Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. (A. K.), jo įgaliotam atstovui advokatui A. M.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei O. S.-A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „T. l.“ direktoriumi, baustas administracinėmis nuobaudomis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 505 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, UAB „T. l.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 5 d. surašė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (21.75-32) RAA-2048 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir/ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. 2019 m. kovo 3 d. atlikto UAB „T. l.“ operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. juridiniai ir/ar ūkinę komercinę veiklą vykdantys fiziniai asmenys su UAB „T. l.“ 41 kartą, t. y. sistemingai, atsiskaitė grynais pinigais iš viso už 268 489 Eur sumą. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „T. l.“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. su juridiniais ir/ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis sistemingai atsiskaitydama (gaudama pinigus) grynaisiais pinigais, nesilaikė 2017 m. gruodžio 5 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.75-32) RAA-2048 mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais reikalavimų. Tuo UAB „T. l.“ direktorius A. K. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. trukdydamas mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktas teises, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 punkto, 104² straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes bei A. K. kaltę padarius ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir rašytiniai administracinio nusižengimo bylos duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

Dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų

ANK 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuri yra nukreipiančioji, t. y. norma su blanketine dispozicija, kuri nukreipia į kitus teisės aktus. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija nurodė, kad A. K., nevykdydamas mokesčių administratoriaus nurodymų, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 7 punkto, 40 straipsnio 2 punkto, 62 straipsnio, 104² straipsnio 3 dalies, 104² straipsnio 4 dalies nuostatas ir reikalavimus. MAĮ 33 straipsnio 7 punktas numato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę: duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. MAĮ 40 straipsnio 2 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. MAĮ 27 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, savanoriškai vykdo mokesčių teisės aktuose jam nustatytas pareigas bei nekliudo mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. MAĮ 104² straipsnio 3 dalis numato, kad nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais taip pat gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, mokestinio tyrimo, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. MAĮ 104² straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, kai nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas nedelsdamas privalo apie tai pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. MAĮ 62 straipsnis numato, kad asmenys privalo įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti funkcijas, per mokesčių administratoriaus nurodytą protingą (optimalų atitinkamiems veiksmams atlikti) terminą, jei įstatymai nenustato ko kita. Tuo atveju, jei nurodyto nurodymo neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, asmuo nedelsdamas privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių. Apie priimtas priemones mokesčių administratorius turi būti informuojamas per 3 darbo dienas po nurodymų įvykdymo dienos.

Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo baigiamųjų kalbų metu išsakyta pozicija, kad MAĮ 33 straipsnio 7 punkte yra įtvirtinta mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) atliekant jam pavestas funkcijas turima teisė duoti mokesčių mokėtojui, <...> privalomus vykdyti nurodymus, MAĮ 104² straipsnio 3 dalyje įtvirtinti nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais davimo pagrindai, o MAĮ 62 straipsnyje įtvirtinta asmenų prievolė įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti funkcijas, ir kt., taigi A. K. be pagrindo inkriminuotas šių MAĮ normų pažeidimas, todėl iš kaltinimų A. K. šių MAĮ normų pažeidimas pašalintinas.

Administracinio nusižengimo byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. K., nevykdydamas mokesčių administratoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. nurodymo vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir 2018 m. liepos 24 d. nurodymo teikti nurodyme nurodytą informaciją, pažeidė aukščiau minėtas MAĮ 40 straipsnio 2 punkto, MAĮ 27 straipsnio 2 dalies, MAĮ 104² straipsnio 4 dalies nuostatas ir reikalavimus ir padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Teismas tokią išvadą padarė dėl žemiau nurodytų motyvų.

Tai, kad UAB „T. l.“ direktorius A. K. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. nevykdė 2017 m. gruodžio 5 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.75-32) RAA-2048 mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais reikalavimo trukdydamas mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktas teises, ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. sausio 14 d. nevykdė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, nepateikė 2018 m. liepos 24 d. mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (2175-32) FR0706-4877 nurodytos informacijos mokesčių administratoriui, taip trukdydamas mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktas teises, patvirtina byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, taip pat iš dalies ir paties A. K. paaiškinimai, kad visą laiką jis buvo įmonės direktoriumi nuo firmos įkūrimo iki dabar, tik buvo paskirti atsakingi asmenys už dokumentų sudarymą ir informacijos pateikimą bei pirkimą-pardavimą, iš pradžių tai buvo E. B., po to V. K.. A. K. posėdžio metu patvirtino, kad jis visą šį laikotarpį dirbo bendrovėje nuotoliniu būdu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad mokesčių administratoriaus nurodymų vykdymas buvo jo pareiga. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teigė, kad kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu UAB ,,T. l.“ direktoriaus pareigas ėjo 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymu paskirtas V. K., kuris ir buvo atsakingas už administratoriaus nurodymų vykdymą nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Tokią A. K. poziciją teismas vertina kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir paties V. K. parodymai, kad jis su mokesčių administratoriaus nurodymais supažindintas nebuvo, jų nematė, apie juos nieko nežino, taip pat nežino, kaip vyko neapdoroto tabako lapų pirkimas, kas šiuos pirkimus vykdė, nežinojo kas buvo atsakingas už įmonės susirašinėjimą su įstaigomis, kas įmonėje pagal mokesčių administratoriaus nurodymus buvo įpareigotas teikti duomenis VMI, visos šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad šio asmens paskyrimas laikinai eiti direktoriaus pareigas, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Iš A. K. teismui pateiktos 2018 m. lapkričio 7 d. su V. K. sudarytos darbo sutarties kopijos matyti, kad jis yra priimamas dirbti UAB ,,T. l.“ vadybininku nuo 2018 m. lapkričio 8 d. neterminuotai; darbo sutartyje yra įrašas apie darbo sutarties pakeitimą: nuo 2018 m. lapkričio 8 d. keičiasi pareigų pavadinimas – laikinai einantis direktoriaus pareigas; taip pat darbo sutartyje yra įrašas apie darbo sutarties pakeitimą: nuo 2019 m. sausio 1 d. darbo užmokestis indeksuojamas, nustatomas darbo užmokestis 1 605,83 Eur. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 164-168). Gi, liudytojas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad darbo sutartis dėl jo paskyrimo direktoriumi keista nebuvo, atlyginimas dėl einamų direktoriaus pareigų jam nepadidėjo. Šie duomenys duoda pagrindą manyti, kad ir įsakymas dėl V. K. paskyrimo direktoriumi, ir įrašai darbo sutartyje buvo sudaryti vėliau (atgaline data), siekiant A. K. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Teismo išvadą, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,T. l.“ direktoriaus pareigas ėjo ne V. K., o A. K., patvirtina V. K. operatyvaus patikrinimo metu rašytas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nuo jo darbo UAB ,,T. l.“ pradžios iki minėto patikrinimo jis ėjo vadybininko pareigas ir jos nesikeitė. Jo darbo funkcijos įmonėje buvo surašyti CMR, išduoti sąskaitas faktūras, surašyti pinigų priėmimo kvitus. Jo surašytus dokumentus pasirašydavo A. K.. Į darbą jį iškviesdavo direktorius, tikslių darbo valandų neturėjo, kartais dirbdavo visą savaitę, kartais 4 dienas, kartais 3, ne ilgiau kaip po 8 valandas. Atlyginimą gaudavo tik pavedimu per banką. <...>. Paaiškinimą surašė pats (1 t., b. l. 15). Teismo posėdyje V. K. patvirtino, kad šį paaiškinimą jis pasirašė kaip įmonės vadybininkas, nes tai jo pagrindinės pareigos, teigė nežinantis, kodėl paaiškinime nenurodė, jog minimu laikotarpiu ėjo direktoriaus pareigas. Teismo posėdyje V. K. taip pat patvirtino, kad įmonės dokumentus teikė direktoriaus A. K. vardu, juos pasirašinėdamas už K. pagamintu jo (A. K.) parašo spaudu, visa tai rodo, kad realiai direktoriaus pareigas nusižengimų padarymu metu vykdė A. K., kuris ir buvo atsakingas mokesčių administratoriaus nurodymų įvykdymą. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo G. K. parodymai, iš kurių matyti, kad atliekant minėtą patikrinimą V. K. net neužsiminė apie laikinai einamas įmonės vadovo pareigas, tuo labiau, kad patikrinimo metu dalyvavo šią įmonę atstovaujantis advokatas, kuris patikrinimo metu taip pat nenurodė jog šios įmonės direktorius yra ne A. K., o V. K., ir tik praėjus mėnesiui po patikrinimo atlikimo, atlikusiai tyrimą institucijai pateikė įsakymą, kad neva direktoriumi inkriminuojamų nusižengimų padarymo metu buvo paskirtas V. K.. Teismo posėdyje ir pats A. K. nurodė, kad nuo pat įmonės įkūrimo jis visada buvo direktoriumi, tik buvo laikotarpis, kai jis buvo Vokietijoje ir dirbo direktoriumi nuotoliniu būdu (3 t., b. l. 87, 88). Tai, kad A. K. visą kaltinime nurodomą laikotarpį ėjo UAB ,,T. l.“ direktoriaus pareigas, tiesiogiai patvirtina ir teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ išrašai apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauti iš VSDFV prie SADM, iš kurių matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu A. K. buvo saistomas darbo santykiais su UAB ,,T. l.“ bei gavo iš šios bendrovės atlyginimą už darbą: už 2018 m. rugsėjo mėn. gavo 375 Eur; už 2018 m. lapkričio mėn. – 500 Eur; už 2018 m. gruodžio mėn. – 500 Eur; už 2019 m. sausio mėn. 697,67 Eur (4 t., b. l. 48-50; 3 t., b. l. 97-101). Visi šie aukščiau aptarti duomenys yra gauti teisėtu būdu ir yra pakankami padaryti išvadai, kad A. K. jam inkriminuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. sausio 14 d. realiai eidamas UAB ,,T. l.“ direktoriaus pareigas nesilaikė 2017 m. gruodžio 5 d. mokesčių administratoriaus nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, reikalavimų, bei 2018 m. liepos 24 d. mokesčių administratoriaus nurodymo teikti informaciją apie neapdirbto tabako pardavimus bei išgabenimus iš sandėliavimo vietos ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki išgabenimo, o žinant išankstinį išgabenimo laiką – prieš dvi darbo dienas, nurodant parduodamo ar išgabenamo tabako kiekius bei kainą, datą, pirkėjo ar gavėjo pavadinimą, identifikacinį numerį, tabako pristatymo vietą (adresą), transporto priemonės, gabenančios krovinį, identifikacinį numerį; išrašius pardavimo ir gabenimo dokumentus, nedelsiant (ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo išrašymo dienos) pateikti patvirtintas dokumentų kopijas. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. ši įmonė taip pat vykdė savo veiklą, buvo rašomos sąskaitos faktūros ir priimami grynieji pinigai (1 t., b. l. 25-42 ir 111-114), tačiau A. K. teismui nepateikė paaiškinimų dėl mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymo būtent šiuo laikotarpiu, nes V. K. paskirtas eiti direktoriaus pareigas neva buvo tik nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.

Dėl asmens, laikinai einančio uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigas, skyrimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš esminių privataus juridinio asmens požymių yra juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ 37) straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Teismų praktikoje akcentuojama tai, kad sąvoka „laikinai einantis vadovo pareigas“ gali reikšti dvi skirtingas teisines situacijas. Pirmoji – tai neapibrėžto ar apibrėžto termino valdymo organo pareigų atlikimo atvejis, kai laikinai einantis pareigas vadovas yra pagal galiojančią tvarką paskiriamas kompetentingų bendrovės organų (pagal ABĮ reikalavimus). Praktikoje tokia situacija gali būti nulemta tam tikrų priežasčių, dėl kurių ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrovės organai negali paskirti nuolatinio vadovo (pvz., kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas). Tokiu atveju, laikantis ABĮ nuostatų, bendrovės valdyba (kai valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, kai nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali paskirti laikiną vadovą iki išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima paskirti nuolatinio vadovo.

Praktikoje susiklosto ir tokios situacijos, kai yra paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) jis laikinai negali atlikti vadovo funkcijų. Tokiu atveju, siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo. Laikinai vadovo funkcijas atliekančio asmens skyrimas ABĮ nėra sureglamentuotas. Šie atvejai gali būti apibrėžti bendrovės įstatuose, įtvirtinant, kada ir kas gali pavaduoti bendrovės vadovą (pvz., gali būti numatyta, jog bendrovės vadovo įsakymu, kai vadovas laikinai negali eiti pareigų, į jo pareigas skiriamas vadovo pavaduotojas). Šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kurio turinys reglamentuotas CK. Taigi, antroji sąvokos „laikinai einantis vadovo pareigas“ reikšmė – tai atvejai, kai vienasmenis valdymo organas dėl nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ar kitų svarbių priežasčių negali vykdyti savo funkcijų ir įgalioja įmonės darbuotoją atlikti vadovo funkcijas. Pažymėtina, jog visais atvejais, kai yra skiriamas laikinas vadovas, jam turėtų būti išduodamas įgaliojimas veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Šiame įgaliojime turi būti detaliai nurodyti veiksmai, kuriuos asmuo, einantis laikinai vadovo pareigas, gali atlikti. Tokio įgaliojimo nei A. K., nei jo įgaliotas atstovas advokatas teismui nepateikė ir apie jį net neužsiminė, todėl teismas konstatuoja, kad UAB ,,T. l.“ direktorius A. K. nebuvo įgaliojęs V. K. veikti bendrovės vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, šiuo atveju Valstybine mokesčių inspekcija, todėl visa atsakomybė dėl mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymo tenka pačiam A. K..

Tai, kad būtent A. K. yra atsakingas už mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymą, patvirtina ir liudytojo G. K., VMI darbuotojo, dalyvavusio operatyviame patikrinime, parodymai, kad atsiskaitymai bendrovėje vyko grynaisiais pinigais, kad nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. informacija apie sąskaitas-faktūras VMI nebuvo teikiama, kad operatyvaus patikrinimo metu bendrovės gamybinėse patalpose buvo kopijavimo aparatas, faksas ir telefonas, t. y. įmonė turėjo visas technines priemones ir galimybes teikti duomenis mokesčių inspekcijai. Liudytoja L. M. nurodė, kad bendrovė neturėjo techninių priemonių teikti informaciją, tačiau teismas tokią poziciją vertina kaip aplaidų ir neadekvatų požiūrį į pareigą vykdyti administratoriaus nurodymus. Ta aplinkybė, kad bendrovėje po 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. lapkričio buvo atsiskaitoma grynais pinigais, o nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. sausio 14 d. buvo rašomos sąskaitos-faktūros, t. y. ir po dokumentų bei kompiuterio paėmimo vyko prekyba, buvo rašomos sąskaitos, imami gryni pinigai, visa tai rodo, kad bendrovė turėjo realią galimybę vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus. A. K. sutuoktinė, liudytoja apklausta L. M. nurodė, kad UAB ,,T. l.“ informaciją pagal mokesčių administratoriaus nurodymus teikė pagal galimybes, pripažino, kad informacija VMI buvo teikiama pavėluotai. Ši liudytoja patvirtino, kad protokole nurodytu laikotarpiu UAB ,,T. l.“ priėmė į kasą grynuosius pinigus 41 kartą tačiau už tai buvo atsakingas ne A. K., o V. K., kuris nebuvo iki galo informuotas apie tai, kad negali priimti grynųjų pinigų.

Liudytojos L. M. parodymus, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu uždarajai akcinei bendrovei vadovavo V. K., todėl jam teko pareiga vykdyti minimus administratoriaus nurodymus, teismas vertina kaip neatitinkančius nustatytų aplinkybių, jie paneigti liudytojo G. K. parodymais, V. K. pirminiais paaiškinimais atliekant tyrimą, byloje esančiais rašytiniais dokumentais, be to, ši liudytoja gali būti suinteresuota bylos baigtimi, nes nusižengimais kaltinamas asmuo yra jos sutuoktinis. Liudytoja L. M. taip pat nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB T. l.“ 2016 m. sudarė sutartį dėl deklaracijų teikimo, vėliau 2017 m. pabaigoje, gruodžio mėn., buvo sudarytas antras susitarimas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teiks VMI informaciją, išskyrus, jei ,,(duomenys neskelbtini)“ nebus pateikiami duomenys iš UAB ,,T. l.“. Teismas pastebi, kad byloje esančioje Apskaitos paslaugas teikiančio asmens atsakomybės 2016 m. gegužės 24 d. sutartyje, sudarytoje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,T. l.“, neįtvirtinta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiga vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus, priešingai, nurodyta, kad apskaitą tvarkantis asmuo neatsako už ūkio subjekto padarytus įstatymų pažeidimus, kurie nepriskiriami apskaitos paslaugas teikiančio asmens kompetencijai, taip pat neatsako už pasekmes, kurios atsirado dėl nenugalimos jėgos. Šios sutarties 29 punkte numatyta, kad apskaitos paslaugas teikiantis asmuo atsako už valstybės institucijų nurodymų vykdymą ir Lietuvos Respublikos įstatymų laikymąsi savo kompetencijos ribose (1 t., b. l. 22). Šiuo atveju 2017 m. gruodžio 5 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.75-32) RAA-2048 mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir 2018 m. liepos 24 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (2175-32) FR0706-4877 pateikti reikalaujamą informaciją mokesčių administratoriui buvo adresuoti UAB ,,T. l.“, o ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra atsakinga tik už UAB ,,T. l.“ buhalterinę apskaitą. Kitokio susitarimo, kuriame būtų numatyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiga vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus už UAB ,,T. l.“, byloje nėra. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiga vykdyti pateiktus administratoriaus nurodymus išimtinai atiteko UAB ,,T. l.“ direktoriui A. K., būtent jis buvo atsakingas už tinkamą nurodymų vykdymą. Tai, kad A. K. tiriamuoju laikotarpiu ėjo direktoriaus pareigas, patvirtina ir aplinkybė, kad už visą šį laiką jam buvo mokamas darbo užmokestis (4 t., b. l. 48-50).

Įgalioto asmens atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad būtent UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d. mokesčių administratoriaus nurodymas ir tai, jo manymu, patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už jo vykdymą. Tokią A. K. atstovo poziciją paneigia 2017 m. gruodžio 5 d. mokesčių administratoriaus nurodyme esantis L. M. ranka darytas įrašas ,,Įsipareigoju perduoti įmonės direktoriui A. K.. Apskaitą tvarkantis asmuo L. M., parašas ir data“ (4 t., b. l. 29-30). Ši aplinkybė patvirtina tai, kad būtent A. K. ir buvo atsakingas už šio nurodymo vykdymą ar jo vykdymo kontrolę.

Taigi, administracinio nusižengimo byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad A. K., nevykdydamas mokesčių administratoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. nurodymo vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir 2018 m. liepos 24 d. nurodymo teikti nurodyme nurodytą informaciją, pažeidė aukščiau minėtas MAĮ 40 straipsnio 2 punkto, MAĮ 27 straipsnio 2 dalies, MAĮ 104² straipsnio 4 dalies nuostatas ir reikalavimus ir padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

Dėl ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo

Atkreiptinas dėmesys, jog norint pripažinti asmenį kaltu administracinio nusižengimo padarymu, privalu motyvuotai nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji - turi būti nutraukta. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos pateiktų duomenų nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose įrodinėjimo našta neturi būti perkelta administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui. Taigi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Ne bet kokia asmens veika pripažįstama nusižengimu, reikalinga nustatyti visų būtinųjų nusižengimo požymių visumą, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė nusižengimą.

A. K. yra kaltinamas dar ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. sausio 14 d. UAB „T. l.“ išrašytose neapdoroto tabako pardavimo PVM sąskaitose-faktūrose, kuriose prekių tiekimui apmokestinti taikomas 0 procentų PVM tarifas, nėra nuorodų į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo arba 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatą arba bet kokios kitos nuorodos, kad prekės apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą. Institucija nurodė, kad tuo UAB „T. l.“ direktorius A. K. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. sausio 14 d. pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančio teisės akto - Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 13 punkto – reikalavimus bei tokiais veiksmais kaltinamas padaręs ANK 205 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 205 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta atsakomybė už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.). ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Institucija, atlikusi administracinių nusižengimų tyrimą, protokole nurodė, kad sąskaitose-faktūrose neįrašydamas nuorodos, kad prekės apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 80 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus, numatančius, kad PVM sąskaitoje-faktūroje be kitų duomenų privalo būti nurodyta: kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, kurios neapmokestinamos arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, tiekimas (teikimas), – nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prekės (paslaugos) apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą. Iš byloje esančių sąskaitų – faktūrų, UAB ,,T. l.“ išrašytų laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. sausio 14 d., matyti, kad visose sąskaitose – faktūrose yra nuoroda, kad (prekės) apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, todėl teismas mano, kad šis A. K. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Be to, ANK 205 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta atsakomybė už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), o buhalterinę apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti poįstatyminiai aktai. Institucijos nurodytoje teisės normoje - PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kurio reikalavimus kaltinamas pažeidęs A. K., nenustatytos jokios buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklės, todėl ir dėl šios priežasties teismas mano, kad A. K. nepadarė šio jam inkriminuoto nusižengimo.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog byloje neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutrauktina, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių.

Dėl administracinių nuobaudų

ANK 505 straipsnio 2 dalis (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-459 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) numatė, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudas A. K., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei jų aplinkybes, nusižengimais kaltinamo asmens asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis neteistas, turintis sveikatos problemų) į tai, kad nei lengvinančių, nei sunkinančių A. K. atsakomybę aplinkybių nėra, todėl A. K. už kiekvieną iš nusižengimų skirtinos sankcijose numatytos nuobaudos, lygios jų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui (ANK 34 straipsnio 2 dalis), kurios subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles. Nors institucijos atstovė prašė pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad A. K. ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, teismas neturi tam teisinio pagrindo, nes ši aplinkybė ANK 505 straipsnio 2 dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis (ANK 36 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 – 637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalį (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-459 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) už Mokesčių administratoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. nurodymo Nr. (21.75-32) RAA-2048 nevykdymą skirti 2 925 Eur baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalį (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-459 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) už Mokesčių administratoriaus 2018 m. liepos 24 d. nurodymo Nr. (21.75-32) FR0706-4877 nevykdymą skirti 2 925 Eur baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti A. K. galutinę subendrintą nuobaudą – 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20109490852. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.