Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. M., jo atstovui advokato padėjėjui Rolandui Raudoniui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. L. – G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbančiam uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, baustam administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020-08-12, 14 val.30 min. S. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir būdamas atsakingas už darbuotojų paiešką bei įdarbinimą, minėtos bendrovės veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), už atlygį ir pagal poreikį, leido dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose Č. J., gim. (duomenys neskelbtini), nesudaręs su šiuo asmeniu rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Be to, jis, būdamas minėtos bendrovės direktoriumi neužtikrino, kad jo vykdomojoje veikloje būtų laikomasi buhalterinę apskaitą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų patvirtintų reikalavimų, t. y. už (duomenys neskelbtini) sumokėjus grynais 3,50 Eur sumą, gautai pinigų sumai nebuvo išrašytas joks apskaitos dokumentas, patvirtinantis faktą apie įvykusią ūkinę operaciją.

Tuo bendrovės direktorius S. M. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Šiais veiksmais S. M. padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis dirba nuo (duomenys neskelbtini). Bendrovė teikia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugas. 2020-08-12 Č. J. buvo iškviestas (duomenys neskelbtini). Jis tą dieną (duomenys neskelbtini). Automobiliai plovykloje plaunami su rankomis ir su įrenginiais. Jis buvo iškviestas minėtą dieną apie 9 val. ryte, nes paskambino klientai, kad atvarys nuplauti automobilius. Č. J. tą dieną dirbo iki pietų. Paaiškino jam ką reikia daryti – nuplauti dvi ar tris mašinas. Davė dokumentus, kokias mašinas reikia nuplauti. Plaunant mašinas naudojamos cheminės medžiagos, vanduo, elektra. Paimti pinigai už mašinų plovimą bendrovėje nebuvo apskaitomi. Č. J. bendrovėje anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą. Kiek žino jam anksčiau dirbant pagal verslo liudijimą akcininko R. I. 2017 m. žodiniu susitarimu buvo išnuomuotos bendrovės plovyklos patalpos su įrenginiais. Mirus minėtam akcininkui dėl streso, jis nepasidomėjo ar Č. J. plovykloje dirbo su verslo liudijimu. Manė, kad minėtas asmuo dirbdamas plovykloje turi verslo liudijimą. Tik po 2020-08-12 mokesčių inspekcijos pareigūnų atlikto bendrovėje patikrinimo sužinojo, kad Č. J. verslo liudijimas yra pasibaigęs. Tai sužinojęs iškarto minėtą asmenį priėmė į darbą, t.y. su juo sudarė darbo sutartį 2020-08-12 ir tą pačią dieną bendrovės buhalterė pranešė Sodrai apie sutarties sudarymą su minėtu asmeniu. Darbo sutarties sudarymo metu su Č. J. buvo aptartos su juo darbo sąlygos, t.y. darbo laikas per dieną 4 valandos, nuo 8-12 valandos, sutarta, kad mokamas atlyginimas minimalus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. atstovas advokato padėjėjas Rolandas Raudonius teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp Č. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutartiniai santykiai. Minėtos bendrovės vadovas žinojo, kad Č. J. dirba pagal verslo liudijimą. Prašo taikyti minimalią nuobaudą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. L. – G. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra teisėtas ir pagrįstas. Minėto asmens kaltę padarius administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys duomenys, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Prašo minėtą asmenį pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus ir jam paskirti baudą.

Liudytoja D. N., dirbanti Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, parodė, kad gavus informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitomos gaunamos pajamos 2020-08-12 po pietų su kolega G. Š. nuvykta patikrinti šios informacijos. Šioje bendrovėje vykdant kontrolinį paslaugos pirkimą kolega už automobilio nuplovimą sumokėjo 3,50 Eur, tačiau sumokėjus pinigus jokio dokumento priėmęs pinigus asmuo neišdavė. Be to papildomai buvo nustatyta, kad bendrovėje rasta 44 Eur neapskaitytų pinigų. Patikrinimo metu nustatyta, kad plovykloje dirbo asmuo ir su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Šis asmuo paaiškino, kad dirba automobilių plovykloje be darbo sutarties ir kai yra daug darbo. Į darbą jį iškviečia. Be to, minėtas asmuo aiškino, kad plovyklos patalpos, priemonės skirtos automobiliams plauti yra bendrovės ir jis dažniausiai dirba už maistą. Kolega G. Š. iš plovykloje dirbusio asmens paėmė rašytinį paaiškinimą.

Liudytojas G. Š., dirbantis Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, parodė, kad jis 2020-08-12 su kolege D. N. atliko operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą dieną apie 14 val.30 min. su kolege atvyko į minėtos bendrovės veiklos vietą (duomenys neskelbtini). Buvo gauta informacijos, kad įmonėje galimai neapskaitomos gautos pajamos. Su kolege atliko paslaugos užpirkimą, t.y. sumokėjo ten dirbusiam asmeniui 3,50 Eur už automobilio nuplovimą. Pinigus paėmęs asmuo jiems nepateikė jokio apskaitos dokumento. Be to patikrinimo metu buvo rasta ir daugiau grynųjų pinigų, t.y. 44 Eur, kurie nebuvo apskaityti. Minėtas asmuo, patikrinimo metu buvo nustatyta jo tapatybė, tai yra Č. J. paaiškino, kad tie pinigai gauti iš klientų už automobilio nuplovimą. Jis sakė, kad automobilių plovykloje dirba ne kiekvieną dieną, o pagal poreikį, t.y. kai susidaro automobilių eilė, jį į darbą iškviečia. Be to, jis paaiškino, kad su juo nėra sudaryta darbo sutartis. Č. J. negalėjo pasakyti, kas jį iškviesdavo į darbą. Patikrinus duomenų bazes nustatyta, kad minėtas asmuo bendrovėje nebuvo įdarbintas ir jis negalėjo dirbti. Minėtas asmuo laisvanoriškai pagal jam užduodamus klausimus pateikė rašytinį paaiškinimą. Kiek žinoma po įvykio minėtas asmuo buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šioje bendrovėje buvo pastatytas kasos aparatas.

Liudytojas Č. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020-08-12 plovė automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje plovykloje. Minėtą dieną mokesčių inspekcijos darbuotojams atliekant patikrinimą šios bendrovės plovykloje jis dirbo be darbo sutarties ir neturėjo verslo liudijimo. Iki mokesčių inspekcijos darbuotojų patikrinimo jis buvo aptarnavęs apie 10 klientų. Atvykus, kaip vėliau sužinojo mokesčių inspekcijos darbuotojams, iš jų paėmė 3,50 Eur už automobilio nuplovimą, tačiau dėl šių pinigų paėmimo neišdavė jokio kvito, nes tokių dokumentų neturėjo. Gautus pinigus įdėjo kavos indelį, ten buvo dedami pinigai gauti už automobilių nuplovimą. Mokesčių inspekcijos pareigūnai patikrino ir rado tame indelyje neapskaitytus 44 Eur. Gauti pinigai už automobilių nuplovimą buvo naudojami cheminių priemonių pirkimui. Bendrovės automobilių plovykloje jis dirbo savo noru, automobilius plaudavo už jam nupirktą maistą. Po mokesčių inspekcijos pareigūnų patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. M. su juo sudarė darbo sutartį ir iš klientų paėmus pinigus už automobilio nuplovimą buvo išduodami čekiai. Anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ plovykloje dirbo pagal verslo liudijimą. Ankstesnis bendrovės direktorius R. I. jam buvo leidęs dirbti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42, 43 straipsniuose.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir Č. J. darbo sutartis sudaryta nebuvo, kaip ir nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie jo priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai. Apie minėto asmens priėmimą į darbą pranešta 2020-08-12 16 val. 05 min. (b.l. 100), t.y. jau po atlikto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų patikrinimo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2020-08-12 Č. J. atliko automobilių plovimo paslaugas. Minėtas asmuo apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tą dieną nuplovė apie 10 automobilių, o administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M. teigė, kad jis pats tą dieną paskambino ir iškvietė jį į darbą, kadangi žinojo, kad tą dieną atvarys nuplauti automobilių. Tai, kad nagrinėjamo įvykio metu Č. J. dirbo minėtoje bendrovės automobilių plovykloje patvirtino jis ir savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 8). Taip pat byloje neginčijama ir tai, kad būtent bendrovės direktorius S. M. yra už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą atsakingas asmuo, taip pat atsakingas ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Č. J. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Anot S. M. pagal akcininkų žodinį susitarimą Č. J. turėdavo nuplauti mašinas pagal sutartį įmonės naudai, t.y. įmonė už tai gaudavo atlygį pagal pavedimus, o už tai Č. J. nereikėdavo mokėti už nuomą ir įrengimus. S. M. teigė, kad atlygio Č. J. už darbą nemokėjo.

Pažymėtina, jog Č. J. 2020-08-12 paaiškinime (b.l.8) nurodė, kad jis atvažiavo į plovyklą plauti automobilių, o automobilius plauna už maistą. Tą patį jis paaiškino ir teismo posėdžio metu. Be to, aplinkybę, kad Č. J. dirbo įmonės direktoriaus pavedimu patvirtina ir S. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kuriuose nurodė, kad jis pats iškvietė Č. J. darbui, t.y. atlikti sutartus veiksmus darbdavio naudai. S. M. teigė, kad jis manė, jog Č. J. dirba pagal verslo liudijimą, tačiau tokių duomenų nepatikrino. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi tokia aplinkybė jo atsakomybės nešalina, nes nepakankama darbo santykių kontrolė taip pat yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Bendrovės direktorius privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Taigi S. M. privalo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dirbantys darbuotojai turėtų sudarytas darbo sutartis ir apie jų priėmimą į darbą būtų pranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Teismo nuomone byloje pateikta rašytinė medžiaga apie Č. J. praeityje turėtus verslo liudijimus, išduotus 2018, 2017 metais (b.l.24-26), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos transporto priemonių plovimo paslaugų, automobilių techninės priežiūros ir remonto sutartys, susitarimai su trečiaisiais asmenimis, priėmimo-pardavimo aktai (b.l. 30-73) šioje byloje jokios įrodomosios reikšmės neturi, pateikti dokumentai nei patvirtina, nei paneigia ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 1 dalies administracinių nusižengimo (ne)padarymo, todėl jų teismas nevertina.

S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su Č. J. nebuvo susitarimo dėl darbo užmokesčio, o Č. J. teigė, kad dirbdavo už maistą, iš dėžutės, kurioje būdavo pinigai pasiimdavo 2-3 Eur pietums. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Teismo vertinimu, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Č. J. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, kadangi Č. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje realiai atliko darbines funkcijas – dirbo minėtos bendrovės naudai, atlikdamas automobilių plovimą už kurių nuplovimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo atlygį, tarp šalių buvo pavaldumas (direktorius skambino Č. J. ir nurodė kada šis turi ateiti į darbą), kuris pagal DK 32 straipsnio 2 dalį reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, šį darbą dirbo su darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinia, iš anksto susitarus dėl darbo sąlygų – vietos, laiko, darbuotoją aprūpinus ir darbo priemonėmis patalpa, kurioje plaunami automobiliai, vandeniu, elektra ir pan.

ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šiuo konkrečiu atveju S. M. yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurioje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Tai, kad įvykio metu gauti pinigai-3,50 Eur nebuvo apskaityti patvirtino ir S. M., ir liudytojai. Liudytojas Č. J. nurodė, kad nei kasos kvitas, nei kitoks dokumentas nebuvo išduotas, o gauti pinigai įdėti į kavos indelį. Aplinkybę, kad joks dokumentas nebuvo išduotas patvirtino ir liudytojai D. N. ir G. Š.. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad S. M. kaltė dėl ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, S. M. kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje įrodo jo paties dalinis prisipažinimas, liudytojų D. N., G. Š., Č. J. parodymai teismo posėdžio metu, Č. J. rašytinis paaiškinimas (b.l. 8), 2020-08-31 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.13) FR1042-3033 (b.l 4-5), 2020-08-12 Faktų fiksavimo pažymoje Nr. (27.13) FR1050-718 (b.l. 6-7), Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašte Nr. (7.2E) DV_S ( b.l. 100) užfiksuoti duomenys, kita rašytine bylos medžiaga.

S. M. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą S. M. teismas atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, tai, kad jis yra baustas administracine tvarka (b.l 18-19), nustatyta, kad nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, be to minėtas asmuo ėmėsi priemonių tinkamai apskaityti bendrovės teikiamas paslaugas įsigyjant kasos aparatą, į jo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Siekiant ANK 22 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos paskirties, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, minėtam asmeniui skirtinos nežymiai didesnės nei minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 205 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą;

- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu S. M. paskirti galutinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn S. M. turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001), mokėjimo pavedime nurodant „bauda administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-3-750/2021, ROIK: 20122042136“).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į sąskaitą, ji bus išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilalės arba Šilutės rūmams.