Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinines priemones – E. D., gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinines priemones – E. D. ir jos šeimos nariui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai ir gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), išsituokusiai, pensininkei, neteistai,

kuri kaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės

E. D. 2022 m. gegužės 24 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė V. M. ne mažiau kaip keturis kartus su šluota per galvą, po to, V. M. bandant pabėgti, ją pasivijo iki namo lauko durų, pastūmė ir tyčia privėrė su namo lauko durimis kairę ranką, taip padarydama kairio stipinkaulio lūžį – sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl padaryto sužalojimo V. M. ilgiau nei 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata.

II. Įrodymai

Nukentėjusioji V. M., kurios parodymai buvo perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 24 d. apie 9:00 val. jos kaimynė E. D. kieme jai parodė vidurinį rankos pirštą. Ji sudrausmino kaimynę žodžiu, po ko E. pribėgo prie jos ir turėta šluota ne mažiau kaip 4 kartus sudavė jai per galvą. Ji bandė pasprukti namo, bet E. ją truputį pastūmė ir privėrė namo lauko durimis jos kairę ranką. Tai padarė tyčia, norėdama ją sulaikyti. Dėl šių E. D. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą. Gydytojai nustatė kairės rankos, o tiksliau – stipinkaulio, lūžį. Civilinio ieškinio nereiškia. E. jos atsiprašė, ji E. atleido (1 t., b. l. 15–22, 53–55).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24–32).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad ikiteisminiam tyrimui E. D. pateikė šluotą (b. l. 62–68).

Iš specialisto išvados Nr. G 968/2022 (02) matyti, kad V. M. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, kuris kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo lokacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (b. l. 69–73).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė S. Š. paaiškino, kad tvirtina pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas. Nurodė, kad E. D. psichiatrų įskaitoje yra jau daug metų, daug kartų gydyta dėl psichikos sutrikimo, kuris pradėjo ryškėti nuo (duomenys neskelbtini), po patirtos sunkios galvos smegenų traumos. Dėl psichikos sutrikimo keičiasi jos asmenybė, išryškėja impulsyvumas, piktumas, anksčiau buvę klausos haliucinacijų. Ji buvo lankiusis pas psichiatrus, bet nuo 2016 m. nebesilanko. Greičiausiai tai ir galėjo sąlygoti psichinės būsenos pablogėjimą, nes ji nebebuvo psichiatrų žinioje, gydymas nebuvo koreguotas. Piktumas, nepasitenkinimas ir išprovokavo jos elgesį. Moteris pikta, įsitikinusi, kad ji yra nukentėjusioji. Pokalbio metu ji sakė, kad niekur nesilanko ir nevartoja vaistų. Tai reiškia, kad pas ją nėra kritikos ligos atžvilgiu. Tokie žmonės po traumų tampa dirglūs, greit išsiprovokuoja. Koreguojant gydymą galimai tokių dalykų nebūtų. Rekomenduoja dėl sutrikimo taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centro sąlygomis, Šančių poliklinikoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad E. D. veiksmuose yra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatymo uždraustos veikos objektyvieji požymiai. Jie įrodyti nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2022 m. gegužės 24 d. apie 9:00 val. jos kaimynė E. D. kieme jai parodė vidurinį rankos pirštą, dėl ko šiai sudrausminus kaimynę žodžiu, E. pribėgo prie jos ir turėta šluota ne mažiau kaip 4 kartus sudavė jai per galvą. Jai bandant pasprukti namo, E. ją pastūmė ir norėdama ją sulaikyti, namo lauko durimis privėrė jos kairę ranką. Dėl šių E. D. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, pasikreipus į medicinos įstaigą, gydytojai jai nustatė stipinkaulio lūžį. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad V. M. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir yra kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į šiuos aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog E. D. 2022 m. gegužės 24 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė V. M. ne mažiau kaip keturis kartus su šluota per galvą, po to, V. M. bandant pabėgti, ją pasivijo iki namo lauko durų, pastūmė ir tyčia privėrė su namo lauko durimis kairę ranką, taip padarydama kairio stipinkaulio lūžį – sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl padaryto sužalojimo V. M. ilgiau nei 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata.

IV. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenų matyti, kad tiriamoji E. D. VšĮ Respublikiniame Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare (duomenys neskelbtini) laikotarpyje gydyta 5 kartus, (duomenys neskelbtini)laikotarpyje Aleksoto sektoriaus stacionare gydyta 7 kartus, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) (b. l. 87).

2022 m. rugsėjo 8 d. – 2022 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-515/2022 nustatyta, kad E. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: organinė haliucinozė (F06.0), lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), potrauminis sindromas (F07.2). Įtariamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamoji E. D. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu E. D. konstatuojami psichikos sutrikimai: organinė haliucinozė (F06.0), lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), potrauminis sindromas (F07.2). Šiuo metu E. D. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, duoti parodymų ikiteisminiame turime, stoti prieš teismą, atlikti bausmę. Pas psichiatrus nesilanko, vaistų nevartoja, nekritiška savo būsenai. E. D. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis.

Iš šio ekspertizės akto matyti, kad išvados padarytos įvertinus daugelį aplinkybių. Kaip matyti, E. D. 1978 m. patyrė galvos smegenų traumą, buvo be sąmonės. Traumos pasekoje pasikeitė charakteris, jautė silpnumą, prasidėjo nevaldomi pykčio priepuoliai, „norėdavo sukapoti kirviu vaikus“. Daug kartų gydyta Kauno psichiatrijos ligoninėje, diagnozės: trauminė galvos smegenų liga, liekamųjų reiškinių periodas su charakterio pakitimais ir silpnaprotystės reiškiniais. Vėliau atsirado imperatyvinės klausos haliucinacijos, regresavo pažintinės funkcijos. 2016 m. gydyta psichiatrijos stacionare, diagnozės: organinė haliucinozė, lengvas kognityvinis sutrikimas, trauminė galvos smegenų liga.

Iš psichikos būsenos įvertinimo matyti, kad stebimi nežymūs atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Nuotaika dirgli, disforinė, greitai provokuojasi. Kritiškumas nepakankamas savo būsenos, situacijos bei poelgio juridinių pasekmių atžvilgiu.

Iš psichologinio įvertinimo matyti, kad tiriamoji laike ir vietoje orientuota pilnai. Lengvai provokuojasi pyktis, nepasitenkinimas, disforiškumas. Emocinės reakcijos permainingos. Tiriamoji pripažįsta šluota sudavusi nukentėjusiajai, bet savo poelgį teisina, tiriamosios teigimu, daugiamečiu iš nukentėjusiosios patiriamu psichologiniu smurtu, kategoriškai neigia durimis privėrusi nukentėjusiosios ranką.

Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, kad E. D. anksčiau daug kartų gydyta dėl 1978 m. patirtos sunkios galvos smegenų traumos, dėl kurios keičiasi jos asmenybė, išryškėja impulsyvumas, piktumas. Nuo 2016 m. nesigydo ir tai galėjo sąlygoti psichinės būsenos pablogėjimą. Piktumas ir išprovokavo jos elgesį. E. D. nesilanko pas psichiatrus, nevartoja vaistų, tai reiškia, kad nėra kritiška savo ligos atžvilgiu. Rekomenduoja dėl sutrikimo taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centro sąlygomis, Šančių poliklinikoje.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teismo psichiatrės paaiškinimus, nukentėjusiosios parodymus dėl agresyvaus E. D. elgesio, rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, jog dėl psichinės ligos E. D. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ji padarė būdama nepakaltinama, todėl jos veiksmuose nėra kaltės.

Įvertinęs šias aplinkybes bei teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadą, psichiatrės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad E. D. yra pavojinga sau ir kitiems, todėl jai reikalingas gydymas.

Spendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, teismas atsižvelgia į tai, kad E. D. nekritiška savo ligos atžvilgiu, mano, kad tai ji yra nukentėjusioji. Lengvai provokuojasi pyktis, nepasitenkinimas, disforiškumas, emocinės reakcijos permainingos. Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. patvirtino, kad moteris anksčiau daug kartų gydyta, tačiau nuo 2016 m. nesilanko pas psichiatrus, kas ir galėjo sąlygoti psichinės būsenos pablogėjimą. Taip pat nurodė, kad tokie žmonės po traumų tampa dirglūs, greit išsiprovokuoja. Teismo psichiatrė ekspertė rekomenduoja dėl sutrikimo taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis.

Todėl įvertinus tai, kad E. D. stokoja kritikos savo ligos atžvilgiu, įvertinus padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumą – vartotas fizinis smurtas kaimynės atžvilgiu būtent dėl ligos išprovokuoto pykčio, smūgiuota daugiau nei keturis kartus į gyvybiškai žmogui svarbią sritį – galvą, be to, durimis buvo priverta ranka, dėl ko lūžo kaulas, teismas sprendžia, kad E. D. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

V. Kiti klausimai

E. D. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šluota, saugoma Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariate (b. l. 118), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintina kaip menkavertė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad E. D. būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti E. D. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinyje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šluotą, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariate (b. l. 118), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.