl finansinių sunkumų. Teismas atkreipia dėmesį, jog UTPĮ jokių išimčių, dėl kurių užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, galėtų nesilaikyti minėtoje nuostatoje įtvirtintų reikalavimų, nenustato. Taigi darytina išvada, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje visą darbo dieną turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pagal 2 punktą – jei paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą toks pagrindas – užsieniečio neatitikimas sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.
Teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent rijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, o tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas, taigi atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.