Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jusi M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, 2014-02-19, tikslus laikas nenustatytas, organizavo bendrovės darbo veiklą, kurios metu iš V. G. už įdarbinimo paslaugą užsienio valstybėse ėmė pinigus - paėmė 500 Lt, tokiais veiksmais M. K. pažeidė Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.181 „Dėl privačių įdarbinimo agentūrų“ 7 straipsnį, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo“ bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str. reikalavimus ir padarė ATPK 173¹³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

M. K. administracinio teisės pažeidimo nepripažino, nurodė, jog V. G. buvo teikiamos konsultavimo paslaugos dėl įsidarbinimo užsienio valstybėse, o ne tarpininkavimo įdarbinat paslaugos.

Iš V. G. pareiškimo matyti, jog 2014-02-19 Plungėje ji sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu M. K., sumokėjo 500 Lt ir jai buvo pažadėta, jog 2 savaičių bėgyje ji išvyks dirbti į Norvegiją, į vaisių fabriką. Negaudama konkretaus darbo pasiūlymo, ne kartą skambino, jai vis buvo žadama. Nesulaukusi pasiūlymo, 2014-04-04 ji atvyko į Plungę, kur M. K. pažadėjo, jog ji bus įdarbinta Anglijoje, Visbich miestelyje, nurodė valandinį darbo užmokestį, pažadėjo, jog kontaktus dėl darbo išsiųs kelionės metu. Patikėjusi pažadu, kitą dieną M. K. užsakytu autobusiuku išvyko į Angliją, kur nuvykus ir susiradus M. K. nurodytą asmenį dėl darbo, paaiškėjo, jog darbo vietos nėra (b.l. 6-7).

Iš paslaugų teikimo sutarties matyti, jog 2014 m. vasario 19 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. G. buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų V. G. suteikimo, kurioje bendrovė įsipareigojo suteikti šias paslaugas - konsultuoti įsidarbinimo ES šalyse klausimais, darbo pasiūlymo ir darbo sutarties klausimais, darbo užmokesčio, socialinių garantijų klausimais, šalies, į kurią vyksta asmuo, teisės aktais, reglamentuojančiais įdarbinimą, teikti informaciją mokesčių bei socialinio draudimo įmokų klausimais, kelionės organizavimo bei darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais, supažindinti su mokestinėms tos valstybės prievolėmis (b.l. 50-52).

Iš 2014 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 0703164 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 500 litų, kaip nurodyta sumokėta už „pagal sutartį“, sumokėjo V. G. (b. l. 53).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveinės adresas yra Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), vadovas M. K., bendrovės veikloje nėra numatytas tarpininkavimas įdarbinant (b. l. 34).

LR Darbo kodekso 87 str. numatyta, jog įdarbinimas yra sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybė, savivaldybės ar LR įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, padedantys ieškančiam darbo asmeniui įsidarbinti. LR Darbo kodekso 88 str. numato, jog tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ieškantiems darbo asmenims nemokamai teikia juridiniai asmenys ar jų filialai, kurių steigimo tikslas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas (1 d. 2 p.). LR 2004-02-12 įstatymu „Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo“ ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos 1997-06-19 priimtos Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų 7 str.1 d. numatyta, kad privačios įdarbinimo agentūros nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalauja, kad darbuotojas visiškai ar iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar padengtų bet kokias išlaidas. ATPK 173¹³ str. numatyta atsakomybė už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, pažeidimą. Aiškinant teisės normą, įtvirtinančią atsakomybę už M. K. inkriminuoto pažeidimo padarymą, konstatuotina, kad joje nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė turi pasireikšti tik atitinkamų veiksmų atlikimu. Pagal ATPK 173¹³ straipsnio 1 dalies dispoziciją tokie veiksmai pasireiškia neteisėtu informacijos apie įsidarbinimą užsienyje teikimu, išvykimo į užsienį nelegaliu organizavimu ir pan. Todėl, taikant šią įstatymo normą, būtina nustatyti nurodytų veiksmų atlikimo faktą ir tai, kad šie veiksmai buvo atlikti neteisėtai.

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Asmens kaltę privalo įrodyti institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad iš paminėtos teisės normos seka, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės veikloje nėra numatytas tarpininkavimas įdarbinant. Kaip nurodo M. K., bendrovė teikia tik konsultavimo paslaugas. 2014-02-19 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. G. buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų V. G. suteikimo, kurioje bendrovė įsipareigojo ją konsultuoti įsidarbinimo ES šalyse klausimais, V. G. sumokėjo 500 Lt. V. G. argumentai, kad pinigus ji sumokėjo būtent už įdarbinimą, o ne už konsultacijas yra neįrodyti. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog M. K. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad šiuo atveju M. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto 173¹³ straipsnio 1 dalies, sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl yra pagrindas administracinę bylą nutraukti (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio l dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti M. K. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173¹³ straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.