Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovei advokatei Vilmai Volkovienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. B. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iš kitų procesinių dokumentų matyti, jog atsakovas vaikų teisių apsaugos specialistams buvo nurodęs, kad gyvena Vokietijoje, su ieškiniu nesutinka, ketina teikti atsiliepimą. Atsakovas nepateikė atsiliepimo ir duomenų apie gyvenimą užsienyje, nesirūpino atstovavimu, nors procesiniai dokumentai jam įteikti, apie bylos iškėlimą žinoma, teismas buvo nurodęs terminą informuoti apie tai, ar jam reikalingas advokatas, tačiau jokio prašymo teismui nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pagal ieškovės paaiškinimą, gimus V., ieškovė su atsakovu gyveno apie du metus. V. pažįsta savo biologinį tėtį, turi jo nuotraukas, tačiau žino ne kaip V., o kaip V., vadina „kitu“ tėčiu. Ieškovė taip pat paaiškino, kad paskutinį kartą mergaitė su V. B. matėsi 2019-05-23, tėtis ją buvo pasiėmęs dviem parom į Pabradę. Šiuo metu byloje nėra daugiau jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nevykdo savo pareigos rūpintis vaiku, ar savo netinkamu elgesiu (veda netinkamą gyvenimo būdą, turi alkoholio vartojimo problemų, smurtauja ir kt.) daro vaikui žalą. Skyriuje nebuvo gauta pranešimų apie galimus V. B. vaiko teisių pažeidimus, taip pat nebuvo gauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei siekiant užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, būtų tikslinga koreguoti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir įtraukti bendravimą su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė, įvertinusi faktines aplinkybes, pakeitė raštu teiktą išvadą, teigė, kad tikslinga ieškinį tenkinti, nes tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir tėvo valdžios nevykdo, neprisideda prie išlaikymo, nesidomi jos ugdymu, sveikata ir tokiu būdu daro ypatingą žalą vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, neteikia išlaikymo ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (LAT 2005-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. B. ir ieškovės A. U. (P.) dukra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-29 nutartimi V. B. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina A. U., iš V. B. priteistas išlaikymas dukrai V. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme iki jos pilnametystės ir priteistas 1800 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymą uzufrukto teise paskirta tvarkyti nepilnametės V. B. motina. Minėta teismo nutartimi nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad Š. P. ir A. U. (po santuokos – P.) (duomenys neskelbtini) susituokė, o gimimo įrašas - kad R. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra Š. P. ir A. P. vaikas. VTAS 2021-02-15 pažymoje nurodyta, kad Š. P. ir A. P. šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2018-11-12 atliktas 500 Eur pavedimas už V. B. išlaikymą iš D. S. – atsakovo draugės. Tai buvo paskutinė išlaikymo suma, teikta dukrai, įsiskolinimas auga. Antstolės rašte nurodyta, kad skolininko V. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) kuri 2018-11-06 areštuota, tačiau jai yra taikomi ankstesni apribojimai, dalyvavimas eisme draudžiamas; skolininko sąskaitos areštuotos, jose piniginių lėšų nerasta; skolininkas dirba UAB „Kino servisas“, tačiau įmonė veiklos nevykdo, darbuotojai yra nedraudiminiuose laikotarpiuose; 2021-05-01 išlaikymo įsiskolinimas yra 9285,10 Eur. Antstolės 2021-08-11 rašte nurodyta, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas dėl vaiko išlaikymo iš skolininko V. B., kurioje išieškotoja A. U.; 2021-08-01 išlaikymo įsiskolinimas yra 9913 Eur.

VTAS 2021-07-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vyriausioji specialistė telefonu susisiekė su atsakovu V. B., kuris paaiškino, kad jis gyvena Vokietijoje, į Lietuvą atostogų planuoja sugrįžti rugpjūčio mėnesį; atsakovas taip pat informavo, kad su ieškiniu yra susipažinęs, su juo nesutinka, ketina teikti atsiliepimą. Atsakovas nepateikė atsiliepimo ir duomenų apie gyvenimą užsienyje, nesidomėjo bylos eiga, nors jam žinoma apie bylos iškėlimą, jam procesiniai dokumentai įteikti Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, byloje esant duomenų, kad jis gyvena kartu su savo motina, teismas buvo nurodęs terminą informuoti apie tai, ar jam reikalingas advokatas, tačiau jokio prašymo teismui nepateikė. Teismas iš įrodymų visumos sprendė, jog jis gali ir be advokato pagalbos ginti savo teises, tačiau to nedaro dėl savo pasyvumo, ar bylos vilkinimo, todėl teismas nagrinėjo bylą jam nedalyvaujant.

Iš vaiko nuomonės išklausymo 2021-07-23 akto matyti, jog V. papasakojo, kad gyvena su mama, broliu R. ir tėčiu Š.; Iš šeimos narių geriausiai sutaria su broliu R.; Visa šeima buvo išvažiavusi į Nidą; Būdama su tėčiu (tėčiu įvardina Š.) eina pasivaikščioti, tėtis moko žaisti šachmatais; Eina į antrą klasę, lanko dailės ir „Robotikos“ būrelius, mėgsta piešti; Paklausus apie V. B., vaikas atsakė nežinantis kas jis.

Ieškinys teisme buvo užregistruotas 2021-06-09. Iš Sodros išrašo matyti, kad atsakovas dirbo UAB „Kino servisas“ iki 2021-06-16. Išvykimo į užsienį atsakovas nėra deklaravęs.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-08 baudžiamuoju įsakymu V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-27 baudžiamuoju įsakymu V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamuosiuose įsakymuose konstatuota, jog V. B. neteisėtai įsigijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas; kaltinamasis pripažino, jog yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, ketino jas suvartoti pats. Teismai padarė išvadą, jog V. B. vartoja narkotines medžiagas, tačiau į priklausomybės ligų narkologinę įskaitą neįrašytas, psichikos sveikatos įstaigose negydytas, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo asmeniniams poreikiams, be tikslo jas platinti (LITEKO duomenys).

Liudytojas Š. P. patvirtino, kad yra ieškovės sutuoktinis, su V. B. sutaria gerai, ji su juo jaučiasi saugi: skiepytis, pas dantų gydytoją eina tik su juo. Su V. atsakovas nebendrauja, paskutinis jo skambutis buvo prieš 2,5 m., norėjo pasveikint V. su gimtadieniu. Jis pats skambino atsakovui pasiteirauti, ar jis sutiktų, kad jam būtų apribotos tėvystės teisės ir V. būtų įvaikinta. Iš pradžių atsakovas nesutiko, tačiau vėliau sakė, kad jam reikia laiko pagalvoti, bet galutinės nuomonės taip ir nepareiškė. Kai jie kraustėsi su šeima gyventi į Šiaulius, 2018 m. per Kalėdas, atsakovas buvo pasirodęs su kalnu dovanų, o po to dar atsakovą matė už 2 mėnesių, kai jis buvo atvažiavęs pasiimti V., tačiau nuolatinio išlaikymo atsakovas neteikia, yra padaręs tik keletą pavedimų. Šiuo metu V. išlaiko jis su ieškove. V. dėl atsakovo jaučia nuoskaudą, nes tas tėvas kažkada egzistavo, dar darželyje prieš 2-2,5 metų, sakydavo, kad turi du tėčius. Šiai dienai nebesako, kad turi du tėčius. Prieš teismą jis klausė V., ką ji darytų, jei tėvas ją pasiimtų, tai ji tiesiog susigūžė ir nieko neatsakė. Jis ketintų V. įsivaikinti, ji vadina jį tėčiu.

Šiuo metu nepilnametė V. B. gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas vengia atlikti tėvo pareigas, nepilnametės V. B. neaugina ir ja nesirūpina, neteikia jai išlaikymo. Pradėjus gyventi atskirai su ieškove, tik keletą kartų matėsi su dukra ar bandė su ja susisiekti. Atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo, ką patvirtina antstolės raštai. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukters priežiūros, nesiekia ir nenori jos auginti, nesidomi jos ugdymo pasiekimais, poreikiais, emocine būkle, nesudaro jai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, neteikia išlaikymo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, atsiliepimo neteikė, savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė, posėdyje nedalyvavo, atstovavimu nesirūpino, nesidomėjo bylos eiga, svarbi aplinkybė ir ta, kad atsakovas vartoja narkotines medžiagas, teistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimą ir laikymą, kas neigiamai charakterizuoja atsakovą, kaip tėvą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d. ). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas žiaurus elgesys su vaikais ir kt., nes tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai (ar vienas iš tėvų) nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d., LAT 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas vengia auginti, prižiūrėti ir rūpintis nepilnamete dukra. Atsakovas nesiekia įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų, neišlaiko savo dukros, jos nelanko, nebendrauja jau keletą metų, kas vertintina kaip visiškas nesirūpinimas vaiku. Į bylą atsakovas neteikė prašymų, atsiliepimo, kas leidžia teismui spręsti, jog atsakovas yra visiškai abejingas sprendžiamiems klausimams dėl jo nepilnamečio vaiko ateities. Toks tėvo elgesys daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi bei formavimuisi (CPK 178, 185 str.).

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovas nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 str. 1 d.), todėl jo kaltė pasireiškia neveikimu. Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovas dėl atsakomybės ir noro auginti savo vaiką stokos, nesirūpina savo nepilnamete dukra ir neužtikrina jai tinkamų sąlygų vystytis. Atsakovas, kaip tėvas, yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auginimo ir priežiūros, o byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali pasikeisti, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnametės dukters V. B. atžvilgiu (CK 3.180 str. 3 d.).

Išaiškintina atsakovui, kad jis gali kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikdamas įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvo valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 str. 1 d.).

Išaiškintina atsakovui, jog apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Iš atsakovo ieškovei priteistinos 520 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą (CPK 88, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters V. B., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei A. P. 520 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą nuorašą išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.