Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta . (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2019 m. birželio 26 d., apie 21.15 val., Vilniuje, Liepiškių g., ties pastatu Nr. 53, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. K. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Apklaustas teismo posėdyje parodė, kad buvo vėlus vakaras, jis nuvažiavo į degalinę prisipilti kuro. Buvo blaivus. Užsipylė, susimokėjo ir išvažiavo. Automobilis jau tada buvo apgadintas, buvo be priekinio stiklo, turbūt dėl to degalinės darbuotojas ir iškvietė policiją. Iš degalinės jis važiavo Šumsko link, šalikelėje pamatė asmenų grupę. Jie buvo jam visai nepažįstami. Privažiavęs sustojo su jais pabendrauti, šie jam pasiūlė išgerti. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Išgėrė apie pusę butelio degtinės. Taip bendravo apie pusę valandos – valandą. Besibaigiant gėrimams vienas vyriškis pasakė, kad žino, kur galima įsigyti daugiau, pasisiūlė vairuoti. Vyras atsisėdo už vairo, E. K. šalia jo. Važiavo link Naujosios Vilnios. Kaip supranta, prie žiedo vairuotojas pamatė policijos pareigūnus, padidino greitį ir spruko į dešinę, kliudė medį, dar važiavo toliau, paskui sustojo. Vyras vairavęs automobilį išlipo ir greitai nubėgo į tamsą. E. K. išlipo per vairuotojo pusę, nes keleivio durelės buvo apgadintos, neatsidaro. Išlipdamas paėmė automobilio raktelius. Išlipęs priėjo prie automobilio priekio pasižiūrėti, kur nubėgo žmogus. Tik tada pamatė, kad privažiavo policijos pareigūnai. Automobilį vairavusį žmogų jis matė pirmą kartą, jo vardo nežino, daugiau jo nematė.

Liudytojas J. L., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad patruliuodamas gavo pranešimą, kad degalinėje Juodajame kelyje pranešėjas mano automobilį, kurio priekinis stiklas išdaužtas, galimai po autoįvykio. Atvykus į vietą pranešėjas iš karto nurodė kryptį, kuria nuvažiavo automobilis. Važiuodami jie pamatė nurodytą automobilį, šis važiavo jiems priešais. Automobilio priekinis stiklas buvo išdaužtas, gerai matėsi vairuotojas – E. K.. Matė jo veidą, matė, kad buvo apsirengęs šviesiai, kad automobilyje buvo vienas. Automobilis padidino greitį, nuvažiavo link Šivickio g. Jie apsisuko, sekė iš paskos, buvo įsijungę garso ir šviesos signalus. Kelias sekundes nematė automobilio. Automobilis sankryžoje pasuko į kairę ir sustojo ties Liepiškių g. 53 namu. Nepamena, ar matė patį sustojimo momentą. Iš automobilio išlipo minėtas asmuo, ėjo nuo automobilio. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Pareigūnai jį sulaikė. Asmuo prisistatė kitu vardu, buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, patikrinus įpūtė virš 2 promilių. Asmuo aiškino, kad jis nevairavo. Po to dar atvažiavo pranešėjas, jis atpažino asmenį, kaip tą, kuris vairavo automobilį degalinėje. Nuo pranešimo iki momento, kai jie pamatė automobilį praėjo nedaug laiko, gal 15 min. Buvo dar šviesu, apie 21.15 val.

Liudytojas T. B., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad gavo iškvietimą, jog į degalinę atvažiavo apdaužytas automobilis „Frontera“ be priekinio stiklo, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į degalinę, pasitiko pranešėjas, pasakė, kad automobilis ką tik išvažiavo, parodė kryptį. Važiuodami ta kryptimi, Džiaugsmo gatve, po kokių 3-4 minučių pamatė priešais atlekiantį tamsų automobilį. Prasilendami pamatė, kad tai tas pats automobilis, apdaužytas, be priekinio stiklo. Prasilendami vairuotoją gerai matė, buvo šviesiai apsirengęs, tamsių plaukų. Automobilyje jis buvo vienas. Pareigūnai įjungė garso ir šviesos signalus, ragino sustoti per garsiakalbį. Po kiek laiko automobilis sustojo. Kadangi važiavo neasfaltuotu keliu, pareigūnai buvo kiek atsilikę dėl dulkių, todėl nematė momento, kaip asmuo išlipo iš automobilio. Tačiau automobilį ir jo vairuotoją buvo pametę iš akių labai trumpam, tikrai ne kelioms minutėms. Pamatė sustojusį automobilį ir jo vairuotoją, tą patį, kurį matė anksčiau vairuojant, stovintį prie automobilio vairuotojo pusėje tarp priekinių durelių ir sparno. Kitų asmenų nebuvo. Asmuo aiškino, kad ne jis vairavo, klausiamas, kas vairavo, nurodė tris ar keturis vardus, kas jo teigimu, vairavo. Buvo vakaras, tačiau buvo šviesu, sustabdžius automobilį gal buvo lengva prietema.

2019-06-26 Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-io būrio vyriausiojo patrulio J. L. tarnybinio pranešimo duomenimis 2019-06-26, apie 21:15 val. patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais M. G. ir T. B., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad ORLEN degalinėje, Juodajam kelyje, pilasi kurą vairuotojas, kurio automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdaužytas, be priekinio stiklo, galimai po eismo įvykio. Atvykus į vietą, kreipėsi pil. R. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad minėtas automobilis išvažiavo iš degalinės ir nuvažiavo link Naujosios Vilnios, Džiaugsmo gatve. Važiuojant Džiaugsmo gatve, pastebėjo priešais atvažiuojantį minėtą automobilį. Kadangi automobilio priekinis stiklas buvo išdaužtas, todėl jie gerai matė žmogų, kuris vairavo ir, kad jis buvo vienas automobilyje. Jiems apsisukus, automobilis nebuvo dingęs iš jų akiračio, pastebėjęs juos, padidino greitį ir nuvažiavo link P. B. Šivickio gatvės. P. B. Šivickio - Liepiškių sankirtoje pasuko į kairę ir prie Liepiškių g. 53 namo vidury kelio sustojo. Jų akivaizdoje iš automobilio išlipo pilietis, būtent tas, kuris vairavo „Opel Frontera“ ir prasilenkė su jais Džiaugsmo gatvėje. Minėtas pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bandė šalintis nuo jų. Sulaikius minėtą pilietį, jis pradėjo aiškinti, kad jis automobilio nevairavo ir kad nežino, kieno yra tas automobilis, taip pat prisistatinėjo kitu asmeniu - A. P.. Atlikus paviršutinę apžiūrą pas E. K. dešinėje kelnių kišenėje rado raktus nuo minėto automobilio. Prie jų privažiavo įvykio liudytojas pil. R. U., kuris patvirtino, kad būtent E. K. užsipylęs kuro degalinėje "ORLEN" išvažiavo, vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su E. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Atvažiavus V1856 autopatruliui buvo nustatyta: pirmas pūtimas 22:08 val. - 2,21 promilių, antras pūtimas 22:30 val. - 2,15 promilių girtumas (b. l. 5).

BIRT astakaitų žiūryklėje užfiksuota informacija apie iškvietimą ir policijos patrulių atvykimo laiką, iškvietimo aplinkybes (b. l. 6).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros akte užfiksuota automobilio „Opel Frontera“ tech. būklės apžiūra, pridėtos automobilio nuotraukos (b. l. 17-23).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta konstatuota, kad E. K. nustatyti neblaivumo požymiai – alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, 2019-06-26 22.08 val. nustatytas 2,21 promilės etilo alkoholio, 2019-08-19 22.30 val. nustatyta 2,15 promilės alkoholio (b. l. 30).

Alkoholio kiekio matuoklio D. A. 6810 Nr. ARBL-0761 (patikros sertifikatas b. l. 29) rodmenyse užfiksuota, kad 2019-06-26, 22.08val., E. K. nustatytas 2,21 promilės etilo alkoholio, 2019-06-26, 22.30 val., E. K. nustatytas 2,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 31).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „Opel Frontera“ (1999 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2030 Eur, be PVM 1678 Eur (b. l. 25, 27).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. T. (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis E. K. kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nepripažino, jo paaiškinimus paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

E. K. neneigia buvęs neblaivus, jo neblaivumą patvirtina alkotesterio kvitai, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojų J. L. ir T. B. parodymai. Tačiau E. K. teigia, kad automobilį vairavo ne jis, o tą dieną sutiktas nepažįstamas asmuo, su kuriuo (kartu su kitais nepažįstamais asmenimis) jis vartojo alkoholį. Šią kaltinamojo poziciją visų pirma paneigia liudytojais apklaustų policijos pareigūnų J. L. ir T. B. parodymai. Šie liudytojai parodė pamatę automobilį, dėl kurio gavo pranešimą, ir prasilenkę su juo priešpriešais, po to apsisukę ir važiavę iš paskos. Abu liudytojai patvirtino, kad prasilenkdami aiškiai matė vairuotoją, aiškiai matė, kad automobilyje daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Vaizdas buvo aiškus, nes automobilio priekinis langas buvo išdužęs, buvo galima matyti kiaurai, buvo dar pakankamai šviesu. Po to apsisukę važiavo paskui automobilį, trumpam automobilio nesimatė dėl kelio dulkių, tačiau tai buvo trumpai, per tiek laiko automobilio vairuotojas nebūtų suspėjęs su kažkuo pasikeisti vietomis ar sustoti ir paimti kažkokį kitą asmenį. Sustojus automobiliui prie jo buvo vienintelis E. K., liudytojas T. B. parodė, kad E. K. stovėjo prie vairuotojo durelių. Jokio kito asmens liudytojai nei automobilyje, nei bėgančio nuo automobilio nematė. Abu liudytojai patvirtino, kad sulaikytas asmuo buvo tas pats, kurį jie matė prasilenkdami vairuojant automobilį. Be to, liudytojas J. L. parodė, kad į įvykio vietą atvyko pranešėjas, kuris taip pat atpažino E. K. kaip asmenį, kuris atvairavo automobilį į degalinę. E. K. neneigė, kad pas jį buvo rasti automobilio rakteliai.

E. K. parodymus paneigia ir tai, kad anot jo, jis su nepažįstamais asmenimis bendravo ir alkoholį vartojo valandą – pusvalandį ir tai vyko po jo išvažiavimo iš degalinės. Tuo tarpu liudytojai parodė, kad nuo pranešimo iš degalinės apie galimai neblaivų vairuotoją iki E. K. sulaikymo praėjo kur kas mažiau laiko, ne daugiau 15 min. Per tiek laiko E. K. tikrai nebūtų spėjęs sustoti, pabendrauti su žmonėmis, išgerti apie pusę butelio degtinės. Be to, E. K. teigė, kad pareigūnus pamatė tik sustojęs ir išlipęs iš automobilio, tačiau pareigūnų teigimu jie vydamiesi automobilį buvo įjungę garso ir šviesos signalus, per garsiakalbį ragino vairuotoją sustoti, taigi E. K. negalėjo nematyti ir negirdėti policijos pareigūnų.

Liudytojų parodymus patvirtina ir pareigūno tarnybinis pranešimas, duomenys iš ataskaitų žiūryklės apie iškvietimo, pareigūnų atvykimo laiką.

E. K. negalėjo nurodyti asmens, kuris jo teigimu vairavo automobilį, duomenų, teigė, kad šio asmens nepažįsta, jo vardo nežino. Taip pat negalėjo nurodyti ir asmenų, su kuriais jo teigimu vartojo alkoholį, duomenų.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas atmeta E. K. parodymus kaip kaltinamojo gynybinę versiją, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad E. K. siekia išvengti atsakomybės, parodo ir tai, kad atvykusiems pareigūnams jis prisistatė ne savo vardu (paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai).

Taigi teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad E. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta.

Skirdamas bausmę E. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, nedirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimas neturint teisės vairuoti, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nepaklusimas policijos pareigūnų reikalavimui sustoti), taip pat už nusižengimus, padarytus neblaiviam (b. l. 43-48). Šie duomenys rodo, kad E. K. linkęs nesilaikyti nustatytų visuomenėje taisyklių, pažeisti Kelių eismo taisykles, įtaką pažeidimams daro vartojamas alkoholis.

BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes E. K. skirtina bauda, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis. Į baudą įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (b. l. 49, 52). Įvertinus baudos dydį nustatytinas 12 mėnesių terminas baudai savanoriškai sumokėti.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nors nagrinėjamu atveju E. K. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Vairavimas neblaiviam – itin šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. E. K. nustatytas neblaivumas (2,15 promilių) gan ženkliai viršija BK nustatytą 1,5 promilių ribą. Kaip minėta, E. K. ne kartą baustas administracine tvarka už kitus šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl jam skirtinas draudimas vairuoti transporto priemones 3 metams.

E. K. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nors E. K. nurodė, kad automobilį įsigijo prieš kelis mėnesius iki veikos padarymo, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje be PVM yra 1678 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė – 1678 eurų.

Įsiteisėjus nuosprendžiui kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 MGL (4000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 26 d. 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. 23.28 val. (3 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 74 MGL (3700 eurų).

Nustatyti 12 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš E. K. automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 1678 eurų – valstybės naudai.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. K., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.