- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 1-1240-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07790-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- P. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje P. T. (P. T.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. T. 2019 m. vasario 23 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,73 promilės etilo alkoholio).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. T. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad į priklausomybės ligų įskaitas jis neįrašytas, pas psichiatrą ir narkologą negydytas. 2019 m. vasario 23 d. laikotarpiu nuo 20-21 val. jis buvo pas draugą Lazdynėliuose. Ten jis atvažiavo nuosavu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pas draugą jis išgėrė degtinės, apie 300 ml, po to nusprendė važiuoti namo į Panevėžio g. Kam atsisėdo už vairo, būdamas neblaivus, dabar nesupranta. Tuo metu nevertino situacijos kritiškai. Išvažiuojant iš Šiltnamių g. į Oslo g., automobilio priekiu atsitrenkė į kelio išsišakojimą žyminčius signalinius stulpelius. Įvykio vietoje jis nepasiliko, o išvažiavo toliau link Naujininkų. Įvažiuojant į namo kiemą, t. y. (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad iš paskos įvažiuoja policijos automobilis. Jis sustojo, prisipažino, kad buvo išgėręs. Pareigūnai davė papūsti į alkotesterį, po to pristatė į priklausomybės ligų centrą kraujo pridavimui. Labai gailisi dėl savo poelgio. Sutinka tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti minimalią piniginę nuobaudą (b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. O. parodė, kad 2019 m. vasario 23 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. O., apie 23.03 val. iš OVS jie gavo pranešimą, kad neblaivus vairuotojas automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį Oslo g. prie „Miškinių“ maršrutinio transporto sustojimo, pranešėjas toliau važiuoja paskui automobilį. OVS informavo minėto automobilio važiavimo maršrutą. Minėtą automobilį pareigūnai pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Automobilis buvo sustabdytas prie (duomenys neskelbtini) namo apie 23.10 val. Tai buvo „Opel Zafira“ markės automobilis. Už automobilio vairo sėdėjo P. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 27 d. (duomenys nustatyti iš vairuotojo pateikto vairuotojo pažymėjimo). Automobiliu jis važiavo vienas. Bendraujant nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus, ar vartojo alkoholį, jis prisipažino, kad vartojo alkoholį. Alkotesteriu P. T. buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas. Vairuotojas buvo pristatytas į PLC kraujo priėmimui. Automobilis buvo uždarytas į aikštelę (b. l. 27).
Iš byloje esančio 2019 m. vasario 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 23 d., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu J. O., apie 23.03 val. iš OVS buvo gautas pranešimas, kad neblaivus vairuotojas su „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį Oslo g. prie Miškinių maršrutinio transporto priemonių sustojimo, pranešėjas toliau seka automobilį. Minėtą automobilį pastebėjo toliau važiuojantį (duomenys neskelbtini) g., sustabdė jį (duomenys neskelbtini). Tai buvo automobilis „Opel Zafira“, kurį vairavo P. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 27 d., nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli. Jam nustatytas 2,21 prom. neblaivumas. Į įvykio vietą atvyko V1728, kad priverstinai išvežti automobilį. O jie su sulaikytu P. T. išvyko į Priklausomybės ligų centrą dėl kraujo tyrimo. Vėliau asmuo pristatytas į Mėnulio g. 11, Kelių policijos budėtojų dalį tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (b. l. 6).
Iš byloje esančios 2019 m. vasario 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-A 1867/2019(01) matyti, kad P. T. kraujyje, paimtame 2019 m. vasario 24 d. 00.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,73 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių alkotesterio rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 23 d. 23.12 val. P. T. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 30).
Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Opel Zafira 2.2 DTI“ kaina Lietuvoje be PVM – 1513 Eur, su PVM – 1830 Eur (b. l. 11).
Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 23 d. 23.03 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas seka automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus, padarė eismo įvykį (b. l. 7).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už tokios veikos padarymą įstatymas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis P. T. 2019 m. vasario 23 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,73 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ši P. T. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties, liudytojo M. O. parodymais, pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ir kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu, prašė leisti baudą mokėti dalimis per dvejus metus (b. l. 60).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas kaltinamajam P. T. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į P. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: P. T. – vedęs, dirbantis elektriku, administracine tvarka baustas, baudos nesumokėjęs (b. l. 53-54), neteistas (b. l. 52).
Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, P. T. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ str. 1 d.).
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad P. T. prašė leisti baudą mokėti dalimis per dvejus metus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad P. T. prašymas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino nustatymo tenkintinas iš dalies. Įvertinus paskirtos baudos sumą, tačiau byloje nesant duomenų apie realią kaltinamojo turtinę padėtį, tenkinti šį prašymą visa apimtini nėra pagrindo, todėl nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
P. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju P. T. pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholinius gėrimus, sėdo neblaivus už vairo, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant P. T. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam P. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: W0L0TGF7522290095. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad šio automobilio savininkas yra pats P. T., todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis P. T. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad egzistuoja imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, nakties metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, asmenybę, konstatuotina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
P. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00232534) paėmimas (b. l. 41), paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. Kaltinamojo P. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones P. T. atėmimą.
2019 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. T. priklausančiam automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. T. (P. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir P. T. paskirti bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.
Paskirti P. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti P. T. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti P. T. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – panaikinti.
P. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones P. T. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 24 d.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti 2019 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. T. priklausančiam automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.