- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-61-491-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- V. A.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu :
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (dėl R. J. turto vagystės) ir nubaustas laivės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;pagal BK 178 str. 1 d. (dėl R. Č. turto vagystės) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (dėl kišenvagystės iš T. A. drabužių) ir nubaustas laivės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams;pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo prieš D. M.) ir nubaustas laivės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo prieš R. K.) ir nubaustas laivės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;pagal BK 182 str. 3 d. (dėl sukčiavimo prieš J. K.) ir nubaustas dvidešimt penkių parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams dešimčiai dienų.
V. A. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. A. nuteistas už tai, kad :
- 2008 m. gruodžio 25 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė R. J. turtą – 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5200“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini);
- 2009 m. vasario 11 d. apie 9.30 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) biuro (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė R. Č. turtą – 549 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W350I“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini);
- 2009 m. kovo 20 d. apie 14 val., Panevėžyje, tiksliai nenustatytoje viešoje vietoje, eidamas su T. A. nuo pašto, esančio (duomenys neskelbtini), link Panevėžio kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), iš T. A. striukės kišenės pagrobė jos 230 litų vertės turtą – 220 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG KP 200“ su 10 litų vertės SIM kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini);
- 2009 m. kovo 21 d. laikotarpyje nuo 8.30 val. iki 17.10 val., apgaule, rašydamas SMS žinutes iš pavogtos T. A. SIM kortelės, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip prisistatydamas T. A., o prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), prisistatydamas T. A. pusbroliu, savo naudai įgijo D. M. turtą – 1000 litų vertės filmavimo kamerą „Genius“;
- 2009 m. kovo 21 d. apie 16.30 val., apgaule, rašydamas SMS žinutes iš pavogtos T. A. SIM kortelės, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip prisistatydamas T. A., o prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), prisistatydamas T. A. draugu, savo naudai įgijo R. K. turtą – 449,1 lito vertės fotoaparatą „Sony“ su 50,4 lito vertės atminties kortele;
- nuo 2009-03-22 apie 15.30 val. iki 2009-03-23 10 val., apgaule, rašydamas SMS žinutes iš pavogtos T. A. SIM kortelės, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip prisistatydamas T. A., gaudamas SMS žinute mobiliojo ryšio operatorių „Tele2“ ir „Bitė“ paslaugų „Pildyk“ ir „Labas“ papildymų kodus, savo naudai įgijo J. K. turtą – 120 litų vertės mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ paslaugos „Pildyk“ papildymą ir 20 litų vertės mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ paslaugos „Labas“ papildymą.
V. A. išteisintas dėl to, kad 2009 m. sausio 5 d. apie 1.00 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš V. G. ir tuo palauždamas nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė jos turto už 393 litų.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis V. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – jo veiką T. A. turto pagrobimo epizode iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas teigia, kad kišenvagystės jis nepadarė – jis tik pakėlė nuo žemės iš nukentėjusiosios kišenės iškritusį telefoną. Nuteistasis pateikia savąjį įrodymų minėtame epizode vertinimą ir nurodo, kad jis nuteistas remiantis vien tik nukentėjusiosios parodymais – kitų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, byloje nepakanka.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
BK 178 str. įtvirtinta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą – vagystę. Pagal BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobia svetimą, ne mažesnės nei 3 MGL (veikos padarymo metu tai buvo 390 litų) ir ne didesnės kaip 250 MGL (32500 litų) vertės turtą. BK 178 str. 2 d. numatyta kvalifikuota vagystės sudėtis, tame tarpe ir vagystė, padaryta viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Pagal BK 178 str. 4 d. baudžiamas tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Kolegijos nuomone, apeliantas skunde ne be pagrindo ginčija šios jo padarytos nusikalstamos veikos, t.y. T. A. turto vagystės, kvalifikavimą. Esminis jo skundo argumentas yra tas, kad neginčydamas fakto, kad 2009-03-20 pagrobė T. A. mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, jis nurodo, jog pagrobė jį ne iš nukentėjusiosios striukės kišenės, o paėmė telefoną nukentėjusiosios jau pamestą. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atmetė tokius nuteistojo parodymus pripažinęs teisingais ir neabejotinais nukentėjusiosios parodymus, kurių esmė (kaip nurodyta pačiame nuosprendyje) yra ta, kad jai ir nuteistajam būnant pašte, pastarasis visada buvo šalia jos, niekas kitas prie jų priėjęs nebuvo, telefonas jai nebuvo iškritęs. Be to, pagal nukentėjusiosios parodymus, apeliantas pasilenkęs taip pat nebuvo. Nukentėjusioji tvirtino, kad su apeliantu įvykio dieną ji susitiko Panevėžyje, prie Aukštaičių gatvėje esančio prekybos centro „IKI“ (anksčiau buvęs „Stumbro“ prekybos centras) ir drauge nuėjo į tame pačiame pastate esantį paštą. Būdama tenai ir laukdama eilėje ji telefonu kalbėjosi su savo broliu, po pokalbio telefoną įsidėjo į striukės kišenę. Jos nuomone, iš striukės kišenės telefonas iškristi negalėjo.
Tačiau, tai tik dalis nukentėjusiosios parodymų, kuriems apylinkės teismas suteikė prioritetą prieš kitus tiek pačios nukentėjusiosios parodymus, tiek nuteistojo parodymus, tiek duomenis apie įvykio vietas. Taip vertinant tik paminėtus nukentėjusiosios parodymus, kaip kad tai padarė pirmos instancijos teismas, neatsiskleidžia pilnas vaizdas apie įvykį, kas, kolegijos nuomone, ir lėmė pirmos instancijos teismo išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms.
Kita T. A. parodymų dalis yra ne mažiau svarbi. Pasak jos pačios, telefono ji pasigedo išėjusi iš pašto ir šiek tiek paėjusi. Tačiau, apie dingusį telefoną visą laiką kartu buvusio apelianto T. A. paklausė tik būdama prie Panevėžio kolegijos pastato. Atstumas nuo pašto skyriaus Aukštaičių gatvėje iki kolegijos pastato (duomenys neskelbtini) yra tikrai ne mažesnis nei 1 kilometras, o gal ir didesnis. Tikint nukentėjusiosios parodymais tai reiškia, kad pasigedusi telefono ji kartu su apeliantu ėjo pakankamai ilgą atstumą, ir jai nekilo jokių įtarimų, kad dėl dingusio telefono yra kažkokiu būdu kaltas apeliantas. Kita svarbi pirmos instancijos teismo neįvertinta aplinkybė yra ta, jog pasigedusi telefono nukentėjusioji drauge su nuteistuoju grįžo tuo pačiu keliu jo ieškoti – tai matyti tiek iš jos pačios, tiek iš V. A. parodymų. Ši aplinkybė patvirtina, jog nukentėjusioji iš tiesų nejuto, kada ir kokiu būdu ji prarado savo telefoną, o eidama atgal jo ieškoti ji buvo įsitikinusi, kad iš tiesų galėjo telefoną pamesti kažkur pakeliui eidama link kolegijos. Pagaliau, vertinant nukentėjusiosios ir apelianto parodymus, ne mažiau svarbu ir reikšminga yra ir tai, kad T. A. tik po kelių dienų nuo šio įvykio (pagal bylos aplinkybes tai galėjo būti 2009-03-23, kuomet jos grupiokė D. M. paprašė grąžinti vaizdo kamerą) suprato, jog jos telefonas su SIM kortele iš tiesų gali būti pas V. A., kuris prisidengdamas jos vardu ėmė daryti naujus nusikaltimus, ir tik po to ji kreipėsi į policiją – nukentėjusiąja dėl šios vagystės ji pripažinta tik 2009-03-24 (4 t. 30 b.l.). Kolegijos nuomone, šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad nukentėjusioji nebūdama tvirtai įsitikinusi kokiomis aplinkybėmis dingo jos mobilaus ryšio telefonas tiesiog spėjo arba įtarė, jog jį pagrobti galėjo apeliantas, ir padaryti tai galėjo ištraukdamas telefoną iš striukės kišenės. Vienok, kokiu būdu bei kada jis tai galėjo padaryti, ir ar iš tikrųjų būtent nuteistasis tai padarė, ji tvirtai nežinojo.
Be kitų įrodymų, nuosprendyje (nuosprendžio 11 lapas) apylinkės teismas šiame epizode apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais pripažino liudytojos R. K. parodymus, tačiau juose ši liudytoja kalba apie, kolegijos nuomone, visiškai su aptariama veika nesusijusius įvykius 2009 m. kovo 12 – 13 dienomis. Kitas įrodymas – informacija iš elektroninių ryšių tinklų (4 t., 59 – 60 b.l.), kad 2009-03-20 15.24 val. į pavogtą nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną buvo įdėta nuteistajam įvykio metu priklausiusi SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), patvirtina tik tai, kad apeliantas, pagrobęs nukentėjusiosios telefoną, į jį iš tiesų įsidėjo jo įvykio metu naudotą SIM kortelę (beje, ko jis pats ir neneigė). Kad pas V. A. namuose kratos metu (4 t., 165 b.l.) buvo rastas jau minėtos jo naudotos SIM kortelės rėmelis taip pat niekaip neįrodo, kad apeliantas 2009-03-20 padarė aptariamą nusikaltimą, t.y. kišenvagystę. Visi aukščiau paminėti faktiniai duomenys, išdėstyti teismo nuosprendyje kaip įrodantys V. A. kaltę padarius kišenvagystę, kolegijos įsitikinimu, to tikrai nepatvirtina ir kartu niekaip nepaneigia jo versijos, kurią jis išdėstė ir savo apeliaciniame skunde, kad įvykio dieną jis nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną pagrobė ne iš jos striukės kišenės, o jos pamestą einant pakeliui iš pašto į kolegiją. O priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Todėl kolegija daro išvadą, kad iš esmės vien tik abejotini ir labiau spėjimu, o ne tvirtu įsitikinimu pagrįsti nukentėjusiosios parodymai, kuriais apylinkės teismas ir vadovavosi pripažindamas apeliantą kaltu pagal BK 178 str. 2 d. neįrodo, kad nuteistasis jos telefoną pagrobė iš jos drabužio (striukės kišenės) ir taip padarė kišenvagystę. Kolegija pripažįsta esant įrodyta, kad V. A. 2009 m. kovo 20 d. apie 14 val., Panevėžyje, tiksliai nenustatytoje viešoje vietoje, eidamas su T. A. nuo pašto, esančio (duomenys neskelbtini), link Panevėžio kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė T. A. pamestą jos 220 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG KP 200“ su 10 litų vertės SIM kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) – viso nedidelės vertės turto už 230 litų. Jo veika atitinka ne BK 178 str. 1 d. (kaip jo veiką kvalifikuoti prašo apeliantas), o BK 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nes pagrobto turto vertė viršija 1 MGL (130 litų), bet neviršija 3 MGL (390 litų) dydžio sumą.
Pripažinęs V. A. šiame epizode kaltu dėl kišenvagystės pirmos instancijos teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko netinkamai kvalifikavo veiką pagal BK 178 str. 2 d., todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 ir 3 p.).
Perkvalifikavus V. A. veiką iš BK 178 str. 2 d. pagal BK 178 str. 4 d. švelninama ir jam paskirta bausmė. Įvertinus išsamius teismo motyvus dėl bausmės skyrimo apeliantui, su kuriais kolegija visiškai sutinka, už šią veiką jam skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Jos dydis nustatomas atsižvelgiant į BK 49 str. 3 d., t.y. įvertinus, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas. Bausmės už visas veikas bendrinamos išlaikant pirmos instancijos teismo nuosprendyje taikytą bendrinimo būdą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., teismas
NUSPRENDĖ:
2009-11-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :
V. A. nusikalstamą veiką dėl T. A. turto vagystės 2009-03-20 perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d. ir nubausti jį areštu 30 parų.
Pagal BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str., iš dalies sudedant subendrinus šią bausmę su bausmėmis, nuosprendžiu paskirtomis už kitas veikas, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams dviems mėnesiams dvidešimčiai dienų.
Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.