Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-03-02 · Civilinė byla Nr. e2-334-443/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-02Marijampolės apylinkės teismas
  2. e2VP-4142-443/2024Nutartis · 2024-04-30Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
e2-334-443/2017
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00173-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Atsakovas
Ž. S.
Ieškovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-334-443/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00173-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.6.1 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsakovei Ž. S. už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Ž. S. dėl administravimo išlaidų priteisimo Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2017-02-07 priimtas ieškovės V. S. ieškinys dėl administravimo išlaidų priteisimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu pareikštas atsakovei Ž. S., kuriuo prašo ieškovės naudai priteisti iš atsakovės Ž. S. 3000 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2017-02-09, todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo tinkamai informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 20 dienų atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad:

Kauno apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1445-173/2016 UAB „DGŽ“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta ieškovė V. S.; Kauno apygardos teismas 2016-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1445-173/2016 patvirtino 1500 Eur administravimo išlaidų sumą UAB „DGŽ“ administravimo išlaidoms apmokėti, iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą; Kauno apygardos teismo 2016-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1445-173/2016 nustačius, kad įmonė neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, o turimo turto neužtektų padengti teismo ir administravimo išlaidoms BUAB „DGŽ“ taikytas supaprastintas bankroto procesas ir patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; Kauno apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1445-173/2016 BUAB „DGŽ“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatant supaprastinto bankroto trukmę iki 2017-05-01; Kauno apygardos teismas 2016-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1445-173/2016, vadovaudamasis ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu patvirtino 1500 Eur administravimo išlaidų sąmata BUAB „DGŽ“ supaprastinto bankroto procedūrai (nuo 2016-08-30 iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos); Kauno apygardos teismo 2017-01-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-656-173/2017 UAB „DGŽ“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Teismo nutartimi konstatuota, kad „bankroto iškėlimo dienai BUAB „DGŽ“ kilnojamojo, nekilnojamojo ar kito turto neturėjo. Lėšos (išmokos), gautos iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, buvo panaudotos kredito įstaigų paslaugų apmokėjimui ir bankroto administratoriaus išlaidoms, susijusioms su paraiškų parengimu apmokėjimui. Taip pat teismui pateiktas likvidacinis balansas, iš kurio matyti, jog turto įmonėje nėra. Iš administratorės pateiktų duomenų matyti, jog kreditorių reikalavimams tenkinti lėšų ir turto įmonėje nėra. Likvidavus įmonę liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 11424 Eur sumai“; Remiantis viešais Credit info duomenimis, prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „DGŽ“ direktoriumi ir akcininku buvo atsakovė Ž. S., kuri pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laiku kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „DGŽ“ iškėlimo (ieškovas kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus). Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė jokio turto neturėjo, atsakovei kyla ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta įstatyminė pareiga atlyginti administravimo išlaidas, kurios buvo patvirtintos teismo nutartimis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bankrutuojančios įmonės administratorius patirtas būtinas BUAB „DGŽ“ administravimo išlaidas grindžia: 1) Kauno apygardos teismo 2016-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1445-173/2016, kuria teismas patvirtino 1500 Eur administravimo išlaidų sumą UAB „DGŽ“ administravimo išlaidoms apmokėti, iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (arba nutarimo bankroto procedūrą vykdyti supaprastinto proceso tvarka kuomet kreditorių susirinkimai nėra šaukiami, o visas surinkimui priskirtas teises ir pareigas toliau vykdo teismas). Minėta įsiteisėjusi nutartis ir ja tvirtintas administravimo išlaidų dydis laikytinas prejudiciniu ir iš naujo nenustatinėjamu (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1445-173/2016, kuria teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nustatytus rekomendacinius dydžius, tvirtino 1500 Eur administravimo išlaidų sąmata BUAB „DGŽ“ supaprastinto bankroto procedūrai (nuo 2016-08-30 iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos). Minėta įsiteisėjusi nutartis ir ja tvirtintas administravimo išlaidų dydis laikytinas prejudiciniu ir iš naujo nenustatinėjamu (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) papildomais bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentais, t. y. ieškovės V. S. 2017-01-31 sąskaita faktūra Nr. 0254 už bankroto administravimo paslaugas BUAB „DGŽ“.

Tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis, tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 2.87 straipsnio 1-3 dalys, tiek ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato pareigas tiek bendrovės vadovui, tiek kitam asmeniui (šiuo atveju vieninteliam bendrovės akcininkui) išvengti bendrovės veiklos nuostolių, o negalint atsiskaityti su kreditoriais kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė šios pareigos nevykdė, dėl to jai atsiranda civilinė atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį.

ĮBĮ (taikytina įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą“. ĮBĮ (taikytina įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01) 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad „įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.“ ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad „kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, remdamasis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, yra įmonės bankroto administratorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bankrutuojančios įmonės (jos administratoriaus) ieškinio buvusiam įmonės vadovui, šiam laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pagrįstumo, yra konstatavęs, kad kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius, o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, todėl bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė, būdama bendrovės vadove bei akcininke, pažeidė įstatyminę pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tą įrodo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo patvirtintas faktas, jog bendrovė neturi turto teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti, ko nebūtų buvę jei atsakovė vykdant pareigą laiku būtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Konstatuotina, kad pažeidusi įstatyminę pareigą, atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą, t. y. padengti įsiteisėjusia nutartimi teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, kadangi būtent atsakovės neteisėtas neveikimas (pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas) priežastiniu ryšiu yra susijęs su atsiradusia žala. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad administravimo išlaidos sumokėtos, ieškinys tenkintinas visiškai ir administravimo išlaidos (3000 Eur) priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2017-02-07, iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo. Kitų bylinėjimosi išlaidų nenustatyta.

Kadangi ieškovė - bankroto administratorė V. S. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai sutinkamai su CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 67,50 Eur (3000 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės Ž. S..

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (CPK 92-93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) administravimo išlaidų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017-02-07 iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Priteisti iš atsakovės Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (įmokos kodas 5660).

Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ji turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovė priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arturas Rauktys