Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, teistas 2015-02-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 64¹ str. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vaiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK arba BK) 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Š. 2015 m. gruodžio 27 d. apie 17.40 val. Pakruojo mieste, V. D. g. 15, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialistui V. A. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kad Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) jį sumušė trys nepažįstami asmenys ir atėmė šešis butelius alaus „Svečio“, dėl ko buvo surašytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-71082-15, tuo melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Be to, kaltinamasis R. Š. 2015 m. gruodžio 27 d. apie 18.12 val. Pakruojo mieste, V. D. g. 15, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, apklausiamas kaip nukentėjusysis asmuo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-71082-15, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialistui V. A. melagingai davė parodymus apie nusikaltimą nurodydamas, kad 2015 m. gegužės 26 d. apie 16.30 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), jį sumušė trys nepažįstami asmenys ir atėmė šešis butelius alaus „Svečio“.

Kaltinamojo R. Š. kaltė įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

įtariamojo R. Š. parodymais, kad 2015 m. gruodžio 26 d. namuose, esančiuose Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), jį sumušė brolis Z. Š. ir M. R. Brolis jam kumščiu du kartus suduodamas į šoną fizinio skausmo nesukėlė, nes jo smūgiai buvo nestiprūs. Daugiausia jį mušė M. R. Kiek tiksliai smūgių jis sudavė nepamena, bet jų buvo daug. Smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o paskutinis smūgis buvo kėde. Kitą dieną M. R. jo paprašė, kad jis nieko policijai nesakytų, todėl sugalvojo pasakyti, kad jį kaime sumušė nepažįstami asmenys, bet tai buvo netiesa. Nenorėjo, kad M. R. būtų nubaustas. Rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl nei Z. Š., nei M. R. jokių pretenzijų neturi, kaltę dėl to, kad policijos pareigūnui davė melagingus parodymus ir pranešė apie nebūtą nusikaltimą pripažįsta visiškai. Prieš apklausą pareigūnas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, supažindino su teisėmis ir pareigomis, taip pat įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai viską suprato, tačiau, norėdamas išgelbėti draugą nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodė išgalvotą faktą, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, kurie iš jo atėmė alų. Pamanė, kad pareigūnai neišsiaiškins tiesos ir nesuras tų jo nurodytų asmenų. Supranta, kad padarė nusikaltimus, savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (47-48 b. l.);

2015 m. gruodžio 28 d. pranešimu Nr. 40-S-111253 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-71082-15, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-71082-15 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (6-7 b. l.);

2015 m. gruodžio 27 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (10-13 b. l.), įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (8 b. l.), teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu (9 b. l.), iš kurių matyti, kad R. Š. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, o taip pat už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, tai patvirtino savo parašu;

2015 m. gruodžio 27 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti pareiškėjo R. Š. parodymai, kad jis 2015 m. gruodžio 26 d. apie 16.30 val. iš namų, kurie yra Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Parduotuvė kaime yra tik viena. Tuo metu, kai pirko alų, parduotuvėje nieko nebuvo. Nuo parduotuvės paėjus apie 200 metrų, M. gatvėje pamatė, kad šalia ąžuolo stovi baltos spalvos automobilis. Modelio ar markės neįsidėmėjo. Jis pro jį praėjo. Paėjus nuo automobilio apie 20 metrų išgirdo, kaip automobilis užsikūrė ir važiuoja link jo. Jis tuo metu paspartino žingsnį, bet automobilis prie jo privažiavo, iš jo išlipo trys jaunuoliai ir, nieko jam nesakę, pradėjo jį mušti. Vairuotojas liko automobilyje. Nepažįstami jaunuoliai jam į veido sritį sudavė apie septynis kartus. Jis jaunuolių neįsidėmėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Jis jų neatpažintų, tačiau jie kalbėjo „pakruojietiškai“, nes vienas pasakė „dingstam iš čia ir pasiimam alų“, kurį jis jau buvo išmetęs iš rankų ant žemės. Kai jį mušė gatvėje visą konfliktą matė jo dėdė V. S. GMP ekipažą iškvietė brolis Z. Š.. 2015 m. gruodžio 26 d. apie 22.30 val. Šiaulių ligoninėje jam nustatė nosies kaulo lūžį ir išleido gydytis ambulatoriškai. Dėl pagrobto alaus padaryta 18,56 eurų turtinė žala (10-13 b. l.);

2015 m. gruodžio 27 d. nutarimais, iš kurių matyti, kad jais R. Š. pripažintas nukentėjusiuoju (14 b. l.) ir civiliniu ieškovu (15-16 b. l.);

2016 m. sausio 25 d. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad R. Š., papildomai apklaustas kaip nukentėjusysis, parodė, kad 2015 m. gruodžio 26 d. parašė pareiškimą, kad jį sumušė kažkokie nepažįstami asmenys Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), tačiau iš tikrųjų visas įvykis buvo namuose, esančiuose Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Jis, brolis Z. Š., M. R. ir dėdė V. S. gėrė „Starką“. Po to jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko 12 butelių „Svečio“ alaus, parnešė į namus ir vėl gėrė. Taip begeriant jis nutarė nueiti pas save į kambarį ir pasakė necenzūrinius žodžius televizijos laidai. Jis buvo girtas, todėl nelabai gerai pamena, kas ir kodėl nutiko. M. R. pagalvojo, kad jis taip pasakė dėdei V. S., todėl iš kumščio sudavė jam į galvą vieną kartą. Tada dar pašokęs Z. Š. trenkė du smūgius į galvą. Po to vėl pradėjo M. R. jį mušti, sudavė daug smūgių rankomis, parkritus spardė kojomis, paskutinį ką prisimena, kad trenkė kėde. Daugiau atmintis dingo ir atsigavo tik atvykus policijai. Jis tuo metu gulėjo ant žemės ir su policijos pareigūnais nekalbėjo. Atvyko greitoji ir jį išvežė. Į namus grįžo kitą dieną ir policija atvykus jį išsivežė. Kadangi brolis Z., M. R. ir V. S. prašė nesakyti teisybės, jis, nežinodamas ką besakyti, sukūrė istoriją apie tai, kad nepažįstami asmenys jį sumušė ir atėmė alų, nors ta istorija neatitinka teisybės. M. R., Z. Š. ir V. S. jo atsiprašė, todėl jiems pretenzijų neturi ir ateityje neturės, dėl sumušimo pareiškimo nerašys, dėl sužalojimo į medicininę ekspertizę nevažiuos (17-18 b. l.);

2016 m. vasario 9 d. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad R. Š., papildomai apklaustas kaip nukentėjusysis, parodė, kad brolis Z. Š. 2015 m. gruodžio 26 d. jam kumščiu du kartus suduodamas į šoną fizinio skausmo nesukėlė, nes jo smūgiai buvo nestiprūs. Daugiausia jį mušė M. R., kiek tiksliai smūgių jis sudavė nepamena, bet jų buvo daug. M. R. smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o paskutinis smūgis buvo kėde. Tuo metu, kai jį mušė, V. S. kambaryje nebuvo, jis buvo savo kambaryje ir žiūrėjo televizorių, bet, ko gero, išgirdęs triukšmą virtuvėje, atėjo. V. S. jį matė kruvinu veidu. Tuo metu jis vonelėje jau prausėsi veidą. V. S. jo klausė kas nutiko, ką konkrečiai jam pasakė nepamena, o M. R. ir Z. Š. jam nieko nesakė, po to V. S. nuėjo atgal į savo kambarį. Kitą dieną M. R. jo pradėjo prašyti, kad jis nieko policijai nesakytų, todėl sugalvojo pasakyti, kad jį kaime sumušė nepažįstami asmenys, bet tai buvo netiesa, nenorėjo, kad M. R. būtų nubaustas. Rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl nei Z. Š. nei M. R. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. M. R. jį mušė dėl to, kad jis pavartojo necenzūrinius žodžius, tačiau jo niekas nieko nereikalavo ir jokio alaus niekas neatėmė. Istoriją dėl apiplėšimo tiesiog išgalvojo (20, 23 b. l.).

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos baudos, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti: už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, siūlė skirti 5 MGL (188,30 eurų) dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, siūlė skirti 4 MGL (150,64 eurų) dydžio baudą. Siūlė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiškai jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 9 MGL (338,94 eurų) dydžio baudą. Siūlė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą. Kaltinamasis R. Š. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su bausmės rūšimi taip pat sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Aukščiau nurodytais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad R. Š. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą (išgalvotą plėšimą) ir po to ikiteisminio tyrimo metu būdamas nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus apie tą patį nebūtą nusikaltimą, apie kurį jis pranešė policijai, tačiau jo veika neteisingai kvalifikuota kaip nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, sutaptis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką analogiškose bylose, yra išaiškinęs, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį (pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą), ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas (nukentėjusysis), pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo (pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą) – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–458/2011, 2K-478-746). Tokios pačios teisminės praktikos laikosi ir apygardų teismai (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-116/2016 m. ir kt.). Todėl kaltinamojo R. Š. veiksmai kvalifikuotini tik pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š., teismas vadovaujasi bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

R. Š. teisiamas antrą kartą (29-34 b. l.), būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (29-34 b. l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.), padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka (27 b. l.), nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje (41, 42 b. l.), neįrašytas į psichiatro ir priklausomybių įskaitas (38 b. l.), seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi, todėl, atsižvelgus į prokurorės bei kaltinamojo poziciją, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) R. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlytą galutinę bausmę - 9 MGL (338,94 eurų) dydžio baudą.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 9 MGL (338,94 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 eurų) baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.