Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė K. V. paskirta – 60 (šešiasdešimties) parų areštas.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai iš K. V. priteista 39,86 euro turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. gegužės 3 d. apie 08.24 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos salėje nuo lentynos paėmė ir susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę 8 vnt. šokolado plytelių „Milka“, 300 g svorio, bendros 26 eurų vertės, ir 14 vnt. šokoladų „Roche juodas“, 100 g svorio, bendros 13,86 eurų vertės, praeidamas pro kasą matant pardavėjai-konsultantei L. B. iš parduotuvės patalpų pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 39,86 eurų vertės turtą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad K. V., veikdamas tyčia, atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Jo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, jo veika yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma ir kvalifikuota tinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam pripažinus kaltę ir teismui baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – paskirti K. V. švelnesnę bausmę – paskirtą 60 parų arešto bausmę pakeisti viešaisiais darbais.

3.1. Skunde teigiama, kad, nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, bus naudinga valstybei, o pačiam nuteistajam bus galimybė pasitaisyti. K. V. teigimu bausmė turėtų būti švelninama ir areštas keičiamais viešaisiais darbais dėl to, jog jis prisipažino kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje bei dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo K. V. gynėja advokatė J. Smirnova pritarė nuteistojo K. V. apeliacinio skundo prašymui švelninti paskirtą bausmę, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo K. V. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto K. V. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama K. V. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Sprendžiant klausimą dėl K. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Spręsdamas K. V. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino K. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – apysunkį nusikaltimą, stadiją – nusikaltimas baigtas bei nuteistojo kaltės formą – nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Atsižvelgė į K. V. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo ne kartą teistas, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (kas pripažinta K. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas įvertino ir vieną K. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių aplinkybių visumos pagrindu, pirmosios instancijos teismas K. V. skyrė griežtą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (BK 49 straipsnis), kurios trukmė buvo nustatyta atsižvelgiant į aptartų faktinių aplinkybių visumą. Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, bausmės rūšį arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kam pritaria ir bylą išnagrinėjusi kolegija.

9. Spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko netinkamos rūšies bausmę, įvertinus tiek K. V., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis – pagrindo nėra. Šis teistumas K. V. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą jis jau buvo ne kartą teistas. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jam buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas tiek analogiško, tiek ir skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų elgesio korekcijai nedėjo. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines K. V. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

10. Nors nuteistojo gynėja teismo posėdyje itin akcentavo tai, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo skirtinos bausmės – arešto – trukmės, tačiau su tokia pozicija sutikti pagrindo nėra. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas nurodė, jog K. V. turi būti paskirta griežta arešto bausmė. Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta ir laisvės atėmimo bausmė, kurios vidurkis yra daugiau kaip treji metai, o K. V. nusikalto neišnykus teistumui, ką tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kas iš esmės nekliudė pirmosios instancijos teismui šioje byloje skirti ir laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas, įvertinęs visas aplinkybes bei pagrobto turto vertę, paskyrė ne laisvės atėmimo, tačiau, nors ir griežtą, tačiau vis tik arešto bausmę. Taigi, esant pirmosios instancijos teismo nustatytoms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms ir įvertinus nuteistojo asmenybę, spręsti, jog paskirta net ir ilgiausios trukmės, t. y. 90 parų arešto bausmė, šiuo atveju yra per griežta – pagrindo nėra.

11. Kaip jau buvo minėta, bausmė K. V. paskirta įvertinus visas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kas iš esmės lėmė bylos nagrinėjimą, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir paskirtos bausmės mažinimą vienu trečdaliu. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog sušvelninus bausmę, t. y. areštą pakeitus viešaisiais darbais, ši bausmė bus naudingesnė valstybei, o nuteistajam leis pasitaisyti į gerą pusę, tačiau pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje viešųjų darbų bausmė nenumatyta, o nenustačius BK 54 ar 62 straipsniuose numatytų pagrindų bausmei švelninti, nėra jokio pagrindo tokį nuteistojo prašymą tenkinti.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant K. V. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir dal labiau švelninti jo teisinę padėtį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.