Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. R. (toliau Pažeidėja), a.k. (duomenys neskelbtini) , apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

1. Administracinė komisija prie (duomenys neskelbtini) ( toliau Komisija) 2016 m. spalio 25 d. nutarimu S. R. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK ) 110 straipsnio 10 dalį 180 eurų dydžio bauda be gyvūno konfiskavimo ir įpareigojo S. R. atlyginti nukentėjusiajai J. J. 86,85 Eur turtinį nuostolį už tai, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. apie 17 val. 20 min. M. m. Ą. – S. gatvių sankryžoje jai priklausantis šuo užpuolė J. J. ir įkando į dešinę koją. Šiais veiksmais S. R. pažeidė 2013 m. gruodžio 20 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B6-1256 patvirtintų Gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių II skirsnio 6.7 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdama su Komisijos nutarimu Pažeidėja jį skundė Molėtų rajono apylinkės teismui, prašydama Komisijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skundžiama nutartimi jos skundas buvo tenkintas iš dalies, Komisijos nutarimas pakeistas, Pažeidėjai nutarimu už ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta bauda sumažinta iki 144 Eur be gyvūnų konfiskavimo, kita nutarimo dalis nepakeista.

3. Pažeidėja apygardos teismui skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

3.1 Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas nepagrįstai, nes jame tariamai jos padarytas pažeidimas aprašytas abstrakčiai, ji policijos pareigūnės D. T. nebuvo įspėta dėl protokolo surašymo, surašiusi paaiškinimą pareigūnė liepė pasirašyti, ką ji padarė neskaičiusi pasirašomo dokumento, nes tuo metu neturėjo akinių. Tik parėjusi namo ir užsidėjusi akinius perskaitė dokumento nuorašą ir suprato apie jos atžvilgiu pradėtą administracinį procesą, nors pareigūnė neišaiškino jai jokių procesinių teisių ir pareigų. Be to, žinodama apie tikrąją situaciją ji po protokolu nebūtų pasirašiusi. Tyrėjos veiksmus skundė policijos komisariatui, tačiau atsakymo dėl skundo iki šiol nėra gavusi. Dėl tyrėjos veiksmų skambino ir pačiai tyrėjai, į klausimą, kodėl ji netinkamai vykdė savo pareigas, tyrėja atsakė tyla, po to nurodė, kad ji neprivalo aiškintis.

3.2 Mano, kad byloje nėra jokių jos kaltę patvirtinančių įrodymų, nes nenustatyta, kad nukentėjusiai įkando būtent jos prižiūrimas šuo, tokie duomenys grindžiami išimtinai prielaidomis. Byloje esantys raštai apie kaimyno A. B. ankstesnius skundus dėl jos neprižiūrėtų šunų su nagrinėjamu įvykiu nesusiję, o J. J. ją apkalbėdama vadovaujasi tik savo emocijomis ir fantazija. Policijos pareigūnai M. P. ir O. Z., atvykę į jos namus iš karto po įvykio, patys matė, kad šunys užtverti kieme ir į gatvę nepatenka. Šį faktą teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas A. G..

3.3 Taip pat nesutinka ir su nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžiu, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jai dėl šuns įkandimo buvo išrašytas tik tepalas, kurio kaina apie 5.56 eur, todėl neaišku, kodėl J. J. nurodo, kad padarytas 86,85 eurų turtinis nuostolis.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. J. prašo S. R. apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti galioti, nes apeliantė nubausta pagrįstai ir vietoj to, kad pripažintų kaltę, gailėtųsi ir atlygintų žalą, rašo nepagrįstus skundus. Prašo atsižvelgti, kad po įvykio suprastėjo jos sveikata, ji prarado darbą ir nuolatines pajamas, tapo išlaikoma valstybės. Pažymi, kad dėl neteisėtų S. R. veiksmų jai padaryta turtinė žala po įvykio padidėjo, nes ir toliau geria vaistus, todėl prašo priteisti iš S. R. 334,07 eurus žalos atlyginimo dėl padarytos turtinės ir 2000 eurus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Šio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pažeidėjų iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos veikos perkvalifikavimui pagal naująjį N. R. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, vertintina, jog ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, numato griežtesnę administracinę atsakomybę šį nusižengimą padariusiems asmenims, nes ATPK 110 straipsnio 10 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 144 iki 289 eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo, tuo tarpu ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 150 iki 300 eurų. Be to, ANK 346 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad už komentuojamo straipsnio <...> 4, <...> dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Tokiu būdu, naujojo ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcija, lyginant ją su ATPK 110 straipsnio 10 dalimi, yra griežtesnė, dėl ko šiuo atveju S. R. veiksmų perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, o vertinant jos pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vadovaujamasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis.

7. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, įvertinus pažeidėjos apeliacinio skundo argumentus, ir, atsižvelgiant į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl Pažeidėjos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, gautais teisėtais būdais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, o tuo pačiu ir Komisijos nutarimo dalį, objektyvais duomenimis neparemtais apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

8. Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui. Ši norma blanketinė, jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius aukščiau paminėtus reikalavimus. Pažeidėjai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog S. R. pažeidė 2013 m. gruodžio 20 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B6-1256 patvirtintų Gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių II skirsnio 6.7 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas“.

8.1 Nors apeliantė kaltę neigia, nurodo, kad jos prižiūrimi šunys įvykio metu buvo uždaryti kieme, jų patekimą į gatvę apsunkino tvora, ką jos teigimu patvirtina ir po įvykio į jos namus atvykę policijos pareigūnai, tačiau, tokius apeliantės argumentus paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai, liudytojų, nukentėjusios J. J., bei iš dalies pačios apeliantės apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai.

8.2 Administracinėn atsakomybėn patraukta S. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino turinti du priklydusius šunis, kurie bėgioja tvora aptvertoje namų teritorijoje nepririšti. Nurodė, kad jie į gatvę nepatenka, nes tvora aukšta, varteliai rakinami.

8.3 Tuo tarpu nukentėjusioji J. J. viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad jai einant S. gatve ir vedžiojant šunį, pamatė iš S. R. kiemo išbėgančius du šunis, kurie agresyviai bėgo link jos ir puolė jos šunį, dėl ko ji pastarąjį iškėlė aukštyn, o S. R. šunys šokinėdami stvarstė jos šunį ir vienas iš jų – juodai rudas balta pakakle, įkando jai į koją. Matė, kad tuo metu iš S. R. kiemo buvo išėjęs ir viską matė S. R. žentas A. G., tačiau jis nieko nedarė, tik stebėjo įvykį.

8.4 Nukentėjusios parodymus, kad ją užpuolė ir į koją įkando būtent S. R. šuo, patvirtina policijos pareigūnų M. P. ir O. Z. parodymai apylinkės teisme. Minimi liudytojai nurodė buvo nuvykę į S. R. namus pabendravę su pranešėja – J. J., teigė bendravę su S. R. dukra, kuri, M. P. teigimu, neneigė, kad neseniai kiemo vartai buvo atidaryti ir ji juos uždariusi. Pareigūnai tvirtino matę kieme bėgiojančius ir lojančius du palaidus šunis, kurie atrodė būtent taip, kaip buvo apibūdinusi pareiškėja.

8.5 Nors apeliantė tvirtina, kad jos nekaltumą dėl inkriminuoto pažeidimo patvirtina teisme apklausto liudytojo A. G. parodymai, kuris apklausiamas neigė matęs įvykį, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tai, kad jis nurodo įvykio nematęs, nereiškia, kad J. J. nurodyti faktai yra neteisingi ir nešalina S. R. atsakomybės. Abejoti J. J. parodymų patikimumu ir objektyvumu, įvertinus jos išdėstytas aplinkybes kitų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, apeliantės skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, nes jos parodymai nuoseklūs, vertinamo įvykio aplinkybes ji išdėstė ir savo rašytiniame prašyme ( b.l. 6). Be to, nagrinėjamoje byloje yra duomenų ir apie tai, kad S. R. prižiūrimi šunys jau ne pirmą kartą buvo pabėgę iš namo teritorijos ir patekę į viešą vietą. Tokie faktiniai duomenys užfiksuoti A. K. ir A. B. paaiškinimuose ( b.l. 10,13) ir šie duomenys paneigia apeliantės teiginius, kad jos šunys visada užtverti ir būna tik kieme.

9. Komisijos Nutarimu Pažeidėja buvo įpareigota atlyginti nukentėjusiajai J. J. 86,85 Eur turtinį nuostolį, tačiau apeliaciniame skunde Pažeidėja su tokiu sprendimu nesutinka, nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta tokia žala, nes jos gydymui buvo išrašytas tik apie 5 eurus kainuojantis tepalas.

9.1 Tačiau iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji po įvykio kreipėsi į medikus, šuns įkandimo vieta buvo siuvama, paskirti analgetikai, nukentėjusioji skiepijama nuo pasiutligės, vėliau žaizda perrišama. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad po įvykio jautė ne tik skausmą, tačiau sutriko jos sveikata, pakilo kraujospūdis, ji jautė nerimą, dėl ko buvo gydoma. Jos nurodomas aplinkybes visiškai patvirtina Komisijos posėdyje apklaustų gydytojų parodymai bei rašytiniai duomenys – medicininių dokumentų kopijos ir išrašai, vaistų pirkimo kvitų kopijos, todėl Komisijos nutarimu Pažeidėja visiškai pagrįstai įpareigota atlyginti pažeidimu nukentėjusiajai padarytą tokią žalą, kokia buvo įrodyta skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo metu.

10. Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad jai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, jame pažeidimas aprašytas abstrakčiai, pareigūnė neišaiškino jos teisių, nepaaiškino apie pradėtą administracinį procesą, liepė pasirašyti ant dokumento, ką ji padarė neskaičiusi turinio, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas su tokiais argumentas nesutinka.

10.1 Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame yra visi privalomi duomenys – pažeidimo padarymo vieta, laikas, pažeidimą padariusio asmens duomenys ir aiškiai aprašyta pažeidimo esmė. Taip pat nurodyti norminiai aktai, kuriuos pažeidus ir pasireiškė S. R. inkriminuota veika, protokolo pildymo laikas ir jį pildęs pareigūnas, dokumentas pasirašytas tiek pareigūno, tiek Pažeidėjos ( b.l. 4-5). Matyti ir tai, kad protokolas surašytas surinkus bylai reikšmingą medžiagą, po Pažeidėjos apklausos. Pirmosios instancijos teisme apklausta pareigūnė D. T. paaiškino, kad S. R. supažindino su J. J. pareiškimu, dėl jo Pažeidėja paaiškinimus teikė aiškiai, dėl įvykio gailėjosi, apie tai, kad pareiškimą nagrinės Komisija, jai paaiškino, nepastebėjo, kad Pareiškėja blogai mato. Nėra pagrindo netikėti tokiais D. T. parodymais ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ji būtų suinteresuota pakenkti Pareiškėjai, taip pat nėra jokių duomenų, kad renkant ar S. R. administracinės bylos medžiagą buvo padaryti proceso pažeidimai, duodantys pagrindą kritiškai vertinti surinktus įrodymus. Priešingai, matyti, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti S. R. kaltę jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, padaryme, todėl ji Komisijos nutarimu, kurio pagrindu buvo priimta ir skundžiama nutartis, nubausta pagrįstai.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

12. Nukentėjusioji J. J. atsiliepimu į S. R. apeliacinį skundą prašo priteisti iš S. R. 334,07 eurus žalos atlyginimo dėl padarytos turtinės ir 2000 eurus dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes po įvykio ji ir toliau geria vaistus, patyrė neturtinę žalą. Vertinant tokį nukentėjusiosios atsiliepime išdėstytą prašymą, pažymėtina, jog, sutinkamai su ATPK 302¹¹ straipsniu, aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą skundo ribose, o pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį gali tik kai to prašoma institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą arba nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, paduotame ATPK 302⁴ straipsnio tvarka. Nukentėjusioji, nesutikdama su priimtu sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje, turėjo teisę aukštesniam teismui pateikti apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo reikalavimus ir tik tokiu atveju aukštesnysis teismas galėtų juos įvertinti. Kadangi J. J. šia savo teise nepasinaudojo – apeliacinio skundo nepateikė, jos atsiliepime į S. R. apeliacinį skundą išdėstyti prašymai, kuriais siekiama pabloginti S. R. padėtį, negali būti nagrinėjami, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju savo teisę į visišką žalos atlyginimą nukentėjusioji gali apginti civilinio proceso tvarka.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.