Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A – 404 - 383/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.;2.4.1. Pranešėjas V. Vitunskas

2008 m. liepos 04 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, dalyvaujant M. S. įstatyminiam atstovui V. S. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo įstatyminio atstovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-02-13 apie 14.20 val. prie Vytauto g. 103, Vilkaviškio m. esančio autobusų stoties pastato, ir pašalinių žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje, be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai bei rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, du kartus smogė kumščiu į veidą, o nuteistasis G. K. – du kartus kumščiu į galvą, nukentėjusiajam E. M., bendru mušimu nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą bei visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje įstatyminis atstovas ir gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. S. atstovo pagal įstatymą apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios priemonės taikymo klausimą įtariamajam, pagal tuo metu nustatytus įrodymus, išvadas bei aplinkybes teisingai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 98 str. Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Priverčiamosios medicinos priemonės yra panašios į bausmes, jomis siekiama iš dalies analogiškų tikslų, tačiau jos savo forma ir esme yra skirtingos. Tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo, tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui, laisvės atėmimui (BK 76 straipsnio 3 dalis, BPK 406 straipsnio 2 dalis). Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Jomis nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis (kaip ir bausmėmis) siekiama neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. Įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad visais atvejais, kai yra pagrindai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393, 394 straipsniai) ir turi būti vadovaujamasi BPK XXIX skyriaus nuostatomis.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra įmanoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Kolegijos nuomone teismas tinkamai atsižvelgė į M. S. padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį bei jo psichikos sutrikimo laipsnį, apsvarstė jo elgesį tiek iki, tiek ir po veikos padarymo, paskyrė stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir tik tada sprendė priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą.

Pirmos instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atliko ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrine 2007-07-20 ekspertize nustatė, jog tiek iki veikos padarymo, tiek jos metu -2007-02-13, tiek ir šiuo metu M. S. sirgo ir serga psichinėms ligoms priskiriamu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, dėl kurio negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, su juo negalima atlikti baudžiamojo proceso veiksmų. Jam priverstinai reikia taikyti medicininio pobūdžio priemonę – gydymą specializuotoje psichiatrijos įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kolegija sprendžia, kad M. S. paskirta priverstinio medicininio poveikio priemonė atitinka jo padarytos veikos pavojingumą. M. S. psichikos sveikatos būsena įvertinta ekspertų psichiatrų komisijos ir rekomenduota jam taikyti priverstinio pobūdžio medicinines priemones specializuotoje psichiatrijos įstaigoje (t.1., b.l. 149). Ši rekomendacija patvirtinta ir teisiamojo posėdžio metu apklausus ekspertę S. Š. (t.1., b. l. 201).

Kadangi tiek teismo psichiatrijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davusi teismo psichiatrė - ekspertė S. Š. pripažįsta reikalingu M. S. stacionariai gydyti ir stebėti bendro stebėjimo sąlygomis, nes ambulatorinis jo gydymas ir stebėjimas gyvenamosios vietos psichiatro yra nepakankamas; be to, įrašai asmens sveikatos istorijoje rodo, kad M. S. pastoviai nevartoja vaistų, jo liga ir jo veiksmai nėra prognozuojami, jis negali įvertinti savo veiksmų pasekmių; be to, M. S. yra pareikštas įtarimas dėl naujo 2008-02-06 padaryto nusikaltimo, - darytina išvada, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustą tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką padariusiam M. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 2 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p.). Kolegija daro išvadą, kad šioje byloje M. S. priverčiamoji medicinos priemonė paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo motyvai yra pagrįsti, paremti įrodymais. M. S. atliktos ekspertizės akto išvados kolegijai abejonių nekelia. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. atstovo pagal įstatymą V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-04-29 nutartį.