- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-1074-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- V. U., R. U.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1729-955/2014 pagal ieškovės V. U. ir nepilnamečio ieškovo R. U. patikslintą ieškinį atsakovui A. U. bei atsakovo A. U. patikslintą priešieškinį ieškovams V. U. ir R. U. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. ieškinį ieškovei V. U. ir atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Danske Bank A/S Lietuvos filialas, institucija teikianti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovės V. U. ir atsakovo A. U.. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus, priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, nepilnamečių vaikų R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 700 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės ir 11200 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus jo nurodyta tvarka, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams po 700 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo A. U. laikiną išlaikymą vaikams po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2013-09-30 iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, taip pat taikė įrašą viešame registre dėl A. U. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto: 0,0985 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Atsakovas 2014 m. sausio 17 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia atsakovo interesus, kadangi nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. sūnus R. nuolat gyvena pas atsakovą. Atsakovas rūpinasi vaiko išlaikymu, o ieškovė prie išlaikymo prisideda labai minimaliai. Sūnus pats išreiškė norą gyventi pas tėvą, todėl atsakovas tokiam sūnaus norui nesipriešino. Ieškovė, galimai siekdama pasipelnyti atsakovo sąskaita, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Jis kiekvieną mėnesį skiria lėšų vaiko E. išlaikymui, moka už vaiko treniruotes, pagal galimybes jį nuveža į jas ir parveža iš jų bei į /iš mokyklos, taip pat duoda grynųjų pinigų vaiko poreikiams tenkinti, vaikas praktiškai kiekvieną savaitgalį praleidžia pas tėvą, o ir paprastomis dienomis tėvas vaiką parsiveža pabūti. Be to, atsakovas teikia išlaikymą E., duodamas jam grynųjų pinigų, nupirkdamas reikalingų daiktų bei kiekvieną mėnesį ieškovei perveda tam tikrą pinigų sumą vaiko išlaikymui.
Šalies argumentai
Ieškovė su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, nes nepilnamečiai vaikai gyvena su ja ir ji juos viena išlaiko. Tik mirus atsakovo tėvui, vyresnysis sūnus dažniau būna pas atsakovą. Atsakovas daro spaudimą vyresniam sūnui ir liepia jam gyventi su juo tik todėl, kad jam nereikėtų mokėti išlaikymo. Pats atsakovas priešieškinyje nurodo, kad jis pragyvena iš tėvo slaugymo pašalpos. Kadangi atsakovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tai atsakovas neturi jokių lėšų pragyvenimui, atsakovas niekuomet nedirbo ir neketina dirbti. Atsakovas psichologiškai traumuoja vyresnį sūnų, netgi sugebėjo advokatės pagalba priversti sūnų pasirašyti tiesos neatitinkančius raštus. Nuo 2014 m. vasario 14 d. sūnus R. gyvena su ja, pateiktas sūnaus patvirtinimas bei psichologinio tyrimo išvada, kurioje be kita ko pažymėta, jog tėvai turėtų atsižvelgti į jaunuolio pažeidžiamumą, jo amžių ir vengti įtraukinėti vaiką į jų santykių nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovo A. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog laikino išlaikymo priteisimas šalių nepilnamečiams vaikams iš esmės pažeidžia jo teises. Pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus numato įstatymas. Tai, kad jis šiuo metu geranoriškai teikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, duoda grynųjų, perka daiktus ir pan. nereiškia, kad yra pagrindas panaikinti priteistą laikiną išlaikymą. Atsakovas teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties neskundė, todėl darytina išvada, kad su visomis nutartyje nurodytomis aplinkybėmis sutiko. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santykiai konfliktiški, šalys nesutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kt. klausimų, todėl laikino išlaikymo priteisimas šiuo atveju ne tik užtikrina kasdienius vaikų poreikius, tačiau ir laikinai teisiškai sureguliuoja situaciją tarp šalių. Teismas įvertino aplinkybę, jog pats nepilnametis ieškovas R. U. raštu patvirtino teismui, jog šiuo metu gyvena su mama, todėl nėra pagrindo spręsti, jog laikinas atsakovo išlaikymo vaikams užtikrinimas šiuo atveju yra nebereikalingas. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat vadovavosi ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gali pažeisti nepilnamečių R. U. ir E. U. teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. U. atskiruoju skundu (b. l. 118-121) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovės pateiktais įrodymais, kurie buvo gauti suklaidinus šalių nepilnametį sūnų R. U., todėl jie negalėjo būti vertinami kaip tinkama įrodinėjimo priemonė. Kartu su skundu apeliantas pateikia R. paaiškinimą, jog ieškovė apgavo vaiką, liepdama pasirašyti raštelį, kuriame neva jis nurodo nuo 2014 m. vasario 14 d. gyvenantis pas motiną. Sūnus buvo pakeltas ryte ir paprašytas parašyti, kad nuo 2014-02-14 gyvena pas mamą. Tačiau jis tą savaitgalį tik svečiavosi pas ją, vaiko dabartinė gyvenamoji vieta yra su tėvu. Taip pat ieškovė apgavo vaiką dėl vizito pas psichologą metu gautos medžiagos naudojimo tikslų. Ieškovė nepasiruošusį vaiką nuvedė pas psichologą, konsultacijos metu jam buvo pasakyta, kad visa informacija, kurią jis nurodys jos metu, liks tik tarp jo ir psichologės, tačiau tai buvo netiesa, ko pasėkoje vaikas dėl tokių ieškovės poelgių yra pasipiktinęs.
2. Atsakovas kartu su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikė pakankamus įrodymus, jog nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. šalių nepilnametis vaikas R. U. gyvena kartu su tėvu, tačiau teismas visiškai nepagrįstai ir taip grubiai pažeisdamas atsakovo teises jo prašymo netenkino. Apeliantas ne tik, kad prisideda prie nepilnamečio sūnaus E. išlaikymo, tačiau ir turi atlikti dvigubą pareigą išlaikant nepilnametį sūnų R.. Akivaizdu, jog šioje situacijoje yra iš esmės apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, tačiau neteisėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leidžia nepagrįstai praturtėti ieškovei atsakovo sąskaita.
3. Teismo nurodytas argumentas, kad apeliantas neskundė 2013 m. spalio 15 d. nutarties, nėra objektyvus pagrindas netenkinti jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nesigilino į atsakovo nurodytas aplinkybes, jas vertino neobjektyviai. Teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus, todėl turėjo išsiaiškinti vaiko pateiktus paaiškinimus ir tarp jų atsiradusius prieštaravimus.
Atsiliepimas
Ieškovė V. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 138) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Abu šalių vaikai gyvena su ieškove ir ji viena juos išlaiko. Siekiant pilnai išsiaiškinti minėtas aplinkybes ieškovė prašo teismo įpareigoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą patikrinti šį faktą. Atsakovas diktuoja ir verčia sūnų R. rašyti neatitinkančius tikrovės raštus. Ieškovė daugiau nebenori prašyti sūnaus parašyti tiesą, nes po to sūnų traumuoja atsakovas. Atsakovas elgiasi visiškai neadekvačiai ir traumuoju sūnų vien dėl to, kad jis privalo teikti minimalų išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnių nuostatos. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, privalu atsižvelgti į vieną iš pagrindinių šeimos santykių reglamentavimo principų – prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat taikė įrašą viešame registre dėl A. U. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto: 0,0985 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Teismas, įvertinęs ieškovų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, minėtoje nutartyje nurodė, kad neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, o bylos nagrinėjimas gali užtrukti. Atsakovas pateikė prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą, kadangi nepilnametis sūnus R. nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. gyvena su juo, sūnų atsakovas pilnai išlaiko, taip pat atsakovas skiria pinigų ir sūnaus E. išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta jų taikymo pagrindas.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nepilnametis šalių sūnus R. gyvena su juo ir yra jo išlaikomas, apeliantas prisideda prie nepilnamečio sūnaus E. išlaikymo ir turi atlikti dvigubą pareigą išlaikant nepilnametį sūnų R., todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės leidžia nepagrįstai praturtėti ieškovei atsakovo sąskaita ir taip pažeidžia jo interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad tarp šalių vyksta skyrybų procesas, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Kaip jau minėta, vaikų interesai – esminis kriterijus, sprendžiant ginčus tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad apsaugoti vaikų interesus, todėl turėtų stengtis neįtraukti vaikų į savo konfliktines situacijas ir tų situacijų vengti. Kiekvienas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas vaikui sukelia stresą. Nepateisinamas tėvų elgesys, kai atvykus pasisvečiuoti pas vieną iš tėvų, nepilnametis vaikas yra įtakojamas bei verčiamas rašyti paaiškinimą teismui dėl savo gyvenamosios vietos, tokie byloje pateikti įrodymai vertintini kritiškai. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams iki teismo sprendimo byloje priėmimo konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai, t. y. bus pažeisti vaikų interesai. Apeliantas argumentų iš kurių būtų galima spręsti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad laikino išlaikymo priteisimas šiuo atveju ne tik užtikrina kasdienius vaikų poreikius, tačiau ir laikinai teisiškai sureguliuoja situaciją tarp šalių, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gali pažeisti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Pažymėtina tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas nesikreipė į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – sūnaus R. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu CK 3.65 str. pagrindu, atsakovas 2013 m. spalio 15 d. nutarties neskundė, tuo pripažindamas faktą, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šalių sūnaus R. gyvenamoji vieta pasikeitė.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.