Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. N., nevykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria nutarta nuo 2016 m. balandžio 1 d. priteisti išlaikymą dukrai A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant po 200 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, bei nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. – po 50 Eur dukros poreikiams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 31 d., nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d., nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas dukrai A. N. išlaikyti bei teikti jai kitą būtiną materialią paramą, dėl to nesumokėta suma 2022 m. lapkričio 30 d. sudarė 21 175,23 Eur.

Kaltinamasis P. N. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog su V. K., kuri yra jo dukros A. N. motina, susipažino 2004 metais. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. N. Dar metus po dukros gimimo jie pagyveno kartu, tačiau, santykiams atšalus, nusprendė bendru sutarimu išsiskirti. Kadangi nebuvo susituokę, bendru susitarimu nusprendė, jog dukrą jis lankys ir pasiims kada nori ir tuo metu per mėnesį mokės jų bendru susitarimu po 400 Lt. Po jų sprendimo gyventi atskirai jis visada rūpindavosi dukra, ją lankydavo, mokėdavo po 400 Lt per mėnesį, taip pat padėdavo auginti dukrą, kad tik prisidėtų prie vaiko gerovės. 2015 metais jo finansinė padėtis pablogėjo, kadangi dirbo (duomenys neskelbtini), o, įvedus eurą, žmonės nepateikdavo tiek užsakymų. Pablogėjus finansinei padėčiai, jis pradėjo vengti mokėti pinigus dukros A. N. išlaikymui, kadangi neturėjo už ką teikti išlaikymą, taip ir pasimatymai su dukra vis retėjo. 2016 metais jis gavo laišką su ieškiniu dėl dukros A. N. išlaikymo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 380 Eur dydžio sumai. 2016 metais bendru susitarimu ir teismo nutartimi iš jo buvo priteista mokėti po 200 Eur iki dukros pilnametystės išlaikymui ir iki 2019 metų papildomiems dukros poreikiams dar mokėti po 50 Eur. Po šio teismo sprendimo jis nemokėjo V. K. pinigų dukros išlaikymui, nors žinojo, kad turi tai daryti ir žinojo jos banko sąskaitą, tačiau jis supyko ant V. K., kad ši kreipėsi į teismą ir dėl to nusprendė piktybiškai nemokėti pinigų dukros išlaikymui. Taip pat su dukra iki dabar jis visiškai nebendrauja, yra matęs tik kelis kartus. Jam pikta, kad V. K. taip pasielgė ir kreipėsi į teismą, nes ji tik norėjo išgauti iš jo kuo daugiau pinigų, taip pat atsirado ir informacijos apie tai, kad dukros sveikata pablogėjo, nors anksčiau ji buvo sveika ir dėl to dar papildomai priteisė pinigų. Dėl visų šių priežasčių jis tiesiog nusprendė nemokėti V. K. pinigų dukros išlaikymui. Taip pat 2016 metais jis gavo raginimą iš antstolės, kad turi mokėti pinigus dukros išlaikymui, tačiau jis į tą raginimą irgi nereagavo ir nemokėjo pinigų. Šiuo metu jis nedirba, užsidirba iš pavienių darbų, sezoninių darbų, kai paprašo žmonės padėti ūkyje ar kokių nors nedidelių darbų. Šiuo metu jis turi kitą draugę, su kuria gyvena ir augina dukrą, jie gyvena tos draugės namuose, važinėja draugės automobiliu, nes pats neturi jokio automobilio. Nuo dabar jis žada pasirūpinti savo dukra A. N., susisieks su V. K. ir dabar jau perves kažkiek pinigų už susidariusią skolą. Šiuo metu jo finansinė padėtis nėra gera ir jis tikrai negali grąžinti visų 20 575,23 Eur, tačiau bendru susitarimu su V. K. susitarus, jis per kažkiek laiko žada sumokėti tą skolą, mokėdamas 200 Eur dukros išlaikymui ir papildomai už skolą. Jis oficialiai niekur nedirba, kadangi dirbant pavienius darbus jam užtenka lėšų pragyvenimui. Anksčiau jis dirbdavo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu negali taip dirbti dėl susidariusių skolų. Anksčiau jis yra teistas ir jam buvo paskirta piniginė bauda, kurios dar nėra sumokėjęs. V. K. už dukros A. N. išlaikymą priteisto išlaikymo nemokėjo ir vengė tą daryti dėl savų ambicijų, nors žinojo, kad yra priteisti pinigai dukros išlaikymui ir žinojo V. K. banko sąskaitą, tačiau vis tiek nemokėjo, kadangi pyko ant V. K., kad ši kreipėsi į teismą dėl dukros išlaikymo, nors bendru sutarimu jis anksčiau mokėdavo pinigus dukros išlaikymui ir be priteisimo. Jis supranta ir anksčiau suprato, jog dukros A. N. išlaikymui reikia pajamų, kadangi jai augant, reikėjo daugiau pinigų maistui, būreliams, jos ugdymui mokykloje. Nors pats visa tai suprato, tačiau jis vis tiek piktybiškai vengė mokėti pinigus dukros išlaikymui. Visą tą laiką, kol nemokėjo dukros A. N. išlaikymui priteistų pinigų, jis turėjo pajamų pragyvenimui, taip pat turėjo pinigų kažkiek, priklausant nuo mėnesio, ir galėjo sumokėti priteistus pinigus V. K. dukros išlaikymui, tačiau vis tiek piktybiškai nemokėjo. 2022 metų gruodžio mėnesį į V. K. banko sąskaitą jis pervedė 800 Eur ir 200 Eur dukros išlaikymui ir skolos padengimui. Pervedė pinigus dukros išlaikymui už 2022 metų gruodžio mėnesį, 2023 metų sausio mėnesį ir vasario mėnesį. Taip pat 2023 metų sausio mėnesį jis pervedė dar 300 Eur. Tie pinigai yra dukros išlaikymui ir skolos padengimui. Šiuo metu jis neturi lėšų padengti visą skolą, tačiau kiekvieną mėnesį mokės dukros išlaikymą ir dengs susidariusią skolą. Gailisi, jog vengė išlaikyti dukrą A. N. ir nemokėjo pinigų. Jo sveikata yra gera, ja nesiskundžia, neturi jokių sveikatos problemų ir gali dirbti įvairius darbus (1 t., b. l. 147 – 150, 155 – 157, 168 – 171).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo P. N. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2001 metų ji draugavo ir gyveno kartu su sugyventiniu P. N., jie vedė bendrą namų ūkį. (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukros A. N. Jie gyveno kartu, augino dukrą, tačiau po vienerių metų išsiskyrė, nes P. N. susirado kitą draugę ir išėjo iš namų. Ji su P. N. išsiskyrė gražiuoju ir bendru sutarimu susitarė, jog jis dukros išlaikymui mokės jai grynais pinigais ir pasiims dukrą kai tik norės. Nuo 2010 metų, kai jie nutraukė santykius, P. N. rūpindavosi dukra, prisidėdavo prie jos išlaikymo, duodavo jai pinigų, pirkdavo dukrai įvairius daiktus, skirtus jos augimui. P. N. tuo metu tikrai buvo pavyzdingas tėvas ir prisidėjo prie dukros išlaikymo. Kiekvieną mėnesį, kai P. N. jai mokėdavo pinigus dukros išlaikymui, jie pasirašydavo raštelius, ant kurių abu pasirašydavo. Kiek tiksliai P. N. mokėdavo, nepamena, galbūt apie 400 Lt, tačiau nuo 2015 metų P. N. vis rečiau ėmė rūpintis dukra, jis pradėjo vengti bendrauti su ja, pradėjo visiškai neprisidėti finansiškai prie dukros išlaikymo. Tuomet ji nusprendė kreiptis į teismą dėl dukros išlaikymo, kad priteistų dukros išlaikymą. Kai prasidėjo teismo posėdžiai, P. N. paaiškino, jog pradėjo vengti bendrauti su dukra ir nemokėti jokių pinigų, kadangi pablogėjo jo finansinė padėtis ir jis niekaip negalėjo prisidėti prie dukros išlaikymo. 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas priteisė P. N. dukros išlaikymui mokėti kas mėnesį po 200 Eur. Taip pat buvo priteista papildomiems dukros poreikiams skirti po 50 Eur iki kol dukrai sueis 10 metų. Šie 50 Eur nebuvo priteisti mokėti kas mėnesį, o tik skirti dukros gydymui, kai dukrai vykdavo procedūros. Taip pat iš P. N. buvo priteista skola, kurią jis pats pripažino – nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. – 1 360 Eur, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. skola skaičiuota skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį. Skolą jis turėjo išmokėti mokėdamas prie einamų periodinių išmokų dar po 100 Eur iki skola visiškai bus padegta. Po šio teismo proceso jie pasirašė taikos sutartį ir P. N. turėjo išmokėti visus priteistus pinigus, tačiau jis nemokėjo jokių pinigų, tik antstolis pagal galimybes išskaičiavo kažkiek pinigų, bet išieškotos sumos ji negali pasakyti. Per tuos šešerius metus nuo teismo proceso P. N. matėsi su dukra kokius du kartus ir tik atsitiktiniu būdu. Savo noru jis to nedarė. Per visus tuos metus nuo 2016 metų, kai teismas priteisė periodines išmokas dukros išlaikymui, P. N. nekaip finansiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo – nei daiktais, nei pinigais ar kitokiais materialiniais dalykais, taip pat jis nesidomėjo dukra, kaip ji gyvena. Kadangi ji negavo jokių išmokų iš P. N., todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl išmokos skyrimo. 2017 m. liepos 26 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijoje buvo priimtas sprendimas A. N. mokėti mėnesinę 57 Eur išmoką. Šiuo metu ši išmoka padidinta iki 82,80 Eur. Kiek jai žinoma, P. N. gyvena (duomenys neskelbtini), jis neturi jokio turto, dirba nebent nelegaliai, visą savo turtą yra perregistravęs savo dabartinės sugyventinės vardu (1 t., b. l. 1 – 9, 18 – 21, 22 – 25).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2016 m. spalio 14 d. V. K. kreipėsi su prašymu išieškoti išlaikymą iš P. N. dėl A. N. Prašyme nurodė, kad skolininkas niekada nemokėjo priteisto vaiko išlaikymo. 2016 m. spalio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas raginimas P. N. mokėti išlaikymą. Tuo metu P. N. adresas buvo žinomas tik toks. Šiuo metu dar žinomas jo adresas (duomenys neskelbtini). P. N. nė karto neatsiliepė į raginimą, nė karto jis neatvyko pas antstolę, niekada nesidomėjo ir nebuvo susisiekęs dėl įsiskolinimo, visiškai nekomunikavo su antstole. Laiškas su raginimu buvo išsiųstas paštu. Laiško siuntimo šaknelė negrįžo, tačiau ir pats laiškas irgi negrįžo, o tai reiškia, kad laišką minėtu adresu priėmė, kadangi laiškai su raginimais grįžta, jeigu niekas jų nepriima. Taip pat 2016 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku ir paštu buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į skolininko P. N. darbovietę (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo negavo. 2019 m. lapkričio 11 d. buvo išsiųstas patvarkymas į P. N. darbovietę (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat negavo jokio atsakymo. Skolininkas P. N. tikrai žino apie išlaikymą, kadangi 2016 m. balandžio 11 d. yra teismo patvirtinta taikos sutartis dėl vaiko išlaikymo, kurią pasirašė tiek V. K., tiek ir P. N. Jeigu iš P. N. darbovietės buvo daromos pinigų perlaidos dėl išieškojimo, tai turėjo būti daroma tiesiogiai V. K. į jos asmeninę banko sąskaitą. Nuolat yra atliekamos patikros dėl nekilnojamojo turto, Sodros, Užimtumo tarnybos, sąskaitų kreditai ir visos kitos duomenų bazės. Šiuo metu P. N. niekur nedirba, jis neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, nuo jo sąskaitų lėšų taip pat nėra nuskaityta. V. K. buvo išduota pažyma dėl kreipimosi į valstybę dėl išmokos vaikui paskyrimo. Duomenų apie tai, ar V. K. kreipėsi dėl šios išmokos, neturi. Jokių kitų kontaktinių duomenų apie P. N. ji neturi, tik minėtu jo adresu ir į darbovietes buvo siunčiami patvarkymai dėl išlaikymo išieškojimo. Iki 2022 m. rugsėjo 1 d. yra 20 519 Eur skola dėl išlaikymo, ši skola yra neįvertinus Valstybinio socialinio fondo skyriaus išmokėtų lėšų (1 t., b. l. 111 – 114).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, V. K. pareiškė, jog nuo 2016 metų buvęs jos sugyventinis P. N. nemoka jų bendrai dukrai A. N. teismo priteistų lėšų vaiko išlaikymui. Priteista suma kas mėnesį yra po 200 Eur, prašė dėl šio įvykio pradėti tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji V. K. apklausa (1 t., b. l. 1 – 9).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2022 m. rugsėjo 7 d. V. K. pateikė 2017 m. liepos 26 d. sprendimą dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį. Šia nutartimi patvirtina V. K. ir P. N. taikos sutartis, pagal kurią P. N. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai A. N. nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį bei nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. papildomai skirti po 50 Eur išlaikymą papildomiems dukros poreikiams (sveikatos atstatymui); taip pat numatyta susidariusį 3 360 Eur įsiskolinimą mokėti nuo 2016 m. balandžio 1 d. dalimis po 100 Eur iki visiško skolos išmokėjimo (1 t., b. l. 30 – 33, 34 – 36, 37).

Antstolės A. K. 2022 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S-22005065 nurodyta, jog pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2VP-4188-292, išduotą 2016 m. rugsėjo 22 d., iš P. N. priteistas išlaikymas dukrai A. N. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteista papildomiems vaiko poreikiams nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. po 50 Eur (viso 1 800 Eur) ir išlaikymo įsiskolinimas išieškotojai V. K. 2016 m. spalio 18 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/16/02283. 2016 m. spalio 18 d. skolininkui P. N. išsiųstas raginimas registruota pašto siunta. Atliktos patikros, tačiau jokio turto ir pajamų nerasta. Į antstolės kontorą P. N. nebuvo atvykęs, išlaikymo mokėjimu jis nesidomėjo. 2016 m. lapkričio 3 d. patvarkymas išskaičiuoti išlaikymą buvo išsiųstas į skolininko P. N. darbovietę (duomenys neskelbtini), o 2019 m. lapkričio 11 d. – į skolininko darbovietę – (duomenys neskelbtini), tačiau apie išskaitas duomenų negauta. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2022 m. rugsėjo 7 d. yra 20 575,23 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išmokėtos lėšos, skaičiuojant įsiskolinimą, neįvertintos. Prie šio rašto pridėtas vykdomasis raštas ir du patvarkymai (1 t., b. l. 41, 42 – 51).

Antstolės A. K. 2023 m. kovo 1 d. rašte Nr. S-23000957 nurodyta, jog 2022 m. gruodžio 23 d. skolininkas P. N. pateikė tris pašto perlaidas, pagal kurias 200 Eur ir 800 Eur jis pervedė į išieškotojos sąskaitą ir 96,50 Eur į antstolės A. K. sąskaitą. 2023 m. sausio 13 d. antstolė pervedė V. K. 11,81 Eur įsiskolinimo iš 79,99 Eur grąžino įmokėtas bylos administravimo išlaidas. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2023 m. kovo 1 d. yra 21 005,19 Eur, skaičiuojant įsiskolinimą, neįvertinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus lėšos. Prie rašto pridėtos 2022 m. gruodžio 22 d. perlaidų kopijos – V. K. 200 Eur dukros išlaikymui už 2022 metų gruodžio mėnesį ir 800 Eur dukros išlaikymo įsiskolinimo dalies mokėjimas; antstolei A. K. 96,50 Eur skola (1 t., b. l. 58 – 61).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktų pažymų apie P. N. draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius matyti, jog P. N. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių negavo (1 t., b. l. 65 – 69).

Likviduojamos dėl bankroto (duomenys neskelbtini) administratoriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktame įmonės sąskaitos išraše nurodyta, jog į V. K. banko sąskaitą 2019 m. gruodžio 19 d. buvo pervesta 73,04 Eur, 2020 m. sausio 30 d. pervesta 55,04 Eur, 2020 m. kovo 18 d. pervesta 163,01 Eur iš P. N. 2019 metų lapkričio, gruodžio ir 2020 metų sausio, vasario mėnesių darbo užmokesčio (1 t., b. l. 78 – 80).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie apdraustųjų asmenų privalomuoju sveikatos draudimu įmokas nurodytos P. N. gautos pajamos, jam nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbant (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81 – 89).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Širvintų skyriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodyta, jog P. N. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo registruotas (duomenys neskelbtini), jam buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) statutas, tačiau nedarbo socialinio draudimo išmoka (bedarbio pašalpa) neskirta. Asmuo sezoninių darbų nedirbo. Darbo paieška nutraukta gavus 2022 m. rugsėjo 7 d. asmens prašymą nutraukti darbo paiešką (1 t., b. l. 98).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje apie išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas nurodyta, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. V. K. išmokėta 4 212,87 Eur vaiko išlaikymo išmokų pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimą (1 t., b. l. 103 – 106).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktuose duomenyse nurodyta, jog P. N. išmokėtas išmokas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. jo pajamas (duomenys neskelbtini) metais dirbant (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) metais dirbant (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121 – 123).

P. N. pateikti 2022 m. gruodžio 22 d. pinigų perlaidų kvitai dėl 800 Eur ir 200 Eur pervedimo V. K., 2023 m. sausio 25 d. pinigų perlaidų kvitai dėl 200 Eur ir 100 Eur pervedimo V. K. (2 t., b. l. 20 – 23).

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis P. N., nevykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria nutarta nuo 2016 m. balandžio 1 d. priteisti išlaikymą dukrai A. N., mokant po 200 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, bei nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. – po 50 Eur dukros poreikiams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 31 d., nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d., nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. vengė savo pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas dukrai A. N. išlaikyti bei teikti jai kitą būtiną materialią paramą, dėl to nesumokėta suma 2022 m. lapkričio 30 d. sudarė 21 175,23 Eur. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) kaltinamasis P. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis P. N., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. P. N. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 24 – 31, 32 – 34).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis P. N. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, P. N. teisiamas antrą kartą, jis yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (2 t., b. l. 7 – 9, 16 – 18, 19). Kaltinamasis P. N. yra (duomenys neskelbtini), turintis nepilnamečių išlaikytinių, nedirbantis bei neregistruotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 10 – 11, 12, 13 – 15). Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 4, 5). Šioje byloje kaltinamojo P. N. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 1 t., b. l. 147 – 150, 155 – 157, 168 – 171). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas aktualias šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo P. N. asmenybę, tai, kad jis teisiamas antrą kartą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o ypač tai, kad šiuo metu yra nedirbantis bei neregistruotas (duomenys neskelbtini), turintis žymių finansinių įsipareigojimų, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą švelniausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (2 t., b. l. 24 – 31, 32 – 34). Tų pačių motyvų pagrindu P. N. skiriamos viešųjų darbų bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 46 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo P. N. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 172 – 179). Ši kardomoji priemonė P. N. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

P. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, panaikinti P. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam P. N. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.