Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.; 2.3.3.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

2024 m. vasario 2 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. I. ieškinį atsakovams A. J. ir A. K. , dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas E. I. ieškiniu (el. b. medž. 1-3 l.), kurį teismo posėdyje patikslino ir palaikė, prašo 1) atnaujinti senaties terminą tėvystei nuginčyti; 2) nustatyti, kad A. J. nėra E. I. biologinis tėvas; 3) nustatyti, kad A. K. yra E. I. biologinis tėvas; 4) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti E. I. gimimo įraše duomenis apie tai, kad A. J. yra E. I. tėvas ir nurodyti, kad E. I. tėvas yra A. K.

2. Nurodė, kad ieškovas E. I. iš savo močiutės L. S. sužinojo, kad atsakovas A. J. nėra jo biologinis tėvas, o jo biologinis tėvas yra A. K. 2021-10-26 EasyDna Lietuva pažymoje dėl atlikto genetinio tėvystės tyrimo EAS40609LT nurodyta, kad ištyrus pateiktus asmenų A. K. ir E. I. DNR mėginius, biologinė tėvystė neatmetama, tėvystės tikimybė yra 99,99999991 proc. Po tyrimo A. K. prašė jo nesikreipti į teismą, nes bijojo, kad bus sugandinti jo ir vaikų santykiai. Mano, kad šios priežastys yra svarbios, todėl prašo atnaujinti senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti.

3. Nurodė, kad ieškovo E. I. gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas A. J., tačiau tarp ieškovo ir šio asmens niekada nebuvo jokio emocinio ryšio, kadangi atsakovas A. J. su ieškovu niekada nebendravo, juo nesirūpino ir gimimo liudijime ieškovo tėvu buvo įrašytas formaliai. Mano, kad DNR tyrimo metu gauti duomenys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. J. nėra ieškovo biologinis tėvas ir ieškovo biologinis tėvas yra atsakovas A. K.

4. Teismo posėdyje ieškovas E. I. ir jo atstovė advokatė Daiva Rusakienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad prieš 7 m. jis iš močiutės sužinojo apie tai, kad A. J. nėra jo biologinis tėvas, o jo biologinis tėvas greičiausiai yra A. K., kurį ji vadino „A.“. Jo mama iš pradžių sakė jam, kad A. J. yra jam kaip tėvas, vėliau teigė, kad jis nėra tėvas, nes niekada nesirūpino, po to sakė, kad jis labai panašus į „A.“. Jo atžvilgiu tėvo pareigas iki jo pilnametystės vykdė mamos sugyventinis, tačiau jis jo tėvu niekada nelaikė, žinojo, kad jis yra tik sugyventinis. Sužinojęs, kad jo tėvas yra galimai „A.“, jis pradėjo paiešką per „Facebook“. Tik 2021 m. jis sužinojo, kad jo tėvas yra A. K. Apie jį sužinojo susisiekęs su jo dukra D. K. , kurią susirado per „Facebook“. Apie D. K. jam papasakojo jo močiutė. Jis parašė D. K. savo telefono numerį ir paprašė jos perduoti jį savo tėvui. Po 1 dienos su juo telefonu susisiekė A. K. Po to jis aplankė ieškovą namuose, patvirtino, kad turėjo santykių su jo mama. Atsakovas 2 kartus atsisakė atlikti DNR tyrimus, tačiau galiausiai sutiko. Po tyrimo atlikimo santykiai šiek tiek atšalo, nes atsakovas galvojo, kad ieškovas nori sugadinti jo santykius su šeima. Tačiau jis patikino, kad tikslas yra tik nustatyti tikslius duomenis apie tėvą. Dėl šių aplinkybių jis praleido terminą kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

5. Atsakovas A. K. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, patvirtino, kad yra ieškovo E. I. tėvas ir nurodė kad pripažįsta tėvystę jo atžvilgiu (el. b. medž. 13 l.). Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

6. Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

7. Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 5 „A“ E. J. tėvu nurodytas A. J., motina – G. I. (el. b. medž. 6 l.). Iš 2021-10-26 EasyDNA Lietuva genetinio tėvystės tyrimo nustatyta, kad ištyrus A. K. ir E. I. DNR mėginius, tėvystės tikimybė yra 99,99999991 proc. (el. b. medž. 7-8 l.).

8. Byloje nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimų, atsakovas A. K. ieškinį pripažino, o atsakovas A. J. prieštaravimo pareikštam ieškiniui nepareiškė, todėl surašytini trumpi motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 str. 5 d.).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareiškimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.).

10. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti, tačiau ieškinio senatis yra taikoma tik šalių prašymu ir nesant byloje pareikšto tokio prašymo, teismas neturi pagrindo tirti aplinkybių, susijusių su ieškinio senatimi.

11. CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

12. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo E. I. gimimo įraše tėvu buvo nurodytas A. J., kuris pripažino tėvystę, nors nėra ieškovo biologinis tėvas ir niekada nevykdė socialinio tėvo pareigų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ištyrus A. K. ir E. I. DNR mėginius, tėvystės tikimybė yra 99,99999991 proc. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas A. K., susitikęs su juo, patvirtino, jog turėjo santykių su ieškovo mama G. I. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad jis yra biologinis ieškovo tėvas. Esant šiems šalių pareiškimams ir įrodymams, teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Duomenų, kad tarp A. J. ir E. I. būtų susiformavusi socialinė tėvystė nėra, šalys kartu negyveno, nebendravo, atsakovas nesirūpino ieškovu ir jo neišlaikė. Todėl nustatytina, kad A. J. nėra E. I. biologinis tėvas, o E. I. nėra A. J. vaikas, ir pripažintina, kad A. K. yra E. I. biologinis tėvas, o E. I. yra A. K. vaikas (CK 3.146 str., 3.150 str. 1 d.).

13. Vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo įraše tėvu įrašyti bet kokį asmenį, nesantį nei biologiniu, nei ateityje būsiantį jo socialiniu tėvu ir prieš įrašyto tėvo valią palikti jam tėvystės pareigas. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, panaikintini E. I. (buvęs J.) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 5 „A“ esantys duomenys apie tėvą A. J. ir įrašytini duomenys apie tėvą A. K. (CK 3.147 str. 3 d., 3.148 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

14. Ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, jam šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, iš kurios nustatyta, kad už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra patirta 320 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas turėjo 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos, nepaisant to, kad ieškovas neprašė jų priteisti iš atsakovų.

15. Teismui suteikta teisė spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 5 d.). CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Atsakovas A. K. pripažino ieškinį, nurodė bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Šalys neturėjo galimybių tėvystės klausimą išspręsti neteismine tvarka, taigi ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. CK 3.150 straipsnis, 3.146 straipsnio 1 dalis ir CPK 394 straipsnis numato, kad nuginčyti tėvystę galima tik pareiškus ieškinį teisme, kitaip nuginčyti tėvystę nenumatyta. Taip pat nėra galimybių nustatyti tėvystės, prieš tai nenuginčijus duomenų apie vaiko tėvą. Todėl šalių kaltės dėl bylos iškėlimo teisme nėra, kaip ir kad nėra šalių valios kitaip išspręsti ginčą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d., 5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 399 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. J. , a. k. (duomenys neskelbtini), nėra E. I. (buvęs J.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. I. (buvęs J.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nėra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti, kad A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), yra E. I. (buvęs J.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. I. (buvęs J.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 5 „A“ esančius duomenis apie E. I. (buvęs J.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvą A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir įrašyti duomenis apie tėvą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.