Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje; L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. ir J. S. 2017 m. balandžio 17 d. apie 16 val. prie autobusų sustojimo aikštelės, esančios Alytuje, Žiedo gatvėje, bendrais veiksmais, dėl asmeninių priežasčių J. S. sudavė kumščiu ne mažiau penkis kartus į galvą stovinčiam prie automobilio nukentėjusiajam D. Š., po ko šis nukrito ant kelio, L. S. vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į nugarą, sudavė kumščiu du kartus į galvą, J. S. devynis kartus įspyrė į nugarą bei sudavė kumščiu keturis kartus į galvą, dėl ko nukentėjusiajam D. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos abiejose pusėse, kairės ausies kaušelio – kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste, kraujosruvos apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimo kairiame kelyje.

Liudytojas M. V. teisme parodė, kad nukentėjusysis D. Š.-jo draugas ir giminaitis. Kaltinamuosius L. S. ir J. S. iki įvykio pažinojo. Įvykio dieną susitiko su D., sėdėjo jo automobilyje. Automobilis stovėjo prie kelio, prie pat autobusų stotelės. Liudytojas savo automobilį Audi A6 pastatė už D. automobilio. Dar kartu buvo M. B., jis sėdėjo automobilio gale. Tada privažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, už kelių metrų sustojo. Pažino, kad tai D. K. automobilis. D. buvo kartu su kaltinamaisiais J. ir L. Sustojus automobiliui, išlipo J., greitu žingsniu priėjo. Tada išlipo D., J. jam trenkė ranka į veidą. Ką J. sakė, negirdėjo. Kai J. D. trenkė ranka į veidą, D. gynėsi: jis bandė dengtis rankomis, gal sudavė J., bet ar pataikė, nežino. Pribėgo L., abu su J. puolė D. Tuo metu J. su D. stovėjo, nebuvo nugriuvę. D. nugriuvo ant asfalto, kai dviese-J. su L.-jį puolė mušti. Gulintį D. taip pat mušė. Liudytojas priėjo pasakyti, kad sustotų muštis. Kai jis taip pasakė, L. baigė mušti, J. sudavė dar kelis smūgius ir baigė. Dėl ko D. mušė, niekas nesakė.

Visi keturi D. automobiliu atvykę asmenys buvo išlipę, kiti du atvykę asmenys nevartojo smurto. Kuris iš jų filmavo, nesuprato. Kai baigėsi muštynės, J., prieš nueidamas atgal į automobilį, pasakė D.: „prisišnekėjai“. D. nežinojo, kodėl jį mušė. Socialiniame tinkle J. buvo parašęs D. „nuplosiu“ ar „sumušiu“. D. buvo pažymėtas feisbuke kaip žmogus, kurį J. nuplos. Liudytojas girdėjo, kad D. buvo prisišnekėjęs, bet ką tiksliai, nežino. Socialiniame tinkle J. rašė D., kad prisišnekėjo. Po įvykio J. feisbuke D. parašė, kad šis dar gaus.

Po muštynių D. buvo sužalota veido sritis, prie akies, ant rankų, buvo nubrozdinimai, prie šonkaulių - kraujosruvos. Liudytojas buvo nustebęs, šokiruotas tokio elgesio, nes neįprasta matyti muštynes. Liudytojas matė muštynių įrašą, įrašą atsiuntė net keli žmonės, nes tas įrašas greitai paplito. D. po šio incidento visą laiką buvo liūdnas, niekur per daug nesirodydavo miesto centre, sakė, kad nenori būti Alytuje.

2017-04-18 D. Š. pareiškimu praneša, kad 2017-04-17 apie 16 val. Alytuje, Punsko g. esančioje stotelėje J. S. ir L. S. prieš jį smurtavo-mušė rankomis ir kojomis (tomas (toliau-t.) 1, bylos lapas (toliau-b. l.) 26).

Apžiūros protokole nurodyta, kad yra apžiūrėtas kompaktinis diskas (diske esanti informacija buvo apžiūrėta ir teisiamojo posėdžio metu), nuotraukomis ir „Facebook“ informacija: kompaktiniame diske matyti socialinio tinklo Facebook susirašinėjimai, taip pat yra nuotrauka, kurioje D. Š. sėdi ant kelio, M. V. ir J. S. ištiesę rankas į D. Š., J. S. suduoda smūgius, M. V. jį gina, šiek tiek toliau stovi L. S. ir žiūri; kitoje nuotraukoje matyti, kaip D. Š. sėdi ant kelio, J. S. spiria jam koja, L. S. stovi ir žiūri; vaizdo įraše matomas kelias (nukentėjusysis D. Š. nurodė, kad tai-Punsko gatvė), stovi juodos spalvos automobilis, su kuriuo jis atvažiavo, matyti, kaip už automobilio, kaip paaiškino D. Š., jį muša J. S.- tik išlipus, suduoda smūgį į galvą, jam išlipus, suduoda ne mažiau penkis smūgius kumščiu į galvą, matyti, kaip nukentėjusysis bėga. J. S., pribėgęs prie jo, suima už nugaros, o iš kairio šono jam smūgį į galvą suduoda L. S., D. Š. suduoda smūgį L. S. atgal gindamasis, iš karto atsitraukia ir nukrenta ant gatvės, kur L. S. suduoda jam koja vieną smūgį į nugarą, po to kumščiu suduoda 7 smūgius į galvą, J. S. devynis kartus spiria į nugarą, kumščiu suduoda keturis smūgius į galvą, po to D. Š. atsistoja ir atsitraukia, jam iš paskos eina J. S. ir L. S., L. S. atsitraukia, o D. Š. ir J. S. tarp savęs susigrumia, sudavinėja vienas kitam smūgius į galvą, viską stebi M. V.; D. Š. tvirtinimu, filmuoja E. B. (t. 1, b. l. 48-58).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuota, kad D. Š. parodė vietą Alytuje, Žiedo gatvėje, kur 2017-04-17, apie 16 val. stovėjo jo automobilis; vietą, kur jį sumušė J. S. ir L. S.; vietą, kur susigrūmė su J. S. (t. 1, b. l. 42-46).

Liudytojo M. B. parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., buvo perskaityti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 2017-04-17 apie 16 val. su draugais M. V. ir D. Š. buvo Punsko gatvėje esančioje autobusų stotelėje, sėdėjo D. Š. automobilyje, šnekėjosi. Prie jų automobilio privažiavo „Mercedes-Benz“, iš šio automobilio išlipo J. S., kuris pradėjo eiti link jų, tuomet iš automobilio išlipo ir D. Š. Iš atvykusio automobilio išlipo dar trys nepažįstami asmenys. J. S., priėjęs prie D. Š., nieko nesakęs kumščiu trenkė D. tuomet D. Š. su J. S. pradėjo stumdytis, prie jų pribėgo kitas nepažįstamas vaikinas iš „Mercedes-Benz“ automobilio, kuris irgi pradėjo rankomis mušti D. Š. D. Š. nuo smūgių griuvo ant žemės prie bortelio, tuomet gulintį D. Š. J. S. ir kitas vaikinas spardė. Sudavęs kelis smūgius kojomis, nepažįstamas vaikinas atsitraukė, o J. S. dar spardė. Kai liovėsi spardęs, D. Š. atsistojo ir pradėjo trauktis nuo J. S., J. S. vėl trenkė D. Š. kumščiu į galvą, D. Š. sudavė atgal J. S. ranka ir tuomet jie abu išsiskyrė, J. S. sugrįžo į „Mercedes-Benz“ ir išvažiavo (t. 1, b. l. 66-67).

Akistatos protokole fiksuota, kad į akistatą suvesti nukentėjusysis D. Š. ir J. S., akistatos metu abu akistatos dalyviai liko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 1, b. l. 134-136).

Išraše iš feisbuko tinklapio matyti nukentėjusiojo žinutė J. S. (t. 1, b. l. 145).

L. S. ir J. S. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis D. Š. ir jo atstovė advokatė pateikė prašymą veiką perkvalifikuoti į BK 284 str.

Teisme ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus, nustatyta, kad kaltinamųjų veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius.

Nukentėjusysis D. Š. ir ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir teisme nurodė jo sužalojimo aplinkybes – kad kaltinamieji L. S. ir J. S. sudavinėjo jam smūgius rankomis ir kojomis, šias aplinkybes patvirtino ir įvykio liudytojai E. B., M. B., D. K., M. V. Patys kaltinamieji prisipažino smurtavę D. Š. atžvilgiu. Teismo medikas nustatė, kad D. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamųjų panaudotus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu įrodo ir byloje esantis įrodymu pripažintas įvykio vaizdo įrašas. Tarp kaltinamųjų veiksmų – smūgių rankomis ir kojomis D. Š. ir atsiradusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent kaltinamųjų veiksmais D. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi įrodyta, kad D. Š. atžvilgiu kaltinamieji J. S. ir L. S. smurtavo ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Siekiant nustatyti, ar kaltinamųjų veikoje buvo BK 284 str, numatytos veikos požymis, būtina įvertinti, kokių tikslų jie siekė savo nusikalstamais veiksmais. Iš bylos duomenų seka, kad D. Š. prie baro mieste prieš dvi savaites iki įvykio netinkamai pasisakė apie kaltinamąjį J. S. Šią aplinkybę nurodė ir pats kaltinamasis pareikšdamas, kad jam E. B. buvo pasakojęs, kad D. Š. porą savaičių prieš įvykį prie klubo „Vino tappo“ kaltinamąjį negražiai išvadino, dėl ko kaltinamasis supyko. Teisme liudytoju apklaustas E. B. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog J. S. ir nukentėjusysis D. Š. buvo susipykę. Teisme liudytoju apklaustas M. V. taip pat nurodė girdėjęs, kad D. buvo prisišnekėjęs. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad J. S. po smurto prieš D. Š. panaudojimo, prieš nueidamas į automobilį, pasakė D. „prisišnekėjai“. Išrašuose iš socialinio tinklo matyti, kad J. S. grasina D. Š., o tai įrodo, kad jis turėjo asmeninių priežasčių nekęsti D. Š. ir buvo ant jo įniršęs.

Atribojant J. S. ir L. S. veiksmus nuo BK 284 str., būtina nustatyti, ar jie turėjo tikslą pažeisti viešąją tvarką, ar savo veiksmais turėjo tikslą išreikšti nepagarbą aplinkiniams, ar jų veiksmais iš esmės buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Aukščiau jau įrodyta, kad J. S. buvo supykęs ant nukentėjusiojo, nes nukentėjusysis netinkamai (kaip buvo įsitikinęs J. S.) apie jį pasisakė. Pamatęs D. Š., J. S. nusprendė jam atkeršyti, pavartojo smurtą, o įvykus susistumdymui tarp J. S. ir M. Š., J. S. puolė ginti L. S. L. S. taip pat neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ar sutrikdyti visuomenės rimties, jis į muštynes įsitraukė tik tada, kai nukentėjusysis D. Š. ir kaltinamasis J. S. stumdėsi, ir, kaip nurodė L. S., jis norėjo apginti savo nepilnametį draugą J. S.

Taigi kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į konkretų asmenį-nukentėjusįjį D. Š., o ne į viešos tvarkos pažeidimą.

Kaltinant pagal BK 284 str., labai svarbu nustatyti, ar kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ar veika vyko viešoje vietoje. Svarbu pabrėžti tai, kad ne visada atvira vieta laikoma vieša vieta BK 284 str. prasme. Nagrinėjamu atveju smurtas buvo panaudotas aikštelėje, kuri nutolusi nuo pagrindinio kelio. Įvykio metu (tai matyti ir iš vaizdo įrašo) pro įvykio vietą nepravažiavo automobiliai, nebuvo praeivių, arti nėra gyvenamųjų namų. Kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiųjų atžvilgiu, kaip nustatyta byloje, piktinosi tik nukentėjusiojo draugas ir giminaitis M. V., taigi negalima teigti, kad įvykį matė daug pašalinių asmenų, kuriuos tai šokiravo. Liudytojai E. B., D. K. nenurodė, kad juos kaltinamųjų veiksmai šokiravo ar sukėlė neigiamas emocijas, o kaip minėta, pasipiktino tik M. V. Tokios aplinkybės akivaizdžiai paaiškinamos žinant, kad E. B., D. K.-kaltinamųjų draugai, o M. V.-kaltinamojo draugas ir giminaitis ir šie proceso dalyviai dėl šių priežasčių nurodo būtent tokią savo subjektyvią nuomonę dėl įvykio. Byloje nenustatyta, kad dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų buvo nutrauktas renginys, sutriko eismas ar kokios nors įstaigos veikla, į įvykio vietą nebuvo atvykę policijos pareigūnai ar medikai. Kaltinamųjų veiksmais nebuvo sukeltos labai didelės neigiamos pasekmės, turtinė žala nebuvo padaryta.

Nukentėjusiojo atstovės advokatės pateiktame prašyme kaltinamųjų veiką perkvalifikuoti į BK 284 str. nenurodyti jokie tokio prašymo motyvai. Kaltinimas negali būti keičiamas, nagrinėjamu atveju-sunkinamas tik dėl to, kad nukentėjęs asmuo dėl kažkokių priežasčių to nori. Kaltinime turi būti konkretūs veikos duomenys, kurie įgalintų neteisėtus asmens veiksmus kvalifikuoti pagal tą ar kitą BK straipsnį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byla su kaltinamuoju aktu teismo nutartimi buvo grąžinta prokurorui ( t. 21, b. l. 53-55), nutartyje buvo nurodyta eilė proceso pažeidimų ir kaltinamojo akto neatitikimo keliamiems reikalavimams momentų. Be kita ko, nutartyje buvo sprendžiamas ir galimo kaltinamųjų veikos kvalifikavimo netikslumas, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 284 str., o vėliau jų veika perkvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Grąžinus bylą, prokuroras atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo ištaisyti proceso pažeidimai ir galutinai J. S. ir L. S. įteikti įtarimai pagal BK 140 str. 1 d. Teisme ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, ši jų veikos kvalifikacija pasitvirtino.

Taigi, vadovaujantis išdėstytu, J. S. ir L. S. veikoje nėra BK 284 str. numatytos veikos požymių, dėl to nukentėjusiojo D. Š. atstovės advokatės prašymas dėl jų veikos perkvalifikavimo netenkinamas.

Įrodyta, kad L. S. ir J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo D. Š. atstovė advokatė pateikė nukentėjusiojo pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis kaltinamajam L. S. atleidžia, jie susitaikė, L. S. jam dalį neturtinės žalos ir dalį advokato atstovavimo išlaidų atlygino, todėl prašo bylą L. S. nutraukti.

Kaltinamasis L. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau nusikaltimo nebuvo padaręs ir teismo nebuvo teistas, byloje nėra jį itin neigiamai charakterizuojančių duomenų, o mokymosi įstaigos jis charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 43). Tai duoda pagrindą manyti, kad L. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad L. S. tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). L. S., vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė. Kadangi L. S. moksleivis, neturi savarankiškų pajamų, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą jam neskiriama. Jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę J. S., atsižvelgiama BK 91 str. 2 d. numatytas bausmių skyrimo nepilnamečiams aplinkybes, nes kaltinamasis J. S. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3 dalis). Jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, yra moksleivis. Bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šias veikas padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas – gali būti pasiekti neatėmus J. S. laisvės ir neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė jam neskiriama. Jam neskiriami ir viešieji darbai, nes J. S. yra moksleivis ir tokios bausmės atlikimas bus nesuderinamas su jo mokslu. J. S. skiriamas laisvės apribojimas su įpareigojimais.

Byloje pateikti dokumentai (t. 3, b. L. 140-141), kad nukentėjusysis D. Š. turėjo 700 Eur išlaidų jo interesus atstovavusios advokatės išlaidoms apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos, įrodytos ir pripažįstamos proceso išlaidomis. Kaltinamasis L. S. atlygino dalį -350 Eur šių išlaidų, todėl likusi dalis išieškoma iš kaltinamojo J. S.

Nukentėjusysis D. Š. byloje kaltinamiesiems pareiškė civilinį 4000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo solidariai (t. 1, b. l. 37-38). Teisme ieškinį nukentėjusysis palaikė.

Nukentėjusiojo D. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nors Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/03).

Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 4 000 Eur, jis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, be to, būtina atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką panašiose bylose.

Akivaizdu, kad kaltinamieji L. S. ir J. S., suduodami nukentėjusiajam D. Š. smūgius, sukėlė jam ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, šoką, po to sekusius dvasinius išgyvenimus. Kaip nurodė nukentėjusysis ieškinio pareiškime, jis dėl matomų sužalojimų jautė diskomfortą, sumažėjo jo bendravimo su aplinkiniais galimybė. Nurodė, kad dėl įvykio įrašo paviešinimo viešoje erdvėje jis jautė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą.

Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo labai sunkios, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jo gyvenimo kokybė labai ženkliai nesumažėjo. Teismas pažymi, kad įvykio įrašo paviešinimas negali būti imamas domėn sprendžiant civilinį ieškinį, nes kaltinamiesiems pateiktas kaltinimas tik dėl fizinių nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų, jie patys nefilmavo įvykio ir jo neviešino, taigi jie negali atsakyti už kito asmens atliktus veiksmus, tuo pačiu-atlyginti už tokius veiksmus padarytą neturtinę žalą.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, nes kaltinamieji nedirba, yra moksleiviai, J. S. nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, jis išlaikomas tėvų. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis L. S. atlygino nukentėjusiajam D. Š. dalį neturtinės žalos-1150 Eur. Atlygintos neturtinės žalos dalis, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra pakankamai didelė. Siekiant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į tai, kad J. S. nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametis, iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiajam D. Š. priteisiamos neturtinės žalos dydis nustatomas 350 Eur. Likusioje dalyje nukentėjusiojo D. Š. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

L. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam.

Baudžiamąją bylą L. S. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per tris mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

J. S. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti mokslą; per bausmės vykdymo laikotarpį išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Nukentėjusiojo D. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 350 Eur sumai, šią sumą išieškant iš J. S., likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš J. S. D. Š. 350 Eur jo turėtų advokatės atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.