Telšių apylinkės teismo sprendimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovui Vladui Borodicai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Telšių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

1995 m. vasario 24 d. visuotinis narių susirinkimas nusprendė likviduoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. 1995 m. gegužės 22 d. turto perdavimo aktu J. R. perduotas vandentiekio bokštas. 1997 m., rugsėjo 22 d. J. R. surašytas privalomas nurodymas sutvarkyti jam priklausantį požeminį vandens gręžinį ir apsauginę griežto režimo zoną. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymoje nurodė, kad pagal su J. R. sudarytą sutartį nuo 1999 m. gruodžio 21 d. buvo tiekiama elektra į objektą (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2011 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu netenkino J. R. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini). J. R. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą pagal 2017 m. birželio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo sūnus (pareiškėjas). Suformuota vandentiekio bokšto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. VĮ Registrų centras pažymoje nurodė, kad daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra nekilnojamųjų daiktų – vandentiekio bokšto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) – savininkas (pareiškėjas negali pateikti nuosavybės teisės dokumento), tačiau yra sąžiningai įgijęs minėtus nekilnojamuosius daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1995 m., tai yra daugiau kaip 10 metų. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Byloje nustatyta, kad tiek pareiškėjas, tiek jo tėvas J. R., pradėję nekilnojamuosius daiktus valdyti, buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomus daiktus ir sąžiningais valdytojais išliko visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Minėti nekilnojamieji daiktai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai visapusiškai nepatvirtina, jog pareiškėjas nepertraukiamai bokštą valdė 10 metų. Teismas su šiais teiginiais nesutinka, kadangi pareiškėjas paveldėjo mirusiojo J. R. turtą. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo 1995 m., kuriuo J. R. ir pareiškėjas valdė nekilnojamuosius daiktus, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad daugiau kaip dešimt metų (taikant CK 4.71 straipsnio 2 dalį) pareiškėjas nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, remontuoja, prižiūri ir saugoja, tvarko bokšto aplinką, šienauja, iš bokšto vandens naudotojų surenka ir sumoka mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas vandentiekio bokšto ir gręžinio įgijimas pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises į vandentiekio bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.