Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-455-821/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-04-04
Bylos Nr.: eI-455-821/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-61-3-03163-2017-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė, Iveta Pelienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: UAB „Vilniaus miesto projektai“
Pareiškėjas: UAB „DRJ NT“
Advokatai: Evaldas Klimas, Daina Senapėdienė, Gabrielė Vazniokaitė

Kategorijos

16.2.2Detalieji planai
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI-455-821/2018Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03163-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2;55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Irenos Paulauskienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovėms advokatėms Dainai Senapėdienei ir Kristinai Sabaliauskienei,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Gerdai Rovbutaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus miesto projektai“ atstovams advokatei Gabrielei Vazniokaitei ir advokatui Evaldui Klimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „DRJ NT“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus miesto projektai“ dėl įsakymo panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „DRJ NT“ su skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2017-08-11 įsakymą Nr. A30-2367 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) korektūra.

Skunde paaiškina, kad ji 1995-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/95-4653 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagrindu valdo 2,048 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). 2015-08-12 UAB „Audėjas“ (kurio teisių perėmėja pareiškėja) ir Drujos NT, UAB (kuri buvo reorganizuota prijungiant prie UAB „Vilniaus miesto projektai“) bei UAB „Vilniaus miesto projektai“ sudarė Infrastruktūros sutartį bei 2016-01-22 Infrastruktūros sutarties pakeitimą, kuria aiškiai susitarė dėl abiejų šalių teisių ir pareigų vystant, valdant ir naudojantis žemės sklypu. Įgyvendinant šio sandorio sąlygas Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) buvo parengtas ir pateiktas planas, atspindintis esmines sandorio sąlygas ir kurio pagrindu su kiekviena iš šalių buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai arba nauja sutartis. Žemės sklypo naudojimas pagal Infrastruktūros sutarties bei plano nuostatas yra esminės sandorio sąlygos.

Nurodo, kad 2017-08-29 raštu pareiškėja informavo projektuotoją UAB „Uniteckus“, kad negali suderinti pridedamu brėžinių, kadangi atliekami projektavimo darbai patenka į jos valdomą žemės sklypo dalį, taip pat išreiškė poziciją, jog nesutinka, kad būtų keičiamas Detalusis planas. Pabrėžia, kad UAB „Vilniaus miesto projektai“ neinformavo jos apie pateiktą tvirtinti ir patvirtintą Detaliojo plano Korektūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Savivaldybė) kartu su UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2017-09-06 raštu buvo pateiktas planas, kuriame pateikti sprendiniai ne tik dėl UAB „Vilniaus miesto projektai“ valdomos žemės sklypo dalies sutvarkymo, tačiau projektuojama ir pareiškėjos valdoma dalis be jos sutikimo, kas neatitinka Infrastruktūros sutarties ir ją iš esmės pažeidžia.

Atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinus Teritorijų planavimo dokumentų registrą 2017-09-14 paaiškėjo, kad dar 2017-08-11 Įsakymu be pareiškėjos sutikimo yra patvirtintas pakoreguotas Detalusis planas, kuris yra su akivaizdžiais trūkumais, t. y. akivaizdžiai matyti, jog su pareiškėja šis planas nebuvo derintas, o suderinimo žymos ir parašai yra to paties asmens – architekto, kuris neturi įgaliojimo veikti pareiškėjos vardu. Daro išvadą, kad architektas neteisėtai pasirašė pareiškėjos vardu ir toks pasirašymas buvo patvirtintas ginčijamu Įsakymu.

Teigia, kad Įsakymas patvirtinti Detaliojo plano korektūrą yra neteisėtas, nes pažeidžia imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, nuostatas (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 318.3, 319.2 punktus) bei Infrastruktūros sutarties sąlygas, pagal kurios 2.16 punktą detaliojo plano sprendiniai negali būti keičiami be abiejų šalių sutikimo. Pareiškėjai buvo užkirstas kelias dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl su teritorijų planavimu susijusių sprendimų, pareiškėja nebuvo informuota apie Korektūros rengimą ir jos sprendinius, nors Korektūros rengimo procese privalėjo būti gautas jos kaip žemės sklypo naudotojos ir valdytojos sutikimas, o tokio rašytinio pritarimo nesant – negalėjo būti tvirtinama Korektūra.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti, praleidus Įsakymo apskundimo terminą. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad Savivaldybė, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, Taisyklių 318.3 punktu, patikrino, ar sklypo sutvarkymo planas yra suderintas su žemės sklypo valdytojais ir naudotojais, t. y. su valstybinės žemės patikėtine NŽT ir su sklypo nuomininkais UAB „DRJ NT“ ir UAB „Vilniaus miesto projektai“. Pažymi, kad teisės aktai nenustato konkretaus derinimo būdo, t. y. numatyta tik, kad koregavimui turi būti pritarta raštu. UAB „Unitectus“ Savivaldybei derinimui pateikė detaliojo plano koregavimo bylą, kurios sudėtyje esantis sklypo sutvarkymo planas buvo suderintas su žemės sklypo valdytojais ir naudotojais. NŽT derinimas pateiktas atskiru 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 49SJN-1143-(14.49.105.) ir pateiktas sklypo sutvarkymo planas su architekto patvirtintais žemės sklypo nuomininkų derinimo nuorašais. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sklypo sutvarkymo plane pateikti architekto parašu patvirtinti sklypo naudotojų derinimų nuorašai, Savivaldybė neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti detaliojo plano koregavimą. Akcentuoja, kad Savivaldybė netikrina teritorijų planavimo rengėjo ir ar vadovo (architekto) pateiktų kopijų ir nuorašų autentiškumo. Už pateiktas dokumentų kopijas bei nuorašus atsakingas projekto vadovas (Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnis).

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Detaliojo plano koregavimas buvo atliktas techninio projekto rengimo metu. Skundžiamo įsakymo preambulėje nurodyta, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Taisyklių 318.3 punktu. Tuo tarpu, Taisyklių 323 punkte nustatyta, kad bendroji supaprastinta viešinimo tvarka numatyta Taisyklėse netaikoma tuo atveju, kai detalusis planas koreguojamas techninio projekto metu. Todėl vadovautasi Taisyklių 323 punktu ir informacija apie priimtą sprendimą skelbta savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.vilnius.lt ir www.tpdr.lt).

Atkreipia dėmesį į tai, kad Savivaldybė nėra Infrastruktūros sutarties šalis ir priimdama sprendimus bei vertindama, ar tam tikram sklypui nėra taikomi apribojimai, vadovaujasi viešais duomenimis – Registrų centro išrašu, kuriame nebuvo nurodyti apribojimai, susiję su pareiškėjos minima sutartimi ir jos pakeitimu.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kuris praleistas be svarbių priežasčių, ir bylą nutraukti, netenkinus šio prašymo – skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad ginčijamas Įsakymas nepažeidžia pareiškėjos teisių, todėl jos realiai nebus apgintos pasirinktu būdu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–443/2005; 2015-01-13 nutartis byloje Nr. A556–2196/2014 ir kt.). Pareiškėja nedetalizuoja, kokie konkrečiai Korektūros sprendiniai pažeidžia jos teises, kaip konkrečiai pasireiškia šis pažeidimas. Be to, iš Įsakymo turinio (tekstinės dalies) matyti, kad juo yra keičiama detaliajame plane nustatyta statinių statybos zona, riba, linija, servitutai ir įvažiavimo vietos. Iš Korektūros brėžinio matyti, kad statinių statybos zona, riba, linija ir įvažiavimo vietos yra keičiamos tik trečiojo suinteresuoto asmens valdomai žemės sklypo daliai.

Pažymi, kad statinių statybos zonos, ribos, linijos ir įvažiavimų vietų koregavimas trečiojo asmens valdomoje žemės sklypo dalyje yra susijęs su pastatų ir statinių projektavimu bei statyba, kaip tai numatyta Infrastruktūros sutarties 2.17 punkte, o tai reiškia, kad pareiškėjos sutikimas nurodytų sprendinių koregavimui buvo gautas pasirašant minėtą Infrastruktūros sutartį. Vienintelis Korektūros sprendinys, numatytas ir pareiškėjos valdomai žemės sklypo daliai, yra servitutas, suteikiantis teisę tiesti antžemines ir požemines komunikacijas. Tačiau šis sprendinys yra numatytas įgyvendinant 2016-01-22 Susitarimą dėl Infrastruktūros sutarties keitimo, kurį pasirašė UAB „Drujos NT“, trečiasis suinteresuotas asmuo ir buvęs valdytojas. Tam, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, susitarimo šalys, be kita ko, įsipareigojo pasirašyti visus reikiamus dokumentus dėl servitutų trečiojo suinteresuoto asmens naudai nustatymo dėl naujai įrengiamų inžinerinių tinklų buvusio valdytojo valdomoje žemės sklypo dalyje (2.1.3 p.).

Nurodo, kad Įsakymu patvirtinti žemės sklypo detaliojo plano pakeitimai buvo aiškiai numatyti sklypo sutvarkymo brėžinyje bei eismo žiedo ir pietinės gatvės schemoje, kurie pridėti prie Susitarimo. Koreguojamų detaliojo plano sprendinių brėžinys papildomai buvo pateiktas buvusio valdytojo atstovams, kurie neturėjo jokių pretenzijų trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl numatomų pakeitimų ir 2016-01-26 el. laišku atsiuntė pasirašytą detaliojo plano korektūros brėžinį, kuris vėliau taip pat buvo suderintas ir su UAB „Drujos NT“.

Pabrėžia, kad pareiškėja apie Korektūrą buvo informuota teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 323 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų VIII skyrius).

Mano, kad Įsakymas nepažeidžia jokių infrastruktūros sutarties nuostatų, nes Infrastruktūros sutarties 2.16 punkte įtvirtintas draudimas be kitos šalies rašytinio sutikimo keisti detaliojo plano sprendinius yra susijęs išimtinai tik su žaliųjų zonų įrengimo sprendiniais, o ne su bet kokių detaliojo plano sprendinių keitimu. Be to, teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas yra dvi visiškai skirtingos procedūros. Kadangi Įsakymu detaliojo plano sprendiniai nebuvo keičiami, Infrastruktūros sutarties 2.16 punktas nebuvo pažeistas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės advokatės Daina Senapėdienė ir Kristina Sabaliauskienė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog kaip nurodyta pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose buvo pažeistas imperatyvus reikalavimas koreguojant teritorijų planavimo dokumentus gauti visų žemės sklypo valdytojų pritarimą. Pareiškėja nebuvo suteikusi įgaliojimų T.Paulauskui veikti jos vardu. UAB „Vilniaus miesto projektai“ nebuvo suteikta teisės projektuoti pareiškėjos valdomo sklypo dalį, tačiau buvo pakoreguota ne tik statybos zona, riba, servitutai, bet ir apželdinama teritorijos dalis (paaiškinimo sprendinių grafinės dalies palyginimas). Pareiškėjai derinti buvo siunčiami kitokie sprendiniai, nei buvo pateikti tvirtinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Gerda Rovbutaitė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė bylą nutraukti, o teismui nusprendus, jog terminas nebuvo praleistas, skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus miesto projektai“ atstovai advokatė Gabrielė Vazniokaitė ir advokatas Evaldas Klimas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir bylą prašė nutraukti arba pareiškėjos skundą atmesti.

Teismo posėdyje pareiškėjos prašymu liudijęs architektas paaiškino, jog UAB „Urbanistika“ vadovas, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ yra jų užsakovas. Anksčiau, kai pareiškėja vadinosi UAB „Audėjas“, visus projektavimo veiksmus pradėjo jos vardu. UAB „Urbanistika“ buvo parengusi sklypo detalųjį planą, kuriame prasidėjus deryboms tarp UAB „Vilniaus miesto projektai“ ir J.K. dėl dalies pastatų įsigijimo dalies sklypo nuomos iš valstybės, netenkino viena dalis, kurioje nenumatytas užstatymas. Kadangi sklype buvo planuota statyti prekybos centrą, funkciškai nebuvo galima daryti su tokia neužstatoma dalimi. Pradėjus projektuoti prekybos centrą, projektavime dalyvavo J.K. Paaiškėjo, kad negalimas statybos projektavimas nepakeitus detaliojo plano užstatymo zonos sprendinių, todėl parengė korektūros brėžinį ir jį J.K. suderino. Viso pakeitimo esmė yra tinkliuko užstatymo „užtraukimas“ ant neužstatomos zonos, dar atsirado įvažiavimo korektūra, užstatymo linijos korektūra, nes pagal detalųjį planą buvo numatomas užstatymas ištisinis, ir servitutų korektūra. Kai buvo pasirašyta turto pirkimo pardavimo sutartis mano užsakovai su J.K. sudarė sutartį (Infrastruktūros plėtros sutartį), pasidalino atsakomybes. Šiaurinė sklypo dalis išnuomota UAB „Vilniaus miesto projektai“. Detaliojo plano korektūras atliko tik šiaurinėje dalyje, išskyrus, kad numatė servitutą elektros tinklams K. valdomame sklypo dalyje. Daugiau jokių teritorijų planavimo veiksmų neatliko. Transformatorinė (skirstykla) numatyta, ji trukdė pastatui, ir abipusiai buvo sutarta ją perkelti į teritorijos vidų. Tas buvo padaryta. Dėl žalio ploto nurodė, jog Taisyklėse Detaliojo plano korektūra buvo daroma, techninio projekto rengimo metu (kas turi būti pateikta numatyta Taisyklių 323.1 p.). Savivaldybės praktika kito, brėžinyje sutalpinami 2 brėžiniai, kurie atliekamai pagal skirtingus įstatymus (Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymas), viskas kas liečia Teritorijų planavimo įstatymą yra viršutinėje dalyje su žymėjamais, esminis žymėjimas - tinkliukas, kuris numato, koks galimas užstatymas. J.K. tinkliuko nekeitėm, mūsų korektūra jo vystymo planų neįtakojo, žemutinė dalis – sklypo sutvarkymo planas, dangos, kas nėra teritorijų planavimo objektas. Pasidalinimas sklypo ėjo per pastato vidurį, ir abipusiai buvo nutarta tą pastatą griauti Negriauti negalima, nes pagal detalųjį planą sudėtinė dalis transporto išvystymas. Dėl miesto savivaldybės transporto vietos organizavimo reikalavimų, buvo suderinta su miesto transporto skyriumi ir tai įgyvendino darydami techninį projektą. Griaunant pastatą, reikia sutvarkyti statybvietę, todėl numatė žolę kaip pigiausią variantą. Tai yra gera praktika, sutvarkyti. Praeitais metais gavo statybą leidžiantį dokumentą prekybos paskirties pastatui, toje dalyje pagal info statybos portalo duomenys dabar nėra žolės, palikta balta zona. Pagal teritorijų planavimo įstatymą esminis žymėjimas yra tinkliukas, kur tinkliukas, ten galima statyba, ir tas sprendinys yra korektūros brėžinyje, ten yra danga, spalva nieko nereiškia šiuo atveju. Procentinė išraiška neturi jokios įtakos. Sutartyje numatyta, kad sklype turi būti 15 proc. želdyno, abi puses sutartyje įsipareigoja tai užtikrinti. Mes 15 proc. užtikrinome tik savo sklypo dalyje. Veja žymima šviesiai žalia spalva, želdynai - tamsiai žalia spalva. Dėl Taisyklių 318.3.5 papunkčio paaiškino, jog savo sklypo dalyje vaizduoja grafiškai, o pietinėje dalyje nieko nežymėjo, ten tik nurodytas tinkliukas, kuris reiškia, kad toje vietoje galima statyba, želdynų ten nėra. Braižė dėl to, kad techninis projektas skirtas ne tik statybos leidimui gauti, bet ir statybos kainai suskaičiuoti. Projektas naudojamas rangovams, kurie suskaičiuoja kainą. Mes numatėme, kad ten kur atliekami darbai bendru sutarimu (griaunamas pastatas), griuvėsių vietoje pigiausiais variantas sutvarkyti – vėja (danga). Dangos ir želdynai žymimi skirtingai. Įpareigojimo įrengti želdyną toje sklypo dalyje nėra. Veja - statybos įstatymu reguliuojama danga. Teritorijų planavimo įstatyme – želdynai, želdiniai (medžiai, krūmai). Sprendimas nėra įpareigojantis, tiesiog, kad sąmatoje būtų pinigų tai vietai sutvarkyti. Numatyti statybos darbai bus vykdomi pagal projektą, kuris yra Infostatyboje. Liudytojas paaiškino, jog P. Č. yra jo kolega architektas. Detaliojo plano koregavimo brėžinį jis siuntė tvirtinimui, nes jam atrodė, jog tvirtinimo reikia, tačiau tai nebuvo reikalinga. Paaiškino, jog jis brėžinius siuntė susipažinimui, informavo apie visą procesą. Pažymi, kad techninis projektas niekuo nepasikeitė, jokių pretenzijų J.K. nereiškė. Šitos korektūros sprendiniai su J.K. buvo suderinti, brėžinys yra dvejų brėžinių visumą (techninio projekto brėžinio neprivalėjo derinti, bet informacijos dalis, kuri liečia teritorijų planavimą, buvo suderinta). Sąvoka apželdinta teritorijos dalis, tai želdiniai. Yra Želdynų įstatymas kurio, poįstatyminis aktas – Želdynų aprašas. Atsirado jame vertikalus želdinai, kurie irgi nėra aprašyti, kaip matuojami. Dabar leidžiama veją daryti ne tik ant žemės ir tai įskaičiuoti į želdynų procentą. Dėl 15 proc. želdynų paaiškino, kad raštiškas susitarimas tarp J.K. ir UAB „Vilniaus miesto projektai“, jog kiekvienas savo sklypo dalyje turi užtikrinti po 15 proc. želdynų nuo savo sklypo dalies. Mes skaičiavome savo dalį ir ji atitinka 15 proc. Visa pareiškėjo teritorija užtraukta tinkleliu, darant techninį projektą jis privalės išlaikyti 15 proc. želdynų. Galės bet kur statyti, tiesiog turės užtikrinti tą proc. techninio projekto rengimo metu. Pareiškėjo dalyje mes net negalime atvaizduoti, nes nežinome, kas ten bus. Kaip bus pareiškėjo techninis projektas, tada bus konkrečiai projektuojama. Savivaldybės administracijos įsakymu patvirtinta korektūra buvo koreguojami detaliojo plano sprendiniai: 1) Tinkliukas – užstatymo zonos vieta; 2) įvažiavimai; 3) statybos linijos panaikinimas; 4) servitutai. Apželdinama teritorijos dalis pagal Taisyklių 318.3.5 p. nebuvo koreguojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2017-08-11 Įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys nekelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimas, teisėtumo bei pagrįstumas.

Įvertinus rašytinius ir teismo posėdžio metu pareiktus šalių paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, nustatyta, jog pareiškėja pagal 1995-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/95-4653 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) valdo 2,048 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys nekelbtini) (pietinė sklypo dalis). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2004-12-23 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr.N01/2004-1782 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2016-06-27 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr.49SŽN-228-(14.49.57.) valdo 3,00 ha (0,06012 ha ir 2,3988 ha) komercinės paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šiaurinė sklypo dalis) (I t. b.l. 122-133, 134-136).

Pareiškėja UAB „DRJ NT“ (UAB „Audėjas“ teisių perėmėja po bendrovių atskyrimo, II t. b.l. 37-62), UAB „Drujos NT“ (reorganizuota prijungiant prie UAB „Vilniaus miesto projektai“) bei trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2015-08-12 sudarė Infrastruktūros sutartį, kuria šalys nustatė tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, reikalingų žemės sklypo vystymui, statyba ir naudojimu, taip pat susitarė dėl Detaliojo plano reglamentų paskirstymo ir įsipareigojimų pagal Detalųjį planą vykdymo (I t. b.l. 145-159, el. b. priedas, l. 30-44, 50-63).

2016-01-22 Infrastruktūros sutarties pakeitimu papildomai buvo susitarta dėl sklypo padalinimo linijos patikslintų sąlygų (I t. b.l. 160-166, el. b. priedas. l. 7-14, 64-70). Šių sandorių pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba su kiekviena iš šalių sudarė valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo arba nuomos sutartis (I t. b.l. 134-136).

2016-01-26 elektroniniu laišku pareiškėjos atstovas atsiuntė pasirašytą detaliojo plano korektūrą, nurodydamas, jog originalas paliktas pas administratorę (e. b. priedas, l. 15,16).

2017-07-24 elektroniniu laišku architektas T. P. pareiškėjai išsiuntė techninio projekto pagrindinius sprendinius, nurodydamas, jog nuo darbo kartu jie visiškai nesikeitė (I t. b.l. 168, 54-55, II t. 105-109).

Trečiojo asmens UAB „Vilniaus miesto projektai“ teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „Unitectus“, atstovaujama architekto T. P., Savivaldybei derinimui pateikė detaliojo plano koregavimo bylą. Atsakovė, įvertinusi pateiktą sklypo sutvarkymo planą su architekto patvirtintais žemės sklypo nuomininkų derinimo nuorašais, laikė, jog sklypo sutvarkymo planas buvo suderintas su žemės sklypo valdytojais ir naudotojais, o NŽT derinimas pateiktas 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 49SJN-1143-(14.49.105.) (II t. b.l. 15,19).

Ginčijamu 2017-08-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr.A30-2367 „Dėl sklypo detaliojo plano sprendinių (statinių statybos zonos, ribos, linijos, servitutų ir įvažiavimo vietų) koregavimo tvirtinimo“, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu ir Taisyklių 318.3 punktu Savivaldybė patvirtino sklypo detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-07-09 sprendimu Nr.1-1928, sprendinių koregavimą, pakeičiant detaliuoju planu sklype Nr.1 (duomenys neskelbtini), nustatytą statinių statybos zoną, ribą, liniją, servitutus ir įvažiavimo vietas pagal sklypo sutvarkymo planą (brėžinys pridedamas), kuriam pritarė teritorijų planavimo komisija (II t., b.l. 14, 15).

2017-08-29 raštu pareiškėja informavo UAB „Uniteckus“ direktorių T.P., jog negali suderinti projektavimo brėžinių, kadangi projektavimo darbai vykdomi ne tik UAB „Vilniaus miesto projektai“ nuomojamoje žemės sklypo dalyje, bet ir pareiškėjai priklausančioje 2 ha žemės sklypo dalyje (I t. b.l. 170).

Pareiškėja nesutinka su administraciniu aktu Savivaldybės Įsakymu ir prašo jį panaikinti, nurodydama, jog Įsakymas patvirtinantis detaliojo plano korektūrą yra neteisėtas, nes pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, Taisyklių 318.3, 319.2 punktus) bei Infrastruktūros sutarties 2.16 punktą, jai buvo užkirstas kelias dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose, todėl teismo prašo Įsakymą panaikinti. Pažymi, jog detaliojo plano korektūros rengimo procese privalėjo būti gautas jos, kaip žemės sklypo naudotojos ir valdytojos, sutikimas. Savivaldybės pateiktame plane pateikiami sprendiniai ne tik dėl UAB „Vilniaus miesto projektai“ valdomos žemės sklypo dalies sutvarkymo, tačiau be pareiškėjos sutikimo projektuojama ir pareiškėjos valdoma dalis.

Atsakovė Savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ su pareiškėjos skundu nesutinka ir be kita ko pateikia argumentus, jog pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo klausimą, sutiko su pareiškėjos patikslintame skunde surodytais argumentais, jog apie Įsakymą pareiškėja sužinojo 2017-09-14 ir 2017-10-04 nutartimi priimdamas patikslintą skundą laikė, jog terminas kreiptis į teismą nėra praleistas (I t. b.l. 180-181).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, proceso šalių nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, su pareiškėjos skundu iš dalies sutinka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau - ir Teritorijų planavimo įstatymas), Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr.D1-8 (toliau - ir Taisyklės).

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius, o 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti Teritorijų planavimo įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, 316 punkte numatyta, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu, tačiau ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje nurodytu atveju.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Minėto įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).

Taisyklių 318 punkte nustatyta, kad galiojantys detalieji planai koreguojami šiais papildomais vienu ar keliais atvejais, tarp kurių patenka ir 318.3 papunktis. Atsakovas skundžiamą Įsakymą priėmė vadovaudamasis, be kita ko, Teritorijų planavimo įstatymu bei minėtu Taisyklių 318.3 papunkčiu, numatančiu, jog detalieji planai koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama: 318.3.1. statybos zona, statybos riba, statybos linija; 318.3.2. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos; 318.3.3. pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas; 318.3.4. automobilių stovėjimo vietų išdėstymas; 318.3.5. apželdinama teritorijos dalis; 318.3.6. planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Kaip matyti iš Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatų, detaliojo plano koregavimas galimas, kai koreguojami sprendiniai nesietini su detaliojo plano tikslų ir uždavinių keitimu, o Taisyklių 318.3 papunktyje įtvirtinta koregavimo procedūra atliekama techninio projekto rengimo metu. Šios procedūros metu atliekamas koregavimas galimas, kai detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija ir kai koreguojami 318.3.1 – 318.3.6 papunkčiuose įvardijami sprendiniai.

Nesutikdama su ginčijamu Įsakymu pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog jį priimant buvo pažeistas Taisyklių 319.2 papunktis, numatantis, jog apie koregavimą registruotais laiškais informuojami planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojai ar naudotojai, taip pat jai buvo užkirstas kelias teritorijų planavimo viešinimo procedūrose.

Kaip jau buvo minėta, koregavimas buvo atliktas pagal Taisyklių 318.3 papunktyje nustatytą procedūrą. Taisyklių 323 punktas nustato, kad Taisyklių 318.3 papunktyje nurodytais atvejais, kai informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, netaikoma supaprastinta koreguojamų detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka, nustatyta „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų“ VIII skyriuje. Kaip numato minėto punkto nuostatos Įsakymas buvo paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje (II t. b.l. 64), taip pat 2017-08-11 įregistruotas ir patalpintas informacinėje sistemoje TPDRIS (II t. b.l. 11). Pareiškėjo minimas Taisyklių 319.2 papunktis yra bendroji teisės norma Taisyklių 323 punkto atžvilgiu ir nagrinėjamu atveju netaikytinas, todėl pareiškėjos argumentai, jog apie koregavimą ji turėjo būti informuota registruotu laišku, o to nepadarius jai buvo užkirstas kelias dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose, nepagrįsti.

Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 318.3 punktas numato, jog šiame punkte numatytos koregavimo procedūros metu 318.3.1 – 318.3.6 papunkčiuose įvardijamų sprendinių koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalis taip pat numato, jog šioje dalyje nustatytų sprendinių koregavimas galimas statinio projekto rengimo metu, prieš tai šiam teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Pažymėtina, jog tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek Taisyklės numato, jog žemės sklypo valdytojo ir naudotojo pritarimas turi būti išreikštas raštu. Kokiu būdu turi būti gautas raštiškas pritarimas teisės aktuose nėra numatyta.

Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo, jį sudaro tekstinė ir grafinės dalys (pridedamas brėžinys) (II t. b.l. 14,15). Įvertinus Įsakymo turinį, juo keičiama detaliuoju planu sklype (duomenys neskelbtini), kurio šiaurinė dalis nuomos pagrindais valdoma UAB „Vilniaus miesto projektai“, o pietinė dalis – pareiškėjo, nustatyta statinių statybos zona, riba, linija, servitutai ir įvažiavimo vietos. Iš prie Įsakymo pridedamo brėžinio nustatyta, jog statybos zona, riba, linija ir įvažiavimo vietos keičiamos tik šiaurinėje sklypo dalyje, kuri valdoma trečiojo suinteresuoto asmens.

Į bylą pateiktos Infrastruktūros sutarties 2.17 punkte numatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi besąlyginę teisę be jokio papildomo pareiškėjos sutikimo atidalinti savo valdomą sklypo dalį, projektuoti, statyti ir griauti bet kokius pastatus sklype, už jo ribų projektuoti ir tiesti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Statybos zonos, ribos, linijos ir įvažiavimo vietų koregavimas yra susijęs su statinių projektavimu ir statyba, todėl pripažintina, jog pareiškėjos sutikimas minėtų sprendinių koregavimui buvo duotas pasirašant minėtą Infrastruktūros sutartį.

Įsakymu patvirtintos detaliojo plano korektūros sprendinys – servitutai – numatomi ir pareiškėjos valdomai sklypo daliai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo ir liudytojas T.P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog šis sprendinys buvo numatytas sudarant 2016-01-22 Susitarimą. Kaip matyti iš minėto Susitarimo, juo trečiasis suinteresuotas asmuo įsipareigojo pastatyti naują elektros skirstyklą ir naują elektros transformatorinę pastotę (2.1.1 ir 2.1.2 p.). Šių įsipareigojimų įgyvendinimui pareiškėja įsipareigojo pasirašyti visus reikiamus dokumentus dėl servitutų (2.1.3 p.), o prie Susitarimo buvo pridėtas sklypo sutvarkymo planas, kuriame nustatyta aptarto servituto vieta (el. b. priedas. l. 12). Palyginus minėtą planą su korektūros brėžinyje suprojektuoto servituto vieta, matyti, jog korektūros brėžinyje numatyto servituto vieta atitinka Susitarimo plane pažymėto servituto vietą, kas leidžia pripažinti, jog korektūroje numatytas servituto sprendinys buvo suderintas su pareiškėja pasirašant Susitarimą. Taip pat šiuo Susitarimu (pridedama Eismo žiedo ir pietinės gatvės schema, el. b. priedas. l. 13) buvo suderintos eismo žiedo ir gatvės vietos. Be to, koreguojami sprendiniai buvo pateikti pareiškėjo atstovams, o 2016-01-26 el. laišku buvo atsiųstas pasirašytas korektūros brėžinys (el. b. priedas, l. 15,16).

Įvertinus minėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog žemės sklypo valdytojo (pareiškėjos) rašytis pritarimas detaliojo plano sprendinių (statybos zonos, ribos, linijos, servitutų ir įvažiavimo vietos) koregavimui buvo gautas.

Pareiškėja savo teisių pažiedimą taip pat sieja su tuo, jog koreguojant detaliojo plano sprendinius, jos naudojamoje sklypo dalyje numatytas želdynų sprendinys.

Kaip matyti iš Įsakymo grafinės dalies (pridedamo 2017-05-30 plano, II t., b.l. 15) pareiškėjos valdomoje pietinėje sklypo dalyje yra numatyta žalioji zona (veja), kuri žymima šviesiai žalia spalva. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog Įsakymu nebuvo koreguoti želdynai, todėl žaliosios zonos (vejos) pažymėjimas šioje dalyje nėra detaliojo plano sprendinys, o yra pažymėtas kaip techninio projekto sudėtinė dalis (sklypo sutvarkymo planas), kadangi šiame brėžinyje yra pavaizduoti, tiek koreguojami detaliojo plano sprendiniai, tiek statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas).

Pagrįsdama šią poziciją UAB „Vilniaus miesto projektai“ nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, numatančias, jog detaliuose planuos turi būti numatyti atskirųjų želdynų plonai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai nurodo, jog pagal minėtą teisės normą detaliuose planuose turi būti nurodytas želdyno procentas nuo sklypo ploto, kas šiuo atveju ir buvo padaryta grafinėje dalyje (2017-05-30 plano pastabose) nurodant, jog normatyvuose nustatytas želdynų procentas, nustačius atskiras sklypo dalis, arba padalinus sklypą, užtikrinamas kiekvienai nustatytai sklypo daliai, arba sklypui atskirai (ne mažiau, nei 15 proc. nustatytos sklypo dalies arba sklypo ploto). Byloje nėra ginčo, jog dėl tokios želdynų normos (15 proc. sklypo ploto) šalys susitarė Infrastruktūros sutarties 2.16 punkte, taip pat ir dėl to, jog trečiojo asmens valdomoje šiaurinėje sklypo dalyje nustatytas želdinių plotas atitinka šį procentinį dydį. Tačiau, šios aplinkybės nepaaiškina brėžinyje pavaizduoto žaliosios zonos (vejos) žymėjimo pareiškėjos valdomoje pietinėje dalyje.

Taisyklių 318.3 papunktyje numatyta, jog detaliojo plano korektūra gali būti rengiama ir tais atvejais, kai yra koreguojama apželdinama teritorijos dalis (318.3.5 papunktis). Korektūros brėžinyje apželdinta teritorijos dalis numatyta ir pareiškėjos valdomoje sklypo dalyje, nors pagal Infrastruktūros sutarties 2.16 punktą, tam turėjo būti gautas pareiškėjos sutikimas.

Atsakovas teigia, jog ši kaip žalioji zona (veja) pažymėta teritorijos dalis yra tik techninio projekto, o ne detaliojo plano sprendinys, tačiau nagrinėjamu atveju 2017-05-30 planas ginčijamu Įsakymu yra patvirtintas kaip detaliojo plano korektūra. Taisyklių 323.1 papunktyje nurodyta, jog Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais išvardinti detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. Detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama: 1) detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, 2) aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, 3) statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Šiuo atveju suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nors atsakovas nurodo, jog brėžinyje pažymėta žalia zona (veja) yra techninio projekto, o ne detaliojo plano sprendinys, tačiau į bylą nėra pateikta atskirų detaliojo plano korektūros ir statinio projekto sklypo sutvarkymo dalies (sklypo plano) brėžinių, kaip numato Taisyklių 323.1 papunktis. Ginčijamu Įsakymu buvo patvirtintas detaliojo plano korektūros brėžinys, kuriame žaliosios zonos (vejos) korekcijos atliktos ir pareiškėjos valdomoje sklypo dalyje. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, jog teritorijų planavimo dokumento sprendinys, tai grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių rezultatas. Sutikrina su atsakovo argumentu, jog teritorijų planavimo dokumentą sudaro tiek tekstinė, tiek ir grafinė dalys. Tačiau šios dalys turi sutarpti ir negali viena kitai prieštarauti, todėl, nors Įsakymo tekstinėje dalyje nėra nurodoma, jog atliekama apželdinamos teritorijos dalies korekcija, tokio žymėjimo neturi būti ir grafinėje Įsakymu patvirtintoje korekcijos dalyje. Kadangi pareiškėja yra teisėta žemės sklypo pietinės dalies valdytoja, o ginčijamu Įsakymu patvirtintoje grafinėje detaliojo plano korektūros dalyje nesuderinus su pareiškėja (kaip numato Taisyklių 318.3 papunktis) yra pažymėta žalioji zona (veja), todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas Įsakymas šioje dalyje pažeidžia pareiškėjos teises ir įstatymų saugomus interesus.

Žalioji zona (veja) patenka į pareiškėjos teisėtai valdomo sklypo žemės ribas, o tai suponuoja, kad ginčijamu įsakymu pažeidžiamos Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 318.3 papunkčio nuostatos, todėl Įsakymas šioje dalyje naikintinas kaip neteisėtas (ABTĮ 88 str. 2 p., 133 str.).

Pareiškėja prašo panaikinti visą ginčijamą Įsakymą, tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalis numato teisę panaikinti teik visą teritorijų planavimo dokumentą, tiek ir jo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad teismuose administraciniai ginčai nagrinėjami tik pagal suinteresuotų asmenų inicijuotus ginčus dėl jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, tai yra administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik ta apimtimi, kiek jis susijęs su į teismą pasikreipusio asmens teisių pažeidimu, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėjos teises ir įstatymu saugomus interesus pažeidžia Įsakymo grafinė dalis, kurioje nustatyta žalioji zona (veja) pareiškėjos valdomoje sklypo dalyje, teismas naikina ne visą Įsakymą, o tik jo dalį dėl žaliosios zonos (vejos) nustatymo pareiškėjos valdomoje sklypo dalyje. Kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „DRJ NT“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2017-08-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymo Nr. A30-2367 grafinės dalies dalį dėl žaliosios zonos (vejos) nustatymo pareiškėjos valdomoje pietinėje sklypo dalyje.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasIrena PaulauskienėIveta Pelienė