Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjų Maironių Švč. M. Marijos parapijos ir Žalpių Švč. Benedikto parapijos atstovams R. K. ir advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Maironių Švč. M. Marijos parapijos ir Žalpių Šv. Benedikto parapijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, VĮ „Turto fondas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriui, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Maironių Švč. M. Marijos parapija, savo lėšomis pasistačiusi bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdydama daugiau kaip 10 metų, įgijo nuosavybės teises pagal įgujamąją senatį į pastatus: kleboniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį 211m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę 311ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)),Žalpių Šv. Benedikto parapija, savo lėšomis pasistačiusi bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdydama daugiau kaip 10 metų, įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į pastatą – kleboniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurią atstovauja Kelmės skyrius prieštaravimų dėl pateikto Žalpių Švč. M. Marijos parapijos ir Maironių Šv. Benedikto parapijos pareiškimo nereiškia ir bylą prašo nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (l.74-75). Nurodo, kad pastatai – klebonija, klėtis, malkinę, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), ir klebonija, esanti (duomenys neskelbtini), stovi nesuformuotuose laisvuose valstybinės žemės sklypuose.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas prieštaravimų dėl prašymo nereiškia, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pareiškime nurodomi pastatai ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nekilnojamieji daiktai yra formuojami (l.78-79).

Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija prieštaravimų dėl prašymo nereiškia, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (l. 99).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2015 m. spalio 6 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (l. 36). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta. Statinių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir/ar nepertraukiamumas nėra ginčijami, iki šiol nėra gauta jokių suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2263).

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų (l. 14-24, 25-50) matyti, kad nekilnojamiesiems daiktams – klebonijai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), klebonijai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėčiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), 1994 metais atlikti kadastriniai matavimai.

Iš Šiaulių apskrities archyvo pažymų dėl Kelmės rajono Maironių klebonijos nacionalizavimo (l. 56) ir dėl Kelmės rajono Žalpių klebonijos nacionalizavimo (l. 60) bei Šiaulių valstybinio archyvo 1992 m. gegužės 21 m. pažymos (l. 62) matyti, kad duomenų apie Kelmės rajono Maironių klebonijos pastato ir Žalpių klebonijos pastato nacionalizavimą, 1940-1954 metais nepilnai išlikusiuose 1947-1950 metų Kelmės apskrities 1944-1950 metų Kelmės valsčiaus 1950-1954 metų Kelmės rajono DŽDT vykdomųjų komitetų dokumentuose nėra.

Iš Kelmės rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 1 d. pažymos (l. 61) matyti, kad Žalpių bažnyčios klebonas buvo kreipęsis dėl nacionalizuotų bažnyčios pastatų grąžinimo, tačiau Kelmės rajono valdyba šio klausimo išspręsti negalėjo, kadangi nėra nuosavybės teises patvirtinančių duomenų ir nurodė, jog nuosavybės teisės gynimo klausimai spręstini teismo keliu.

VĮ „Registrų centro“ Šiaulių filialas nurodė (l. 97), kad pastato – klebonijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato – klebonijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sudarytų kadastro (inventorizacijos) bylų apie 1961 metus VĮ Registrų centro Šiaulių filialas neturi.

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų (l. 14-50) matyti, kad klebonija, esanti (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta 1920 m, klebonija ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini) – 1913 m., klėtis ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini) – 1936 m. Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad pagal Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1948 metų birželio 19 dienos įsaką „Dėl maldos namų ir vienuolynų pastatų, o taip pat dėl religinių bendruomenių gyvenamųjų namų nacionalizavimo“ statiniai buvo nacionalizuoti. Po 1990 m. vasario 14 d. įstatymo Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms bažnyčia visą laiką naudojosi ginčo statiniais. Iš 2015 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 508 „Dėl religinės paskirties nekilnojamojo turto nuosavybės teisės“ buvo nutarta pripažinti Maironių Švč. M. Marijos parapijai (juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą: Kelmės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo data – 2014 m. lapkričio 14 d.): pastatą – bažnyčią (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), pažymėta plane – 1R1/m, bendras plotas – 254,92 kv. metro); pastato, nurodyto šio nutarimo papunktyje, priklausinį – statinį – tvorą (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), pažymėta plane – t1, ilgis – 156,20 metro);

(duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo data – 2014 m. lapkričio 13 d.): pastatą – koplyčią (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), pažymėta plane – 1R1/p, bendras plotas – 10,97 kv. metro); statinį – šulinį (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), pažymėta plane – k1). Žalpių Šv. Benedikto parapijai (juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą Kelmės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo data – 2014 m. lapkričio 13 d.): pastatą – bažnyčią (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), pažymėta plane – 1R1/m, bendras plotas – 202,22 kv. metro); pastato, nurodyto šio nutarimo 4.1 papunktyje, priklausinį – pastatą – varpinę (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), pažymėta plane – 2R1/ž, bendras plotas – 10,92 kv. metro); pastato, nurodyto šio nutarimo 4.1 papunktyje, priklausinį – statinį – tvorą (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), pažymėta plane – t1, ilgis – 157,70 metro), tačiau nuosavybės teisė pareiškėjams į šioje byloje jų prašomus statinius šiuo nutarimu nebuvo pripažinta.

Liudytoja S. I. parodė, kad nuo gimimo (1943 m.) gyvena Žalpiuose. Vaikystėje klebonijos pastate gyveno vargonininkas, vėliau šiame pastate veikė mokykla, gyveno mokytojai. Maždaug nuo 1950 m. pastate veikė bendrabutis. 2001 m. mirė kunigas R., kuris gyveno pastate apie 30 metų. Po klebono mirties pastate gyveno bažnyčią prižiūrėjusi ir klebonu besirūpinusi Š. su dukra. Dabar pastate gyvena Š. dukra B., kuri prižiūri bažnyčią, tvarko kapus. Pastatas yra netoli bažnyčios. Pastatas yra apmūrytas, jį apmūrijo klebonas R.. Kaime šį pastatą visada vadino ir dabar vadina klebonija.

Liudytojas J. I. parodė, kad yra gimęs 1937 m. netoli Žalpių kaimo. Ėjo į mokyklą Žalpių kaime nuo 1949 m. Pastatą, kuriame buvo mokykla, visi vadino klebonija, nes seniau ten gyveno klebonai ir vargonininkas. Apie 1987 m. pastate apsigyveno klebonas R., kuris pastatą sutvarkė, atremontavo. Dabar pastatas prižiūrimas. Jame gyvena moteris, kurią įleido klebonas R.. Ši moteris prižiūri bažnyčią.

Liudytoja V. B. parodė, kad jos gyvenamoji vieta deklaruota klebonijoje Žalpių miestelyje. 1999 m. gegužės 10 d. klebonas Aukštakalnis, aptarnavęs parapiją, ją priėmė gyventi. Iš pradžių gyveno pas mamą, buvo įdarbinta kapinių prižiūrėtoja Žalpių miestelyje. Kad gyventų klebonijoje, sutikimą davė klebonas R.. Gyvenamoji vieta nurodyta netiksli, kadangi kaime gatvės atsirado neseniai. Jos mama buvo bažnyčios patarnautoja. Klebonijoje po nepriklausomybės atkūrimo maždaug 15 metų gyveno klebonas R.. Okupacijos laikais pastate veikė mokykla. Klebonijos pastatą remontavo klebonas R.. Klebonija yra prie pat bažnyčios Žalpių miestelyje. Klebonijos pastatas yra dviejų galų, apmūrytas. Kitų savininkų nėra. Paprašyta parodyti pagal nuotrauką (l. 17), parodė, kad gyvena šiema pastate iš dešinės pusės.

Pareiškėjų atstovė pateikė pažymą (l. 106), patvirtinančia, kad V. B. nuo 1999 m. gegužės 10 d. apsigyveno Žalpiuose, kur dirba Žalpių kapinių prižiūrėtoja.

Liudytojas A. A. parodė, kad yra gims 1938 m. birželio 14 d. Gyvena Laugalio kaime. Arčiausiai yra bažnyčia Maironių kaime. Atstumas tarp Laugalio ir Maironių kaimų yra 3 km. Penkiasdešimt metų jis dirbo zakrastijonu. Anksčiau klebonijoje Maironių kaime gyveno klebonas. Klebonijos pastatas yra apie 40 metrų atstumu nuo bažnyčios. Pastatas yra nemažas, medinėmis sienomis. Šalia dar yra medinė klėtis, malkinė, kuri buvo sudegusi, tačiau kunigas ją atremontavo apie 1967 m., ir šulinys. Tarybiniais metais religinė bendruomenė naudojosi pastatais. Šiuo metu pastate negyvena niekas. Paprašytas parodyti nuotraukoje, liudytojas patvirtino, kad kalba apie nuotraukoje užfiksuotą pastatą (l. 28) ir klėtį (l. 27). Pastatą prižiūri klebonijos patarnautoja. Klebonijoje įrengta salė, kur renkasi religinės bendruomenės nariai. Salė taip pat naudojama šarvojimui. Kad leistų pašarvoti, reikia praneši patarnautojai.

Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2015-05-26 sprendimų (l. 10-11, 12-13) matyti, kad Žalpių Šv. Benedikto parapijos ir Maironių Šv. M. Marijos parapijos klebono R. K. pareikšti prašymai įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į kleboniją, esančią (duomenys neskelbtini) ir kleboniją, klėtį, malkinę, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruotos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų pagrindu prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad nėra šių pastatų savininkų. Teismas neturi duomenų, kad klebonija, esanti (duomenys neskelbtini), klebonija, šulinys, klėtis ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), būtų savavališka statyba, ar kad jie priklausytų valstybei ar savivaldybei. Minėti pastatai buvo nacionalizuoti, t.y. valstybės nusavinti nuo 1948m. iki 1990 metų.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (LAT 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjai Maironių Švč. M. Marijos parapija ir Žalpių Šv. Benedikto parapija nėra įgiję nuosavybės teisių į minėtus statinius kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet statinius valdo kaip savus; statiniai buvo pastatyti parapijiečių lėšomis ir naudojami religinės bendruomenės, netgi esant statiniams nacionalizuotiems, klebonijos pastatus vietiniai gyventojai vadino klebonijomis, Maironių Švč. M. Marijos parapijoje esanti klebonija visada buvo naudojama bažnyčios reikmėms, o po 1990 metų įstatymo tiek Maironių Švč. M. Marijos parapija, tiek Žalpių Šv. Benedikto parapija valdo pastatus nepertraukiamai ir sąžiningai, t. y. būdami pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą. Maironių Švč. M. Marijos parapija valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai kleboniją, klėtį, malkinę, šulinį, o Žalpių Šv. Benedikto parapija - kleboniją, daugiau nei 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjai valdė minėtus statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškėjų Maironių Švč. M. Marijos parapijos ir Žalpių Šv. Benedikto parapijos pareiškimas tenkinamas.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis), todėl, tenkinant pareiškimą, iš pareiškėjų valstybei priteistina 8,48 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (l. l., Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260,straipsniais, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais ir 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad Maironių Švč. M. Marijos parapija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pasistačiusi bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdydama daugiau kaip 10 metų, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatus:

kleboniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį 211m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę 311ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad Žalpių Šv. Benedikto parapija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pasistačiusi bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdydama daugiau kaip 10 metų, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą - kleboniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Maironių Švč. M. Marijos parapijos ir Žalpių Šv. Benedikto parapijos Lietuvos Respublikos valstybei lygiomis dalimis po 4,24 Eur (keturis eurus 24 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.