Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamasis A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis UAB "M." staliumi staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilnaus m. 1 teismo 1990-11-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 16 straipsnį, 147 straipsnį, 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

2) Vilniaus m. 1 teismo 1991-11-06 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnį, 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 m.;

3) Kauno apygardos teismo 1999-09-09 nuosprendžiu pagal BK 105 straipsnio 5 punktą (nužudymas) laisvės atėmimu 15 m.;

4) Marijampolės apylinkės teismo 2018-03-02 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje per 4 mėn. ir 6 mėn. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei, tai yra 2018-03-16 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), R. D. namuose, konflikto metu, tyčia, rankomis apglėbęs savo buvusią sugyventinę R. D. ją suspaudė ir pakėlė nuo žemės, tuos sukeldamas jai fizinį skausmą – tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, tai yra 2018-03-16 apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini), R. D. namuose, konflikto metu su R. D., tyčia, vieną kartą koja spyrė sugyventinės mažamečiui sūnui A. K. į rankas ir jose laikomą telefoną, kurių vaikas neišlaikė ir trenkėsi sau į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą – tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. G. prisipažįsta padaręs nurodytas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamojo kaltė įrodinėjama nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu, akistatos protokolu, asmį charakterizuojančiais dokumentais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. G. teisme parodė, kad kuo kaltinamas supranta, tą dieną jis apie 10 valandą ryte nuėjo pas savo buvusią sugyventinę R. D., kuri augina jų bendrą mažametį sūnų N. R. D. jį pamačiusi pradėjo nervintis. Jis sakęs jai nusiraminti, tačiau ji neklausė – jie susipyko, susibarė. Jis prašęs palankesnio, nesi susitarta, pasimatymų su sūnumi laiko, ji nesutikusi. Jis norėdamas apraminti R. D. apkabino ją ir pakėlė nuo žemės. Mano, jog tikrai jos smarkiai nespaudė, tačiau taip galėjo jai skausmą sukelti. Tuo metu ir dabar jo buvusi sugyventinė laukiasi ir jis norėjo ją tik nuraminti, kad ji nesinervintų. Konflikto tarp jų metu R. D. sūnus A. K. visą laiko buvo tame pačiame kambaryje. Kaltinamasis pamatė, kad A. K. užsimojo su rankoje laikomu telefonu ir pagalvojo, kad vaikas telefoną ketina mesti į žemę – taip anksčiau yra buvę. Žinodamas, kad dėl telefono vaikas po to pergyvens, A. G. koją norėjo sušvelninti telefono smūgį į žemę, kai A. K. tuo metu rankoje laikė telefono aparatą – gavosi, kad kaltinamasi spyrė į vaoko ranką su telefonu. Berniukas nuo smūgio rankos neatlaikė ir ta pačia ranka pataikė sau į veidą. Nematė, jog A. K. iš nosies būtų bėgęs kraujas – vaikas buvo rankomis užsidengęs veidą. Po to jis A. K. atsiprašė, šis jam atleido.

Teisėjas, kaltinamojo parodymuose esant netikslumų ir prieštaravimų jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad dienos jis nepamena, bet tai galėjo būti apie 10 valandą ryto, jis nuėjo pas savo buvusią sugyventinę R. D., kuri augina jų bendrą sūnų N., gimusį 2017 m. Jam tik atėjus į namus jis matė, kad R. D. yra susinervinusi, o pamačiusi jį pradėjo dar labiau nervintis. Jis sakė jai, kad nusiramintų, tačiau ji neklausė. Jis prašė, kad leistų jam dažniau pasimatyti su sūnumi, tačiau ji nesutiko. Jie pradėjo konfliktuoti, ginčijosi dėl vaiko lankymo. Kuo labiau jie ginčijosi, tuo labiau R. D. isterikavo. Jis norėdamas ją nuraminti apkabino ir pakėlė nuo žemės. Jis tikrai jos smarkiai nespaudė ir jokio skausmo sukelti negalėjo. Šiuo metu jo buvusi sugyventinė laukiasi ir jis norėjo ją tik nuraminti, kad ji nesinervintų ir nepakenktų kūdikiui. Jų bendro sūnaus išsinešti iš namų ji neketino ir apie tai nieko nesakė. Jis taip pat negrasino nusižudyti. Kalba apie savižudybę buvo, jis tik pasakė, kad "žudytis nemato prasmės nes turiu dėl ko gyventi". Konflikto tarp jo ir R. D. metu jos sūnus A. K. visą laiko buvo tame pačiame kambaryje. Jiems konfliktuojant ir ginčijantis su R. D., A. K. pasakė, kad "jūs man atsibodot" ir jis pamatė, kad jis užsimojo su rankoje laikomu telefonu. Jis suprato, kad vaikas minėtą telefoną ketina mesti į žemę. Tai jau būtų buvęs ne pirmas kartas nes ir prieš tai jis susinervinęs telefoną yra metęs į žemę, o po to kai pyktis praeidavau labai gailėdavosi, kad telefonas yra sugadintas. Žinodamas, kad dėl telefono jis pergyvens, jis tiesė koją norėdamas sušvelninti telefono smūgį į žemę, o A. K. tuo metu tiesė ranką mesti telefoną ir jo koja susidūrė su jo ranka. Berniukas nuo smūgio rankos neatlaikė ir ta pačia ranka pataikė sau į veidą. Ar jis tuo metu rankoje dar turėjo telefoną ar jau buvo jį paleidęs jis pasakyti negali. Po to jau pamatė, kad telefonas yra ant žemės. Kad A. K. iš nosies būtų bėgęs kraujas jis nematė. Po to jis A. K. atsiprašė, jis jam atleido. Jis taip padarė netyčia tikrai nenorėjo A. K. sužaloti, tik norėjo apsaugoti jo telefoną. Jis nei R. D. nei A. K. sukelti fizinio skausmo ar tyčia jų sužaloti nenorėjo, mano, kad ir nesužalojo, bei R. D. fizinio skausmo nesukėlė (b l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dabar teisme jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi padaręs nusikaltimus. Ketina labiau save kontroliuoti ir tramdyti savo karštą būdą. Mano, kad gali pasitaisyti ir be realaus laisvės atėmimo, supranta, kad toks metodas nėra tinkamas spręsti konfliktus.

Nukentėjusi R. D. parodė, kad 2108-03-16 apie 10 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini) atėjo jos buvęs sugyventinis A. G., su kuriuo ji kartu gyveno apie metus laiko – dabar apie 5 mėn. Kai jie kartu negyvena. Jie pradėjo konfliktuoti ir ji A. G. liepė išeiti iš namų. A. G. ją apkabino rankomis iš priekio ir stipriai suspaudęs pakėlė nuo žemės. Ji jautė fizinį skausmą pilvo srityje – buvo trečias jos nėštum o mėnuo ir jis tai žinojo, nes vaikas yra jo. R. D. išsigando kad jis ją pakėlęs gali trenkti į žemę ir dar labiau ją sužaloti, todėl pradėjo muistytis ir iš jo išsivadavo. Tada jis pasakė, kad pasiima sūnų ir jį išsineša iš namų. Ji savo sūnui A. K. liepė skambinti socialinei darbuotojai ar dark am nors, o kai vaikas jau laikė telefoną rankose, A. G. spyrė jam į rankas, o vaikas rankomis trenkėsi į veidą ir nuo smūgio jam pradėjo bėgti kraujas. Vaikas skundėsi, kad jam skauda nosį, jis verkė. Vaikui po keleto minučių skausmas praėjo, jis jautėsi gerai todėl į medikus ji nesikreipė. Kodėl konflikto metu nesikreipė į policiją pasakyti negali. Po konflikto su A. G. nei ji nei sūnus sužaloti nebuvo, jiems tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnaus telefonas sugadintas nebuvo. Šiuo metu ji su A. G. yra pasirašę susitarimą, kad jis pas ją gali ateiti kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val. pabendrauti su sūnumi. Tą kartą buvo penktadienis. Konfliktų su A. G. būna ir po po šio įvykio – kartais vaiką po pasimatymo su juo A. G. gražina būdamas girtas. Yra ją ir iškoliojęs viešoje vietoje. Nukentėjusioji yra nėščia nuo A. G., bet jis netiki, kad tai jo būsimas vaikas. Iš viso nukentėjusioji turi šešis vaikus.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, A. G. kaltė įrodyta:

2018-03-27 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad galimai 2018-03-26 A. G. sukėlė skausmą savo buvusios sugyventinės sūbui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 4);

akistatos tarp nukentėjusiosios R. D. ir įtariamojo A. G. protokolu, kuriam iškilę prieštaravimai tarp jų parodymų nepašalinti – abu liko prie savo parodymų (45-48).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. G. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį kaip sukėlimas buvusiai sugyventinei ir mažamečiui jos sūnui fizinio skausmo, kadangi pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog pirmu atveju 2018-03-16 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), R. D. namuose, konflikto metu, A. G., tyčia, rankomis apglėbęs savo buvusią sugyventinę – nėščią R. D. suspaudė ir pakėlė nuo žemės, o antru atveju – vieną kartą koja spyrė sugyventinės mažamečiui sūnui A. K. į rankas ir jose laikomą telefoną, kurių vaikas neišlaikė ir trenkėsi sau į veidą. Teismas vertina, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, kuri yra neginčijamai įrodyta.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai; į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl padidėjusio agresyvumo, pykčio protrūkio; į nusikalstamos veikos stadijas – nusikaltimai baigti; į kaltininko asmenybę, į jo socialinį statusą – iki šių nusikaltimų padarymo teistas senai, administracine tvarka baustas septynis kartus už įvairių teisės pažeidimų padarymą, dirbantis, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 79); gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas iš esmės neutraliai; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys.

Atsižvelgęs į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam A. G., bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, bei po to subendrintina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo 2018-03-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtina galutinė bausmė. Teismo vertinimu, dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytini BK 75 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 6 punktas ir 10 punktas.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėn. (devyniems mėnesiams) laisvės atėmimo; pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 9 mėn. (devyniems mėnesiams) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės atėmimo subendrintą bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti neatliktos bausmės dalį pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018-03-02 baudžiamąjį įsakymą ir paskirti subendrintą galutinę bausmę 1 m. 1 mėn. (vienerius metus vieną mėnesį) laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 6 punktą, 10 punktą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017-12-23 10 val. 35 min. iki 2017-12-24 10 val. 23 min. (1 parą).

Kardomąją priemonę – 2018-04-04 paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.