Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)” dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)” dėl nuostolių atlyginimo.

Šalys pateikė teismui 2019 m. lapkričio 19 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį, šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šalys pateikė teismui patvirtinti pasirašytą taikos sutartį ir patvirtino, kad šios sutarties sąlygų turinys šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka šalių išreikštą valią, kad jiems išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis).

Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, kad jos apima šioje byloje nagrinėtų reikalavimų taikų išsprendimą. Byloje sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą ir ginčus, kurie gali kilti ateityje. Šalys taikos sutartimi išsprendė ginčytinus klausimus tarpusavio nuolaidomis (CK 6.983 straipsnis), kurių turinys ir mastas priklauso nuo ginčo sudėtingumo bei kitų teisiniu požiūriu reikšmingų faktorių. Nuolaidų taikymo motyvacija, kiek ji nepaneigia sudarytos sutarties teisėtumo, yra sutarties laisvės principo sudėtinė dalis (CK 6.156 straipsnis).

Teismas į taikos sutarties, tvirtinamos šia nutartimi, sąlygas neįtraukia nuostatų, susijusių su grąžinto žyminio mokesčio dydžiu (taikos sutarties 10 punktas), su taikos sutarties egzempliorių skaičiumi (taikos sutarties 12 punktas), taikos sutarties atitikimo šalių ketinimus (taikos sutarties 13 punktas), taikos sutarties pasirašymą ir patvirtinimą (taikos sutarties 1, 14 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Nors taikos sutarties 10 punktu ieškovė prašo grąžinti jai 100 proc. sumokėto žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgus į CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri aiškiai nurodo, kad šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, ieškovės prašymas šioje dalyje tenkinamas iš dalies. Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 31,00 Eur žyminį mokestį (2019 m. vasario 18 d. mokėjimo kvitas ir 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo kvitas), todėl jai grąžinama 23,00 Eur (31,00 Eur × 75 proc. = 23,25 Eur) žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 2, 3 dalys, 140 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstomas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 87 straipsniais, 140 straipsnio 3, 4 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

nutaria:

patvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) 2019 m. lapkričio 19 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 672,52 Eur nuostolių atlyginimą, pervedant pinigus į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių banke.

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškia, kad atsisako nuo likusių ieškinio reikalavimų šioje civilinėje byloje.

3. Šalys įsipareigoja ateityje viena kitai nereikšti jokių pretenzijų, susijusių su šia civiline byla, užbaigiama taikos sutartimi.

4. Šalys pripažįsta, kad šia sutartimi numatytos bylos baigties ir ginčų užtikrinimo ateityje sąlygos yra protingos ir teisingos, ir tokiu būdu ginčas tarp jų yra galutinai išspręstas.

5. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią (res judicata) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis).

6. Teismui patvirtinus taikos sutartį šiomis sąlygomis, šalys prašo šią civilinę bylą nutraukti.

7. Kiekviena iš šalių padengia savo advokato ir kitas turėtas išlaidas šioje byloje. Šalys pareiškia, kad neturi ir neturės jokių pretenzijų ar reikalavimų viena kitai dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo.

8. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (pašto išlaidas) valstybei šalys padengia lygiomis dalimis.

9. Šalys pareiškia, kad procesinės civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje yra žinomos.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-8935-955/2019.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) jos sumokėto žyminio mokesčio dalį – 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 00 ct) (2019 m. vasario 18 d. mokėjimo kvitas, mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo kvitas, mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.