Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė J. Š. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) padalyti 6,2882 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nustatyta tvarka: atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priskiriant 62,88 a. ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1017-1, koordinatėmis 1, 2, 15 ir 16; ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise priskiriant 5,4355 ha. ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1017-2, koordinatėmis 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 bei naujai formuojamą 22,39 a. ploto kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų) paskirties žemės sklypą, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1017-3, atsakovui A. J. už 1/10 šio naujai formuojamo sklypo dalį (2,239 a.) iš ieškovės J. Š. priteisiant 759,26 Eur dydžio kompensaciją; 2) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius – 62,90 kv. m. ploto 1901 m. statybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 18,00 kv. m. ploto kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 48,00 kv. m. ploto tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinius statinius – šulinį ir lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalyti, nuosavybės teise natūra priskiriant ieškovei J. Š., iš jos atsakovui A. J. už 1/10 šių statinių dalį priteisiant 57,92 Eur dydžio kompensaciją; 3) padalyti 1,7121 ha. ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nustatyta tvarka: atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priskiriant 17,12 a. žemės sklypo dalį, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1018-1, koordinatėmis 17, 18, 25 ir 26, o ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise priskiriant 1,5409 ha. žemės sklypo dalį, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1018-2, koordinatėmis 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 25; 4) priteisti iš atsakovo A. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2002-12-06 žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) ji ir atsakovas A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise, 9/10 dalis nuosavybės teisės į visus nekilnojamojo turto objektus įgyjant ieškovei, o 1/10 – atsakovui, įsigijo 8 ha žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Į žemės sklypo plotą įsiterpus vietinės reikšmės keliui, žemės sklypas buvo padalytas į dvi dalis, todėl šiuo metu ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo du žemės sklypus: 1) 6,2882 ha. ploto žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas su statiniais); 2) 1,7121 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas); 3) Žemės sklype su statiniais esančius pastatus – 62,90 kv. m. ploto 1901 m. statybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,00 kv. m. ploto kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,00 kv. m. ploto tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius – šulinį ir lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai). Ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl nurodyto turto atidalijimo būdo, šio turto naudojimas, valdymas ir disponavimas yra apsunkintas, turto ieškovė su atsakovu taikiai nepasidalina. Ieškovės iniciatyva buvo parengtas abiejų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį atsakovui siūlomų atskirų žemės sklypų dalis jungtų tik viešosios nuosavybės teisės objektas – kelias, tačiau abu naujai suformuoti sklypai būtų lengvai pasiekiami vienu metu ir sudarytų vientisą darnią visumą. Rengiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, buvo maksimaliai atsižvelgta į ieškovei žinomus atsakovo interesus (tiek ūkininkavimo, tiek nekilnojamojo turto projektų, keičiant pagrindinę tikslinę žemės sklypų naudojimo paskirtį į gyvenamąją, vystymo), todėl atsakovui siūlomos sklypo dalys yra ne tik abi greta, bet ir jose vyrauja lyguma, nėra įdubų ar kalvų (priešingai nei ieškovei projektuojamoje dalyje), taip pat parinkta sklypų vieta gerai apgalvota palankaus susisiekimo aspektu (šalia kelio). Atsakovui buvo nuspręsta siūlyti po 1/10 kiekvieno žemės sklypo dalį, o ne visą atsakovui tenkančią dalį nustatyti tik Žemės sklype ar tik Žemės sklype su statiniais. Toks atidalijimo variantas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas pirko vieną, o ne du atskirus žemės sklypus, šalių interesams neprieštarautų. Padalyti Žemės sklypą su statiniais bei Žemės sklypą galima iš esmės šiems nekilnojamojo turto objektams nepadarant jokios žalos. Padalyti 70 proc. nusidėvėjimą pasiekusių ir praktiškai sugriuvusių Statinių be esminės žalos jiems yra neįmanoma. Statiniai yra nedalūs, nes faktiškai neįmanoma atskirti 1/10 gyvenamojo namo, šulinio, tvarto ar lauko tualeto dalies. Be to, atsakovui priklausančios bendrosios nuosavybės dalis yra labai maža, todėl kiekvieno iš šių objektų ploto dalių atidalijimas ir jų naudojimas pagal tiesioginę paskirtį faktiškai yra neįmanomas. Atsakovui ieškovės siūloma išmokėti kompensaciją už jo turto dalį yra teisinga ir didesnė nei atsakovas gali tikėtis. Atsakovas A. J. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti atsakovui A. J. teisę nustatytąja tvarka be ieškovės J. Š. sutikimo parengti, suderinti ir įregistruoti 6,2882 ha. ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies atidalinimo ir pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo į kitą (gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos) projektą; 2) pripažinti atsakovo A. J. asmeninės nuosavybės teisę į 30/100 dalis 1,7121 ha. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 30/100 dalis 6,2882 ha. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 30/100 dalis 62,90 kv. m. ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 30/100 dalis 18,00 kv. m. ploto kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 30/100 dalis 48,00 kv. m. ploto tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 30/100 dalis inžinerinių statinių – šulinio ir lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą taip: a) priteisti atsakovui A. J. 22801 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Ramilė“ 2015 m. vasario mėn. parengtame žemės sklypo pertvarkymo projekte pažymėtą koodinatėmis 1-14-16-8-7-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-1; 1200 kv. m ploto žemės sklypą, UAB „Ramilė“ 2016 m. rupgjūčio mėn. parengtame žemės sklypo pertvarkymo projekte pažymėtą koordinatėmis 8-9-17-18-15-16-8; 48,00 kv. m. ploto tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) priteisti ieškovei J. Š. 36081 kv. m. žemės sklypą, UAB „Ramilė“ 2016 m. rugpjūčio mėn. parengtame žemės sklypo pertvarkymo projekte pažymėtą koordinatėmis 1-2-3-4-5-6-7-8-16-14-1; 2800 kv. m. žemės sklypą, UAB „Ramilė“ 2016 m. rugpjūčio mėn. parengtame žemės sklypo pertvarkymo projekte pažymėtą koordinatėmis 9-l0-11-12-13-14-16-15-18-17-9; 1,7121 ha. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 62,90 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 18,00 kv. m. ploto kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniais statinius – šulinį ir lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) nustatyti ieškovei J. Š. priteistiname 2800 kv. m. ploto žemės sklype 6 m. pločio ir 184 kv. m. ploto kelio servitutą (S1) ir servitutą tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas (S2), UAB „Ramilė“ 2016 m. rugpjūčio mėn. parengtame žemės sklypo pertvarkymo projekte pažymėtą koordinatėmis 12-18-15-13-12; d) nustatyti ieškovei J. Š. priteistiname 36081 kv. m. ploto žemės sklype 6 m. pločio ir 635 kv. m. ploto kelio servitutą (S1) ir servitutą tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas (S2), UAB „Ramilė“ 2016 m. rugpjūčio mėn. parengtame žemės sklypo pertvarkymo projekte pažymėtą koordinatėmis 2-3-12-13-2; 4) priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovui A. J. jo turėtas bylinėjimosi ir būtinas proceso išlaidas. Atsakovas nurodė, kad viso Žemės sklypo su statiniais paskirtis yra žemės ūkio žemė, tarp jų ir ta sklypo dalis, kuri yra po Statiniais. Ieškovė nori atsidalinti Žemės sklypą su statiniais, atsakovui priteisiant dalį žemės sklypo kitoje vietoje, sau pasilikdama ir žemės sklypo dalį po Statiniais. Tačiau žemės sklypo dalies, esančios po statiniais, ieškovė neišskiria ir vertina analogiškai kaip likusią neužstatytą žemės sklypo dalį, kurios paskirtis yra žemės ūkio. Kad nebūtų pažeistos atsakovo teisės, būtina 0,4000 ha žemės sklypo dalį įvertinti kaip namų valdą, prieš tai iš naujo nustačius žemės sklypo dalių naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2004-07-10 atsakovė E. K. su atsakovu sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog pajamos, už įsigytą bendrą turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant jo esančius statinius, įsigytus kaip bendros veiklos rezultatas, juos parduodant turės būti padalintos tokia tvarka: atsakovui turi tekti 30 proc. pajamų, o atsakovei E. K. 70 proc. pajamų. Kaip matyti iš 2004-07-10 jungtinės veiklos sutarties teksto, šalys šį nekilnojamąjį turtą ketino parduoti, t. y. nesiekė jo turėti savo asmeninėje nuosavybėje, jį valdyti ir juo disponuoti, tai darė tik laikinai, kol nebus surastas pirkėjas. Tačiau, kadangi ieškovė J. Š. (kurios vardu savo turto dalį bendros veiklos metu su atsakovu įformino atsakovė E. K.) siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tokiu būdu šį turtą valdyti kaip savo, be to, ieškovė pareiškė, jog neketina jo parduoti, tapo akivaizdu, kad faktiškai, iš ieškovės ir atsakovės pusės, yra sprendžiamas šio turto likimas, numatytas 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartyje, t. y. turto pardavimas. Todėl šiuo atveju atsakovui dalinantis turtą turėtų tekti ne 10, bet 30 proc. jo vertės natūra. Ieškovė siekia praturtėti atsakovo sąskaita, nes ji prašo priteisti jai žemės sklypą po statiniais, sklypą vertinant tik kaip žemės ūkio paskirties žemę, o ne kaip namų valdos žemės sklypą. Atsakovui atitektų kitoje vietoje suformuotas mažesnis žemės sklypas natūra ar būtų išmokėta mažesnė kompensacija. Sodyba ir po ja esančia žeme nuolatos naudojasi atsakovas, kuris būtent šioje vietoje yra deklaravęs savo ūkininko ūkį. Be to, jei teismas netenkins atsakovo prašymo pirma nustatyti ir įteisinti kitos paskirties žemę po statiniais, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės ūkio paskirties žemė be statinių negalės būti pakeista į kitos paskirties žemę, todėl atsakovui turėtų būti priteista dalis statinių. Atsakovė E. K. su atsakovo A. J. patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas, pasinaudodamas atsakovės ir jos vyro juo turimu pasitikėjimu, bei tuo, kad atsakovė šioje srityje neturėjo jokios, įskaitant ir derybinę, patirties, buvo neinformuota ir nepatyrusi, manipuliacijomis ir apgaule daug vėliau (jau gerokai po 2002-12-06 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) privertė atsakovę parašyti padiktuotą tekstą, jame reikalaudamas nurodyti tokias sąvokas kaip „bendros veiklos metu įgytas turtas“, tikriausiai tikintis jį ateityje panaudoti prieš atsakovės dukrą arba prieš pačią atsakovę. Tokiu būdu atsakovo iš atsakovės išgautas ir dabar teismui pateiktas raštelis negali būti laikomas jungtinės veiklos sutartimi – jis rodo ne sudarytą „sutartį“, o nesąžiningą atsakovo siekį praturtėti atsakovės dukters sąskaita, žinant, kad pats į žemės sklypų įsigijimą neinvestavo savo pinigų. Atsakovas, neįnešęs jokių įnašų į tariamą jungtinę veiklą, nepagrįstai prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į 30/100 Žemės sklypo su statiniais dalių ir jau vien toks atsakovo reikalavimas paneigia jo pasirinktą poziciją apie tariamą jungtinės veiklos sutarties sudarymą, nes tokiu atveju tarp partnerių būtų dalijamas ne jungtinės veiklos metu įgytas turtas, bet iš bendros veiklos gautas pelnas. Be to, tarp atsakovės, atsakovės dukros ir atsakovo jokio pasitikėjimo po visų jo apgavysčių nėra ir net negali būti, nei atsakovė, nei jos dukra su atsakovu nuo 2004 m. antrojo pusmečio - 2005 m. apskritai nebepalaiko jokių ryšių. Todėl, net jei šalys būtu sudarę kokią nors jungtinės veiklos sutartį, nuo nurodyto momento ji bet kuriuo atveju būtų pasibaigusi, partneriams atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviais. Be to, jungtinės veiklos sutartis šiuo atveju turėjo būti sudaryta notarine forma, tačiau nebuvo, todėl toks raštelis bet kuriuo atveju neturi teisinės galios. Įvertinus tai, kad atsakovė su atsakovu jau labai ilgą laiką nebepalaiko jokių ryšių, bet kokiems reikalavimams, susijusiems su 2004-07-10 raštu, pareikšti yra suėjęs ir ieškinio senaties terminas.Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2016-12-08 atsakyme „Dėl pritarimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams“ Nr. 46SD-5035-(14.46.104.) išdėstytą poziciją, jog atsakovo pateiktas UAB „Ramilė“ parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas tokio turinio negalėtų būti derinamas Nacionalinės žemės tarnybos skyriuje, nes projekto sprendinių brėžinys ir projekto bylą parengti nesilaikant Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-09 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 43 punkto, išskyrus atvejį, jei projekto sprendiniams pritartų visi žemės sklypo savininkai ir žemės sklypas nebūtų teisminio ginčo objektu.

Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimą, ieškovės J. Š. ieškinį atmesti, o atsakovo A. J. priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės J. Š. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kaip matyti iš 2004-07-10 jungtinės veiklos sutarties turinio, šalys sutarė, jog pardavus bendrai įgytus ginčo žemės sklypus gautas pajamas pasidalins tokiomis dalimis – 30 proc. tenka atsakovui A. J., 70 procentų – atsakovei E. K., atstovavusiai ieškovę J. Š.. Nors ieškovė neigė davusi įgaliojimus savo mamai, atsakovei, sudaryti 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartį, tačiau byloje pateiktas ieškovės įgaliojimas, 2002-12-06 išduotas atsakovei, patvirtina, jog ieškovė vis dėl to suteikė teisę atsakovei disponuoti ginčo žemės sklypais, t. y. sudaryti visus sandorius. Todėl 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartis, pasirašyta ieškovės atstovės, sukūrė teises ir pareigas pačiai ieškovei. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė, kokius veiksmus atliko pats ir atsakovė vykdydami jungtinės veiklos sutartį, kokį įnašą šalys į bendrą veiklą įnešė, kokį pelną iš bendros veiklos gavo ir kaip jį dalijosi. Teismas neanalizavo ir nesivadovavo atsakovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, jog į jį kreipėsi vaikystės draugas K. (ieškovės tėvas), kuris paprašė atsakovo, besiverčiančio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo verslu, padėti investuoti ieškovės tėvų pinigus. Šalys iš pradžių žodžiu, o 2004 m. ir raštu susitarė, jog vykdys bendrą veiklą, t. y. atsakovas ieškos tinkamų įgyti ir parduoti žemės sklypų, pasiūlys juos ieškovės tėvams, šie investuos (tuos žemės sklypus pirks), o pardavus šalys pasidalins pajamas 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartyje nurodyta proporcija. Veikdamos pagal šį susitarimą šalys kaip bendros veiklos rezultatą įgijo žemės sklypus: ginčo žemės sklypus pagal 2002-12-06 žemės sklypo su pastatais pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-4551, 2004-08-25 dalį (0,7 ha) iš 2,8 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir dalį (3,5 ha) iš 11,30 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Tam, kad ieškovės tėvai galėtų išvengti versliškumo ir dėl to jiems ateityje nuo parduotos sumos nereiktų mokėti mokesčių, ginčo sklypai buvo įforminti ką tik pilnametystės sulaukusiai ieškovei, o 0,7 ha ir 3,5 ha žemės sklypų dalys atsakovės E. K. vardu. Kaip garantija, jog tuo metu tik žodžiu sudarytos jungtinės veiklos sutarties įsipareigojimai bus vykdomi ir ateityje, atsakovui 2002-12-06 žemės sklypo su pastatais pirkimo pardavimo sutartimi buvo parduota 1/10 įgyjamos nuosavybės dalis. Šių aplinkybių nei atsakovė, nei ieškovė nepaneigė. Taigi, atsakovas įrodė, jog jis įnešė savo žinias ir gebėjimus, o ieškovė (ieškovės tėvai) pinigus. Todėl teismo išvada dėl jungtinės veiklos tarp atsakovo ir atsakovės (ieškovės) nebuvimo yra nepagrįsta. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad 2004-07-10 susitarimas nelaikytinas jungtinės veiklos sutartimi, nes neva atsakovas neįrodė, kokį pelną iš bendros veiklos gavo ir kaip jį dalijosi. Šalys dar nebuvo pardavusios ginčo žemės sklypų, kad galėtų pelną (pajamas) dalintis taip, kaip buvo numatyta 2004-07-10 susitarime. Be to, tokia teismo išvada yra nelogiška, nes ginčas kaip tik ir vyko dėl bendros veiklos rezultato pardavimo ir jo pasidalinimo negalimumo ateityje, t. y. ieškovei atsisakius ateityje parduoti ir pasidalinti pajamas, atsakovas savo priešieškiniu prašė jas priteisti, padidinant jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje iki 2004-07-10 susitarime numatytų 30 proc. Teismas nurodė, jog neva 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartis turėjo būti notarinės formos, tačiau nepritaikė teisės normos, kurios pagrindu susitarimas yra negaliojantis. Teismas atsakovo reikalavimui, kildinamam iš 2004-07-10 jungtinės veiklos sutarties, nepagrįstai pritaikė 10 metų ieškinio senaties terminą, klaidingai manydamas, jog atsakovas savo teisių pažeidimo faktą grindžia nuosavybės teisės į 6288/62882 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1712/17121 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimu 2002-12-06 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Savo reikalavimą ir nuosavybės teisių padidinimą atsakovas grindė tuo, jog ieškovė faktiškai atsisakė vykdyti 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartį ir ateityje parduoti žemės sklypą bei pasidalinti gautas pajamas, pareikšdama ieškinį dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo. Pareikšdama tokį ieškinį, ieškovė neigia patį tolimesnį susitarimo vykdymo faktą, todėl atsakovas mano, jog šiuo atveju 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartis ginčo sklypo atžvilgiu nebus vykdoma (ieškovė teigia, jog jos vyras ten įkurs ūkininko ūkį ir versis ūkininko veikla) ir tai laiko savo teisių pažeidimu, prašydamas teismo pritaikyti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdą: gauti 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartyje numatytą atlyginimą natūrą 30 proc. ginčo žemės. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog teismui iš pradžių neišsprendus namų valdos suformavimo ir įteisinimo klausimo, buvo pažeistos atsakovo teisės ginti savo nuosavybės teises ir reikalauti namų valdos atidalijimo natūra arba tikėtis teisingo atlyginimo už namų valdos nusavinimą. Teismas nepasisakė ir dėl atsakovo reikalavimo pripažinti jam teisę be ieškovės atidalinti žemės sklypo dalį po statiniais ir pakeisti pagrindinę 6,2882 ha ploto žemės sklypo 0,4000 ha dydžio dalies naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos) bei atlikti kitus su tuo susijusius teisinius ir organizacinius veiksmus. Kaip ne kartą prašė atsakovas, tam, kad teisingai būtų išspręstas atidalinimo klausimas, visų pirma turėjo būti išspręstas namų valdos suformavimo klausimas, o tik tuomet turėjo būti dalinama namų valdos ir likusieji žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Byloje buvo nustatyta, kad viso žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio žemė, tarp jų ir ta žemės sklypo dalis (0,4000 ha), kuri yra po statiniais, sodo medžiais ir kt. objektais. Ieškovė iš pat pradžių norėjo atsidalinti žemę, atsakovui pagal žemės sklypų vertę siekdama priteisti dalį žemės sklypo kitoje vietoje, sau pasilikdama žemės sklypo dalį po statiniais. Tačiau žemės sklypo dalies, esančios po statiniais, atsakovė neišskyrė ir vertino ją analogiškai kaip likusią neužstatytą žemės sklypo dalį, kurios paskirtis yra žemės ūkio. Žemės sklype po jame esančiais statiniais nesuformavus atskiro žemės sklypo bei nepakeitus pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos) bei neįregistravus pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, negalima būtų nustatyti šio turto vidutinės rinkos vertės bei apskaičiuoti teisingos atsakovui išmokėtinos kompesnsacijos už jam priklausančią turto dalį, kuri lieka ieškovei. Papildomas žemės sklypo suformavimas yra reikalingas, nes tai yra garantija, jog jam bus priteista vertę atitinkanti žemės sklypo dalis ar išmokėta jo teisinga kompensacija atitinkanti rinkos vertę. Tačiau patenkinus ieškovės reikalavimus, ji praturtėjo atsakovo sąskaita, nes teismas jai priteisė visą formuojamą namų valdos žemės sklypą po statiniais, o atsakovui atiteko kitoje vietoje suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas natūra ir jam priteista išmokėti kompensacija už faktiškai žemės ūkio paskirties žemės sklypą po statiniais yra mažesnė nei tikroji rinkos vertė. Šiuo atveju ieškovė nepateikė kompetentingo turto vertintojo išvados, jog ginčo sklype naujai formuojamos namų valdos žemės sklypo rinkos vertė yra 379,65 Eur už 1 arą. Atsakovas negalėjo prašyti teismo skirti ekspertizės nustatyti namų valdos sklypo rinkos kainą. Be to, atsakovas, iš pradžių nesuformavus namų valdos, negalėjo pretenduoti į ją, prašydamas teismo jam priteisti dalį natūra. Atsakovas negalėjo pateikti teismui visiškai suderinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto dėl namų valdos suformavimo. Teismas sprendime nurodė, kad neva iš Nacionalinės žemės tarnybos 2016-11-07 atsakymo Nr. 1SS-3301 matyti, jog atsakovo pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų ir negalėtų būti derinamas. Atsakovas teismo prašė atidėti posėdį tam, kad galėtų apskųsti šį Nacionalinės žemės tarnybos 2016-11-07 raštą Nr. 1SS-3301, tačiau teismas posėdžio nepagrįstai neatidėjo ir užkirto galimybę pateikti preliminariai su Nacionalinės žemės tarnyba suderintą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl namų valdos atskyrimo iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Atsakovas buvo pateikęs du žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus – vieną dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitą tik dėl namų valdos atskyrimo iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Tačiau teismas juos nepagrįstai skundžiamame sprendime laikė vienu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Jau po teismo sprendimo Nacionalinė žemės tarnyba savo 2017-01-27 raštu Nr. 1SD-478-(9.3) pripažino, jog 2016-11-07 rašte Nr. 1SS-3301 nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir kad atsakovo pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galėtų būti derinamas. Taigi, atsakovas vis dėl to parengė teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl namų valdos atskyrimo iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo, pagal kurį ginčo namų valda yra 0,4000 ha. Todėl teismo sprendimas patvirtinti ieškovės pateiktą projektą, kuriame namų valdos dydis tėra tik 0,22 ha, yra nepagrįstas. Teismui patvirtinus tik 0,22 ha namų valdos dydį, o ne 0,40 ha, kaip kad prašė atsakovas, atsakovas prarado galimybę pretenduoti atidalinant turtą į namų vados paskirties žemės sklypą natūra, taip pat neigiamo teismo sprendimo atveju – į didesnę piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad teismas užkirto kelią atsakovui pateikti iki galo suderintą teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl namų valdos atskyrimo iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo bei apginti jo suformavimo teisėtumą, atsakovas su apeliaciniu skundu teikia projektą ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017-01-27 rašto Nr. 1SD-478-(9.3) nuorašą.Nepagrįstas teismo teiginys, kad neva atsakovas nepateikė nei vieno prieštaravimo, kodėl ginčo turtas negalėtų būti padalintas ieškovės įrodinėjama tvarka. Pagal teritorijos bendrąjį planą ginčo sklypų vietoje gyvenamoji teritorija nėra numatyta, taigi, atsakovui priteisus tik žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis neteko galimybės jo paskirtį vėliau pakeisti į namų valdos žemės sklypą. Namų valdos dalis net ir natūra atsakovui buvo labai svarbi, atsižvelgiant į faktą, jog ten beveik dešimtmetį vykdė ūkininko veiklą ir deklaravo savo ūkininko buveinę. Šie argumentai teismui buvo pateikti. Duodant paaiškinimus atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog ieškovės nurodyta padalinimo tvarka pažeidžia atsakovo interesus, nes žemės sklypai, kuriuos ieškovė siūlė teismui priteisti atsakovui, savo teisiniu reglamentu ir faktine būkle bei padėtimi yra žymiai prastesni nei tenkantys ieškovei. Teismo posėdyje žodžiu buvo nurodyta, kad pagal ieškovės parengtą projektą atsakovui tenkantys sklypai yra žymiai daugiau apsunkinti nei ieškovei tenkantys sklypai. Atsakovui tenkantys sklypai kampiniai, normaliai ūkinei veiklai vietos, atmetus apsaugos zonas, nebelieka iš viso, ypač žemės sklype Nr. 1018-1, kuriame ploto, nepatenkančio į apsaugos zona, tėra tik 0,530 ha. Be to, atsakovas ne kartą motyvavo, jog jis turi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą greta 6,2882 ha ploto ginčo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl racionalumo principas reikalavo, kad atsakovui tenkantys natūra ginčo žemės sklypai būtų projektuojami šalia gretimo taip pat atsakovui priklausiusio žemės sklypo. Atsakovui tenkančių žemės sklypų natūra menkavertiškumą ir jo teisių pažeidimą įrodo ir teisinių apribojimų turinys. Jeigu būtų paliktas galioti teismo sprendimas, kuriuo būtų patvirtintas ieškovės projektas, atsakovas 80 proc. jam tekančioje žemės sklypų dalyje negalėtų ganyti gyvulių (nuomoti jų ganymui), šienauti, auginti pašarinius šakniavaisius, bulves, daržoves, auginti vaismedžius, vaiskrūmius, medinguosius augalus, vaistažoles, veisti sodus, t. y. viso to, kas buvo daroma iki šiol. Be to, būtų tikimybė, jog ateityje 80 proc. jam tekanti žemės sklypų dalis būtų išpirkta ar paimta valstybės poreikiams. Ieškovė J. Š. atsiliepimu teismo prašo atsakovo A. J. apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimą palikti nepakeistą, skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 2014-07-10 raštelis, atsakovo laikomas jungtinės veiklos sutartimi, surašytas ne ieškovės, o atsakovės E. K. ir atsakovo. Raštelio faktas ir turinys ieškovei niekada nebuvo žinomas, jo niekas ieškovei nepateikė ir nereikalavo vykdyti, todėl šis raštelis ieškovei negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Nors žemės sklypai ir statiniai yra ieškovės, o ne atsakovės, atsakovas jos neprašė įgaliojimo ir niekada nesikreipė į ieškovę, kad ši gautų antrąjį raštelio egzempliorių ar kad jį patvirtintų. Jei atsakovas teigia, kad „jungtinės veiklos sutartį“ sudarė su J. K., tai ji negali būti susijusi su ieškove, nes ieškovė J. K. nebuvo išdavusi jokio įgaliojimo veikti jos vardu. 2002-12-06 ieškovės išduotas įgaliojimas atsakovei E. K. buvo skirtas sudaryti konkretų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį, kuris buvo įvykdytas tą pačią dieną ir iš karto grąžintas ieškovei. Be to, įgaliojimas jungtinės veiklos sutarties sudarymo ar dalyvavimo tęstinėje jungtinėje veikloje nenumatė.Atsakovas neįrodė esminių jungtinės veiklos sutarties požymių. Atsakovas 2016-06-01 teismo posėdyje nurodė, kad jis buvo tik „investicijų konsultantas“, o ieškovė buvo „klientė“ – „investitorius“. Šią poziciją jis palaiko ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad J. K. į jį kreipėsi „padėti investuoti ieškovės tėvų pinigus“. Atsakovo nurodytas tikslas – pinigų investavimas – paneigia jo poziciją apie tariamą bendrą veiklą. Sudarant 2002-12-06 pirkimo-pardavimo sutartį, tarp šalių buvo priešingi interesai: ieškovė siekė įgyti Žemės sklypus nuosavybės teise, o atsakovas – gauti atlygį už Žemės sklypo suradimą. Be to, jei atsakovui 1/10 Žemės sklypų dalis buvo parduota kaip „garantija, kad įsipareigojimai bus vykdomi ateityje“, tai neaišku, kodėl atsakovui buvo parduota 1/10, o ne 3/10 Žemės sklypų dalys, nes šalys tokiu būdu būtų „užtikrinusios“ viso, o ne dalies įsipareigojimo vykdymą. Iš apeliacinio skundo teiginių galima suprasti, kad bendra veikla turėjo pasireikšti sklypų pardavimu. Tačiau nė vienas ieškovės ar atsakovo žemės sklypas nebuvo parduotas, nes ieškovė apie tokį „savo“ tikslą net nežinojo, o atsakovas pats pripažino, kad nesiekė Žemės sklypų parduoti. Atsakovas nepateikia įrodymų, kokius kitus sklypus įsigijo ieškovė ir taip pat neįrodinėja, kad kokį nors sklypą ieškovė pardavė vykdydama bendrą veiklą. Be to, atsakovas nepaaiškino, kokius veiksmus atliko pats, vykdydamas tariamą jungtinės veiklos sutartį – kaip kreipėsi į ieškovę dėl Žemės sklypų pardavimo, kaip ir kokių pirkėjų ieškojo, kokiomis sąlygomis turėjo būti parduodamas turtas, kaip ir nuo ko būtų skaičiuojamas pelnas. Atsakovas neįrodinėjo, kad jis realiai galėjo gauti kokią nors pinigų sumą, nes sklypų jis net nesiekė parduoti. Jei žemės sklypai būtų parduoti, tai nereiškia, kad jie būtų parduoti už didesnę kainą nei įsigijimo suma, kuri mokėta iš ieškovės asmeninių lėšų. Atsakovas, užuot prašęs priteisti negautą pelną (t. y. negautas pajamas), siekia pretenduoti į ieškovės lėšomis įgytą turtą natūrą, kas savaime leistų atsakovui nepagrįstai ir nesąžininga praturtėti ieškovės sąskaita. Kadangi negautos pajamos yra atskira netiesioginių nuostolių rūšis, o nuostoliai yra vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės elementų, tai norint reikalauti pelno kaip negautų pajamų forma pasireiškiančių nuostolių, atsakovas privalėtų įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, ko nepadarė. Kadangi įstatymai nenumato galimybės vienos iš šalių prašymu civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei, transformuotis į daiktinę – nuosavybės teisę, taip pat teisės aktuose nenumatyta galimybė nuostolių atlyginimo reikalauti pripažįstant atsakovo teises į ieškovės turtą, atsakovo priešieškinis net teoriškai negalėtų būti tenkinamas. Kadangi iš 2004-07-10 raštelio atsakovas kildina savo tariamą nuosavybės teisę, t. y. atsakovas įrodinėja, kad 2004-07-10 rašteliu įformintas nuosavybės teisės perleidimo sandoris, kuris nebuvo sudarytas privaloma notarine forma, todėl teismas pagrįstai raštelį laikė negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2002-12-06, o atsakovo iniciatyva išgautas raštelis pasirašytas 2004-07-10, akivaizdu, kad per tokį ilgą laiką (12 metų) atsakovas turėjo visas galimybes kreiptis į ieškovę ir jai bent pateikti susipažinti, patvirtinti ir prašyti vykdyti „raštelį“, tačiau atsakovas nedarė nieko, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą.Ieškovė detaliai pagrindė atsakovui priteistos kompensacijos apskaičiavimo kriterijus bei jos dydį. Ieškovė pateikė VĮ Registrų centre 2014-01-01 – 2016-01-01 užfiksuotų kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų) žemės sklypų perleidimo sandorių kainas. Apskaičiuojant atsakovui išmokėtiną kompensaciją, ieškovė vadovavosi tik tame pačiame (3-ame) bloke (kaip ir Žemės sklypas su statiniais) sudarytų kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų) žemės sklypų perleidimo sandorių kainomis. Atsakovui išmokėtinos kompensacijos už naujai formuojamą 0,2239 ha ploto kitos (gyvenamosios) paskirties žemės sklypo plotą dydis yra apskaičiuotas netgi nuo aukštesnės vertės žemės sklypų, nes visi sąraše nurodyti 3-ajam kadastro blokui priskirti kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijų) paskirties žemės sklypai ir yra žymiai geresnėje vietoje nei ieškovės ir atsakovo valdomame Žemės sklype su statiniais formuojamas žemės sklypas. Tuo tarpu 2014 m. rudenį paskelbti paties atsakovo bei jo UAB „Ramilė“ skelbimai, kuriuos į bylą buvo pateikęs atsakovas, netinkami įrodymai, nes rinkoje sandorių pagal skelbimų kainas nebuvo sudaryta. Atsakovas savo poziciją, kad Žemės sklypų ir Statinių vertė būtų kitokia (didesnė), privalėjo pagrįsti bent preliminariai turto vertintojo konsultacine išvada, eksperto paaiškinimas ar kitais duomenimis, bet to nepadarė. Teiginys, kad atsakovas „negalėjo net prašyti skirti ekspertizės nustatyti namų valdos sklypo rinkos kainą“, yra nepagrįstas, nes teismas 2016-09-08 atsakovo prašymą skirti ekspertizę buvo tenkinęs, tik pats atsakovas nepateikė eksperto kandidatūros ir nesuformulavo klausimų (t. y. atsisakė savo prašymo). Byloje buvo nagrinėjamas atsakovo reikalavimas pripažinti jam teisę be ieškovės parengti, suderinti ir įregistruoti 6,2882 ha ploto žemės sklypo 0,57 ha dalies atidalijimo po Statiniais ir pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo į kitą (gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos) projektą. Pats atsakovas teismo proceso metu teigė, kad pirmąjį reikalavimą – atidalyti 0,57 ha Žemės sklypo su statiniais dalį – pareiškė tam, kad vėliau šio suformuoto naujo žemės sklypo pagrindu būtų tenkinamas trečiasis atsakovo pareikšto ieškinio reikalavimas – o būtent jam būtų atidalijama 2,2291 ha ploto Žemės sklypo su statiniais dalis, o ieškovei atitektų visas mažesnis Žemės sklypas ir Žemės sklypo su statiniais dalis. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai pirmiausiai nutarė įsitikinti, kad priešieškinio pirmojo reikalavimo patenkinimas sukurs atsakovui siekiamus padarinius, t. y. kad bus sudarytos prielaidos tenkinti ir trečiąjį atsakovo priešieškinio reikalavimą. Taigi teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad „Nagrinėdamas pateiktus projektus, visų pirma, teismas turi įvertinti atsakovo reikalavimą pripažinti atsakovo asmeninę nuosavybės teisę į 30/100 dalių 1,17121 ha ploto Žemės sklypo, 30/100 dalių 6,2882 ha ploto Žemės sklypo ir Statinių“. Nustačius, kad nėra pagrindo atsakovui pripažinti nuosavybės teisės į 30/100 dalių Žemės sklypų ir Statinių, tapo akivaizdu, kad priešieškinio pirmojo reikalavimo patenkinimas nesukurs atsakovo siekiamų padarinių. UAB „Ramilė“ 2015 m. vasario mėn. parengtame projekte, kuriuo naujai formuojamas 0,57 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypas, bei UAB „Ramilė“ 2016-09-01 sudarytame „Namų valdos atskyrimo iš bendro žemės sklypo pasiūlyme teismui“, kuriame nubraižyta 0,40 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo teritorija, įtrauktos ne tik Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 43 punkto reikalavimus atitinkančios naudmenos, bet ir pieva, iš kurios gyvenamosios paskirties sklypas negali būti formuojamas, laukinės obelys bei „avilių vietos“, nors joks teisės aktas nenustato, kad į gyvenamosios paskirties žemės sklypą gali įeiti pieva ir avilių vietos. Tai pakartotinai patvirtino NŽT Trakų skyriaus atstovas 2016-12-09 posėdžio metu. Laukinių augalų bei sudžiūvusių medžių (anot atsakovo, „buvusio sodo“) įtraukimas į sodo naudmenas prieštarautų teisės aktams, paties projekto tikslui bei pagrindinės Žemės sklypo su statiniais savininkės (ieškovės) interesams. Joks teisės aktas nenumato, kad nuo ir taip nepagrįstai į brėžinį įtrauktų „avilių vietų“ privaloma atitraukti po 1 metrą, o nuo krūmų, medžių ir laukinių obelų – netgi po 3 metrus, tačiau būtent 1-3 metrų atstumai nuo visų šių objektų atitraukti UAB „Ramilė“ projektuose. NŽT Trakų skyriaus teisininkas posėdžio metu nurodė, kad plotas nuo UAB „GeoBaltija“ parengto plano ribos iki obelų nesiektų 10 arų, o atsakovas plotą padidino beveik du kartus (18,24 arų). Tačiau, net jei atsakovo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo plane būtų nurodytas objektyvus, teisingas kitos paskirties žemės sklypo dydis, nė viename atsakovo sprendinių brėžinyje nėra žemės sklypo naudmenų eksplikacijos po pertvarkymo, t. y. nenurodyta, kokį plotą užima sodas, krūmai, pieva ir kt., nėra specialiųjų žemės naudojimo sąlygų lentelės iki ir po pertvarkymo ir pan., taip pat neaišku, kaip gaunamas kelių tinklas, kodėl nurodyti trys skirtingi kelių ploto skaičiai, nenustatyti servitutai, ir pan. Atsakovo pateikti dokumentai neatitinka NŽT direktoriaus įsakymu patvirtinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pavyzdžio. UAB „Ramilė“ projekte dėl 0,57 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypo suformavimo neatliktos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto viešinimo procedūros. Atsakovo 2015 m. vasario mėn. pateiktas projektas negalėtų būti tvirtinamas teismo, nes yra nesuderintas su Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūra, kaip tai numatyta Taisyklių 62.2. punkte, o ši institucija neįtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. 2016 m. vasario ar rugsėjo 2 d. pateikti pasiūlymai apskritai nėra projektai, todėl jie net negalėtų būti suderinti su atsakingomis institucijomis – Trakų rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu bei Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūra, kaip tai numatyta Taisyklių 62.2. punktu (o šios institucijos neįtrauktos į bylą trečiuoju asmeniu). Be šių institucijų dalyvavimo ar jų suderinimų negali būti nagrinėjama byla, o teismas pats negali įsitikinti projekto teisėtumu. Lietuvos matininkų asociacija 2016-09-07 Nr. 17 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad „Jūsų rašte minimu konkrečiu atveju, kai sudarytos tokios sąlygos, pagal kurias Projekto rengėjas yra priklausomas nuo Projekto rengimo iniciatoriaus darbo santykių prasme, neįmanoma užtikrinti projekto rengėjo nešališkumą ir objektyvumą“. Kadangi UAB „Ramilė“ priklauso atsakovui, t. y. atsakovas yra UAB „Ramilė“ ne tik pagrindinis akcininkas, bet ir faktinis vadovas, UAB „Ramilė“ net negalėjo atsakovui rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Iš esmės sutampa 2016-09-02 kartu su nepriimtu patikslintu ieškiniu teiktame sprendinių brėžinyje bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktame Naujame brėžinyje užfiksuotos koordinatės, o tai reiškia, kad Naujas brėžinys parengtas pagal duomenis, užfiksuotus senuose brėžiniuose. Tokiu būdu Naujas brėžinys turi tuos pačius turinio trūkumus, kurie buvo būdingi visiems 2016-09-02 pateiktiems dokumentams. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktą formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Taigi vienam gyvenamajam namui gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, o ne atskiri sklypai atskiriems jo priklausiniams, o šiuo atveju atsakovas siekia, kad jam būtų atidalytas tvartas ir aplink tvartą būtų suformuotas gyvenamosios paskirties žemės sklypas. Tačiau tvartas nėra gyvenamasis pastatas, kuriam būtų suformuotas gyvenamosios paskirties žemės sklypas. Kadangi pagal Taisyklių 46 punktą atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, todėl, net ir patvirtinus projektą su 0,40 ha kitos paskirties žemės sklypu, jo būtų neįmanoma padalyti tokiu būdu, kad būtų suformuojamas 0,04 ha žemės sklypas su tvartu, kaip to pageidauja atsakovas, nes tvartas yra tik gyvenamojo namo priklausinys, o ne gyvenamasis statinys. Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Taigi ūkininko ūkis yra registruojamas ir ūkininko sodyba statoma ne gyvenamosios, o kaip tik žemės ūkio paskirties žemėje, todėl norint registruoti ūkininko ūkį, namų valdos sklypas nereikalingas. Tai patvirtina jau pats faktas, kad šiuo metu Žemės sklypai su statiniais yra žemės ūkio paskirties, o atsakovas juose yra deklaravęs ūkininko ūkį. Atsakovui priteistas 0,6288 ha žemės sklypas, kuriame jis galės toliau vykdyti ūkininkavimo veiklą. Atsakovas naudoja būtent jam priteistas Žemės sklypų dalis, kurios pažymėtos UAB „GeoBaltija“ projekte, taip savo veiksmais iš esmės pripažindamas ieškovės ieškiniu jam siūlomos Žemės sklypo su statiniais dalies tinkamumą naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Atsakovas remiasi negaliojančia Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau - Nutarimas) redakcija, kurioje dar buvo numatytos kelio sanitarinės apsaugos zonos. Šiuo metu galiojančioje Nutarimo redakcijoje nėra kelio apsaugos sanitarinių zonų, o pagal Nutarimo 3, 5, 6 punktus nuo kelio briaunų į abi puses yra nustatomos kelių apsaugos zonos, kuriose jokia ūkinė veikla nėra draudžiama – taigi atsakovui bus leidžiama ūkininkavimo veikla. Be to, atsakovas klaidina teismą, neva jam priskirtame 0,1712 ha ploto žemės sklype (Nr. 1018-1) nustatyta net 0,0530 ha ploto paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, nors tokia zona nustatyta tik ieškovei priklausančiame žemės sklype Nr. 1018-2. Ieškovė Žemės sklypo su statiniais bei Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą parengė taip, kad atsakovui siūlomas atskirų žemės sklypų dalis jungtų tik viešosios nuosavybės teisės objektas – kelias, tačiau abu naujai suformuoti sklypai (62,88 a. Žemės sklypo su statiniais ir 17,12 a. Žemės sklypo) sudarytų vientisą darnią visumą ir būtų lengvai pasiekiami vienu metu. Rengiant šį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, buvo maksimaliai atsižvelgta į ieškovei žinomus atsakovo interesus, todėl atsakovui siūlomos sklypo dalys yra ne tik abi greta, bet ir jose vyrauja lyguma, nėra įdubų ar kalvų (priešingai nei ieškovei projektuojamoje dalyje), taip pat parinkta sklypų vieta gerai apgalvota palankaus susisiekimo aspektu (šalia kelio). Kelio apsaugos zonų nustatymas nepriklauso nuo ieškovės valios, kelio apsaugos zonos, ir dar didesnės, nustatytos ir pačios ieškovės sklypams. Be to, pats atsakovas pripažįsta, jog bendras kelių apsaugos zonų plotas ieškovei priteistame žemės sklype Nr. 1017-2 ir atsakovui priteistame žemės sklype Nr. 1017-1 skiriasi vos 11 procentų. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei priteistame žemės sklype Nr. 1017-2 yra nustatytas 0,0706 ha ploto servitutinis kelias bei per žemės sklypus Nr. 1017-2 ir Nr. 1017-3 besidriekianti elektros linijų apsaugos zona, kurioje ribojimai ženkliai didesni nei kelio apsaugos zonoje. Ieškovės žemės sklypui Nr. 1018-2 tenkančių ribojimų mastas yra 3 kartus didesnis. Atsakovas, teigiantis, kad jam tekantys natūra ginčo žemės sklypai turėtų būti projektuojami šalia kito jo sklypo, turėjo parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir jį tinkamai pagrįsti savo paties priešieškinyje, tačiau to nepadarė. Atsakovas per 2016-06-02 išvykstamąjį teismo posėdį teismui pareiškė, kad jam priklauso visi aplink Žemės sklypus esantys žemės sklypai, faktiškai teigdamas, kad bet kuri Žemės sklypų dalis ribosis su kitais jo sklypais. Atsakovas taip pat nurodo, kad „būtų tikimybė, jog ateityje jam tenkanti žemės sklypo dalis būtų išpirkta valstybės poreikiams“. Tačiau žemė gali būti išpirkta bet kurioje Lietuvos vietoje, nepriklausomai nuo to, ar joje nustatyta kelio apsaugos zona, ar ne. Be to, lygiai tokia pati tikimybė, jog bus išpirkta ieškovės žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas ženkliai didesnis kelio apsaugos zonų mastas. Be to, žemės sklypo išpirkimas valstybės poreikiams yra atlygintinis procesas, kurio metu ir atsakovui, ir ieškovei būtų kompensuojama rinkos kaina pinigais arba natūra kitoje vietoje. Atsakovo argumentas, kad pagal teritorijos bendrąjį planą ginčo sklypų vietoje gyvenamoji teritorija nėra numatyta, yra naujas, toks argumentas pirmosios instancijos teisme nebuvo išdėstytas, jis nebuvo tirtas ir analizuotas. Su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis tikrai negalės pakeisti žemės ūkio paskirties žemės paskirties į kitą, o apeliaciniame skunde nurodomam tikslui – įregistruoti ūkininko ūkį ar nuomoti žemę gyvuliams ganyti, sodinti bulves ir kt. – namų valda ir taip nėra reikalinga. Bendrojo plano sprendiniai yra vienodi tiek ieškovei, tiek atsakovui. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia papildomus įrodymus, kad UAB „Ramilė“ priklauso būtent atsakovui: akcininkų sąrašą bei UAB „Ramilė“ steigimo sutartį. Ieškovė taip pat teikia VĮ Registrų centro 2017-02-27 duomenis, kad atsakovas įvairiose Lietuvos vietose, įskaitant ir Trakų bei Vilniaus rajonus / miestą, nuosavybės valdo net 312 žemės sklypų, kurie sudaro net apie 500 ha žemės sklypų. Atsakovas turi net 60 ha kitos (gyvenamosios, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų teritorijų) paskirties žemės sklypų, todėl teismo sprendimas, kuriuo atsakovui priteista kompensacija už 0,02239 ha formuojamo kitos (gyvenamosios) paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį nepažeidžia atsakovo teisių, nes jis turi dar tūkstančius kartų daugiau kitos paskirties žemės sklypų natūra, kurie yra žymiai didesni ir gali būti naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį. Atsakovas taip pat turi daugybę ir žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose gali vykdyti savo ūkininkavimo veiklą. Ieškovė taip pat teikia įrodymus, kad teismo sprendimu atsakovui buvo priteista netgi didesnė kompensacija, negu rinkoje 2016 m. balandžio – 2017 m. sausio mėn. kainavo kitos paskirties žemės sklypai. Sprendimu atsakovui priteista 379,65 Eur už vieną kitos paskirties žemės sklypo arą, kai tuo metu pagal VĮ Registrų centro 2017-02-27 duomenis šiuo metu 1 aro vidutinė kaina sudaro 288,80 Eur net parduodant geresnėje vietoje.Atsakovė E. K. atsiliepimu teismo prašo atsakovo A. J. apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo A. J. atsakovei E. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas priešieškinyje kaip atsakovę nurodė E. K., tačiau jai nepareiškė visiškai jokių reikalavimų: visi reikalavimai išimtinai susiję tik su ieškovės J. Š. teisėmis ir turtiniais interesais, į kuriuos atsakovė neturi ir net negali turėti jokių teisių. Atsakovė neturi jokių teisių į ginčo žemės sklypus su statiniais, nes juos įgyjant veikė tik kaip ieškovės įgaliotinė. Atsakovė apskritai nėra tas asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Teismas neturėjo priimti ieškinio, nustatęs, kad atsakovėmis įvardyti du asmenys, o reikalavimai pareikšti tik vienai iš jų. Atsakovas teismo posėdžių metu taip ir nesugebėjo paaiškinti, koks reikalavimas pareikštas atsakovei, tačiau jos iš atsakovių sąrašo nepašalino. Byloje sprendžiamas bendraturčių ieškovės ir atsakovo nesutarimas dėl ginčo žemės sklypų su statiniais padalijimo būdo pagal CK IV knygos taisykles. Ginčo žemės sklypų su statiniai savininkai yra ieškovė ir atsakovas, todėl atsakovės, niekaip nesusijusios su žemės sklypais ir statiniais, nuomonė padalijimo būdo klausimu neturi jokios reikšmės. Priešieškiniu iš esmės ginčijamos 2002-12-06 nustatytos nuosavybės teisės proporcijos atgaline data taikant tariamą „jungtinės veiklos sutartį“. Atsakovas nurodo, kad 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartis tik buvo sudaryta, tačiau pridėtame raštelyje nurodoma apie neva praeityje bendros veiklos metu įgytą turtą – taigi teigiama, kad pirmiausiai „sutartis“ buvo vykdoma, o tik vėliau buvo sudaryta. Tarp teismui pateikto raštelio surašymo (2004-07-10) ir Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2002-12-06) yra 1 metų ir 8 mėnesių skirtumas, t. y. priešieškinyje teigiama, kad tariama „jungtinės veiklos sutartis“ sudaryta ne iki įsigyjant žemės sklypus ar jų įgijimo metu, bet praėjus 1 metams ir 8 mėnesiams nuo jų įsigijimo. Tokia atsakovo pozicija yra visiškai nelogiška (vykdyti sutartį anksčiau, nei ji buvo sudaryta, yra neįmanoma – vykdoma gali būti tik sudaryta sutartis), nenuosekli ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių – pats atsakovas laikosi pozicijos, jog 2002-12-06 jo nuosavybė būtent į 1/10 žemės sklypų ir statinių dalį įregistruota teisėtai. Taigi pats atsakovas patvirtina, kad 2002-12-06 jokio susitarimo su juo dėl 3/10 žemės sklypų ir statinių priklausymo jam nuosavybės teise nebuvo, ir nepaaiškina, kas turėjo atsitikti, kad šalys būtų nusprendusios kitaip. Atsakovės atstovavimo ieškovei metu su atsakovu nebuvo jokios kalbos apie 3/10 žemės sklypo su statiniais dalių priklausymą nuosavybės teise atsakovui, todėl raštelis, kuriame atspindėta tik jo vienašališkai padiktuota pozicija, negali būti laikomas atsakovo nuosavybės teisės į ieškovei priklausančius žemės sklypus bei statinius atsiradimo pagrindu, nes tokio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo įstatyme nenustatyta. Atsakovė buvo labai nustebinta tik iš gauto priešieškinio netikėtai sužinojusi apie tariamai „sudarytą“ jungtinės veiklos sutartį, nes ji niekada nebuvo sudariusi jokios jungtinės veiklos sutarties. Negana to, atsakovas ir pats pripažįsta, kad teismui pateikto raštelio kopijos niekada neturėjo nei ieškovė, nei atsakovė, kad antrojo egzemplioriaus netgi nebuvo ir kad atsakovas šio raštelio niekada nereikalavo vykdyti. Taigi pats atsakovas to raštelio niekada nelaikė teisiškai įpareigojančiu. Atsakovas taip pat nurodė, kad raštelis surašytas paskubomis gal kažkur kavinėje, gal automobilyje, su savimi neturint jokių dokumentų, taigi tokiais savo paaiškinimais pats pripažino, kad raštelis surašytas atsakovo iniciatyva. Atsakovas apeliaciniame skunde save apibūdina kaip „besiverčiantį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo verslu“, todėl jis tikrai žinojo / turėjo žinoti, kas yra ginčo žemės sklypų su statiniais savininkas ir su kuo reikėtų tartis dėl tariamos jungtinės veiklos. Tačiau iš apeliacinio skundo net neįmanoma suprasti, kas yra laikoma tariamos jungtinės veiklos sutarties šalimis (atsakovai, ieškovė ar byloje nedalyvaujantis J. K.). Atsakovas įrodinėja, kad „jungtinės veiklos sutartis“ buvo sudaryta tarp jo ir atsakovės ir papildomai – tarp J. K., jiems „turint“ „bendros veiklos metu“ „nupirktą“ trečiojo asmens – ieškovės – turtą, kuri ant šio raštelio ne tik nėra pasirašiusi, bet ir nėra jo mačiusi, taip pat nieko nežinojo apie jos pačios tariamai vykdytą veiklą, kas neatitinka jungtinės veiklos sutarties esmės. Atsakovė niekada iškovės (dukros) vardu ir laisva valia nesudarinėjo ir net neturėjo ketinimo sudaryti ieškovei žalingų sandorių, tame tarpe jungtinės veikslos sutarties, iš esmės prieštaraujančių įgaliojimo tikslui (nupirkti ieškovei nuosavybės teise tam tikrą turtą). Net jei atsakovė būtų norėjusi sudaryti kokį nors susitarimą ieškovės vardu, jis galiotų tik ieškovei jį patvirtinus, o šiuo atveju raštelis net neturi esminio susitarimo požymio – šalių valios sutapties. Tam tikriems subjektams norint sudaryti jungtinės veiklos sutartį, jai turi būti protingas pagrindas, nes šios sutarties esmė – kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti. Tačiau atsakovas taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl raštelis surašytas žymiai vėliau nei įsigyti ginčo žemės sklypai su statiniais (pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2002-12-06, raštelis – 2004-07-10), kodėl iš pat pradžių nuosavybės teise jis įgijo 1/10, o ne 3/10 žemės sklypų su statiniais dalis ir šio VĮ Registrų centre įregistruoto dydžio neginčija, bet teigia, kad jis teisėtas, kokį įnašą (be žemės sklypų su statiniais suradimo, už ką ir gavo 1/10 Žemės sklypų su statiniais) jis įnešė tam, kad įgytų teisę į 30 proc. pelno, kodėl raštelį pasirašė ne ieškovė, kodėl tame „dokumente“ nėra nei unikalių, nei kadastrinių sklypų numerių, kodėl jame nurodytas turtas, kurio neturi net pati atsakovė, kaip atsakovas be ieškovės žinios (bet kartu su ja?) vykdė „bendrą veiklą“, kokios konkrečios teisės ir pareigos teko kiekvienai iš šalių, kokį įnašą šalys įnešė visos bendros veiklos metu, kas turėjo būti vykdoma ir kas faktiškai įvykdyta pagal jungtinės veiklos sutartį (ar jungtinės veiklos sutartis pirmiau buvo įvykdyta, o tada sudaryta?), kiek dar žemės sklypų šalys (ieškovė ir atsakovas) įgijo ir kiek pardavė ir t.t. Taigi nesant jokių susitarimo dėl jungtinės veiklos dalyko ir kitų esminių sąlygų įrodymų, vien tai, kad atsakovo iniciatyva tekste įrašyta „bendros veiklos“ sąvoka, nelemia raštelio kvalifikavimo jungtinės veiklos sutartimi. Pagal byloje esančią medžiagą ieškovės ir atsakovo „bendra veikla“ pasireiškė vienintelio žemės sklypo su statiniais įsigijimu, kuris taip ir nebuvo parduotas, nes nė viena šalis neinicijavo savo žemės sklypų su statiniais dalies pardavimo. Jei atsakovas būtų turėjęs bent menkiausią siekį vykdyti tariamą „jungtinės veiklos sutartį“, tai pats būtų kreipęsis į ieškovę prašydamas ją vykdyti. Bet jis niekada nesikreipė norėdamas prašydamas ją vykdyti, o nuo pat įsigijimo užvaldė žemės sklypus su statiniais, įregistravo ūkininko ūkį, deklaravo ir ieškovės žemės ūkio naudmenas, ieškovės ir savo žemę nuomojo tretiesiems asmenims, o galiausiai ieškovei net kelis kartus atsisakė parduoti savo dalį. Vien tai, kad atsakovas (net neįnešęs jokių įnašų į tariamą „jungtinę veiklą“) prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į 3/10 žemės sklypo su statiniais dalių, paneigia jo pasirinktą poziciją apie tariamą jungtinės veiklos sutarties sudarymą, nes tokiu atveju tarp partnerių būtų dalijamas ne jungtinės veiklos metu įgytas turtas, bet iš bendros veiklos gautas pelnas (CK 6.975 straipsnis). Tuo metu turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, būtų padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.978 straispnio 4 daslis). Taigi atsakovui atitektų ta pati 1/10 Žemės sklypų su statiniais dalis. Tačiau atsakovas net neįrodinėja „pelno“, kuriam pagrįsti reikėtų įrodyti realią žemės sklypų su statiniais kainą, atimti visas (beje, vien tik ieškovės turėtas išlaidas – įsigijimo kainą, žemės mokestį ir kt.), o reikalauja nuosavybės teisės, ją be pagrindo prilygindamas 30 proc. žemės sklypo vertei. Atsakovas net neįrodinėja, kad pardavus žemės sklypus su statiniais koks nors pelnas būtų, koks jis būtų, kaip jis būtų apskaičiuojamas ir t.t. Be to, pelnas, kaip negautos pajamos, nesuteikia teisės pretenduoti į nuosavybę, o pats pelno faktas dar turi būti įrodytas bei pagrįstas konkrečiais skaičiavimais. Jų byloje nėra.Atsakovas savo teisę į papildomą nuosavybės teisės dalį kildina būtent iš 2004-07-10 raštelio, tačiau akivaizdžiai neteisėtai ir nesąžiningai iškraipo aiškų raštelio tekstą: atsakovas teigia, kad siekia „gauti 2004-07-10 jungtinės veiklos sutartyje numatytą atlyginimą natūra 30 procentų ginčo žemės“ nuosavybės teise, nors joks atlyginimas natūra jam niekada nebuvo numatytas. Taip atsakovas įrodinėja, jog raštelyje įtvirtintas daiktinių teisių į žemės sklypus su statiniais perleidimo sandoris atsakovo nuosavybėn, t.y. atsakovas paprasto rašytinio dokumento (net ne sutarties) pagrindu reikalauja pripažinti jam nuosavybės teisę į papildomus 20 proc. ginčo žemės sklypų ir statinių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai raštelį laikė negaliojančiu, nes jis nesudarytas įstatymo reikalaujama notarine forma. Atsakovas bylos naginėjimo metu nurodė, jog jis apie savo teisių pažeidimą – atsisakymą parduoti Žemės sklypą su statiniais – sužinojo dar 2004 m., o į teismą kreipėsi tik 2016 m. Taigi bet kokiems reikalavimams, susijusiems su 2004-07-10 raštu, pareikšti yra suėjęs ir ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis), kurį teismas pagrįstai pritaikė.Atsakovas, pasinaudodamas atsakovės ir jos vyro turėtu pasitikėjimu ir tuo, kad atsakovė, dirbdama gydytoja, verslo srityje neturėjo jokios, įskaitant ir derybinę, patirties, jau gerokai po 2002-12-06 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iš atsakovės išgavo raštelį, kurio turinį, nurodydamas tokias sąvokas kaip „bendros veiklos metu įgytas turtas“, pats ir padiktavo. Savo motyvus, kodėl raštelis buvo pasirašytas, atsakovė išdėstė ir teisme. Tokiu būdu atsakovo iš atsakovės išgautas, be jokių aiškių, konkrečių sklypų duomenų, be vykdymo terminų, be teisių ir pareigų, neatskleidžiant jokių įnašų ir niekada nė vieno asmens nevykdytas raštelis jokiu būdu negali būti laikomas jungtinės veiklos sutartimi, nes jis atskleidžia ne sudarytą „sutartį“, o nesąžiningą jo siekį dar labiau praturtėti atsakovės dukters sąskaita, žinant, kad pats į žemės sklypų įsigijimą neinvestavo savo pinigų ir dar įvairiais pagrindais (žemės ūkio naudmenų deklaravimo, nuomos ir kt.) iš žemės sklypų gavo dideles pinigų sumas bei natūra – uogas ir vaisius.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo į atsakovo A. J. apeliacinį skundą nepateikė.