- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- P-261-41-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00640-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. prašymą atnaujinti procesą A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-2036/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gegužės 20 d., apie 23.57 val., Vilniuje, ties Kalvarijų g. 178 B, vairuodamas automobilį VW VENTO ir sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio BMW, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 4 d. nutarimu pripažino A. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Institucija konstatavo, jog A. V. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus ir nustatė A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
A. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. birželio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti bei, esant reikalui, atlikti įvykio ekspertizę. A. V. nesutiko su Institucijos nutarimu, nurodydamas, jog nagrinėdama bylą, Institucija netinkami vertino byloje surinktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi A. V. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos 2009 m. birželio 4 d. nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams – į 200 litų baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. V. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Institucijos 2009 m. birželio 4 d. nutarimą bei administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, teisėjai V. Balčytienei skirti drausminę nuobaudą, o O. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingus parodymus.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi A. V. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, įvertins policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 9), A. V. paaiškinimus (b. l. 12, 39), nukentėjusiojo O. M. paaiškinimus (b. l. 11, 39), liudytojos L. V. parodymus (b. l. 40) ir paaiškinimus (b.l. 13), padarė išvadą, kad A. V. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą, įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, t. y. A. V., sukdamas į kairę ne sankryžoje ir matydamas, kad priešinga kryptimi atvažiuoja kita transporto priemonė, jai nedavė kelio, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta specialisto išvada, kur eismo įvykio aplinkybių tyrimas buvo atliktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva, yra viena iš galimų įrodinėjimo priemonių (ATPK 256 str.), kuri turi lygiai tokią pačią įrodomąją galią, kaip kiti įrodymai, todėl ji nėra vienareikšmiškai privaloma ir turi būti vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste. Nagrinėjamoje byloje, įvertinusi specialisto išvadą kitų įrodymų atžvilgiu, teisėjų kolegija konstatavo, kad ši išvada nėra pakankamai ir neabejotinas, faktinę eismo įvykio situaciją atspindintis, įrodymas, nes tyrimas atliktas, remiantis tik paties A. V. darytomis fotonuotraukomis, neapžiūrėjus pačių automobilių, nesant duomenų apie BMW automobilio stabdymo kelią, be to, pateiktos išvados prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog automobilio BMW vairuotojas O. M. vairavo transporto priemonę, viršydamas leistiną greitį, ir būtent tokie jo veiksmai buvo eismo įvykio priežastis.
III.
A. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Šalies argumentai
Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad paaiškėjo, jog Vilniaus Gedimino technikos universiteto siųstas Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui 2010 m. lapkričio 24 d. raštas Nr.170-4031 dėl specialisto išvados ūkiskaitinėje sutartyje Nr. 3501-P surašymo bei išeities duomenų tyrimui panaudojimo autentiškumo, nebuvo prijungtas prie bylos ir įvertintas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutartimi, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje, t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo eigos pradžią sieja su faktu kada prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pažymėtina, jog ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį byloje Nr. P442-271-09).
Pareiškėjo prašyme iš esmės nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Pareiškėjas iš esmės mano, kad teismas nepagrįstai atmetė specialistės išvadą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą buvo išnagrinėta ne išsamiai ir siekia dar kartą peržiūrėti visą bylą, tačiau toks prašymas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. ABTĮ nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo peržiūrėti įrodymus ir juos vertinti. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. prašymo nepatenkinti. Proceso administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-2036/2010 neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.