Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Neringai Adomaitienei, atsakovų atstovei Danguolei Kurčikovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą atsakovams Lietuvos viešosios policijos rinktinei ,,Vytis” ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktinės ,,Vytis” dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

pareiškėjas D. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos viešosios policijos rinktinės ,,Vytis” ir Lietuvos valstybės 6 060,06 Lt.

Skunde (b.l. 2-5) nurodant, kad dirba Lietuvos viešosios policijos rinktinės ,,Vytis” (toliau – ir LVPR ,,Vytis”) 1 – osios kuopos vyriausiojo patrulio specialisto pareigose. Pagal iki 2007-10-01 galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) redakciją, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (23 str. 2 d.).

Seimas 2007 m. birželio 7 d. įstatymo, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2007-10-01, 11 straipsniu papildė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija). Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos stažą (VTĮ 25 str. 1 d. 1 p. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija)) bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (VTĮ 25 str. 1 d. 5 p.(2007 m. birželio 7 d. redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, išliko. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, taikant tokį teisinį reguliavimą, jam nuo 2007-06-30 iki 2008-12-31 buvo neišmokėta 6 060,06 Lt priedų ir priemokų, kurie yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis (LR DK 186 str. 2 d.). Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas, kadangi, pareiškėjo teigimu, bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Seimas Lietuvoje savarankiško teisinio subjektiškumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogiją taikant LR CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (LR CK 6.273 str.). Valstybei nustačius aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Tai reiškia, jog, atsižvelgiant į LR CK 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – darbo užmokesčio nepriemokai. Atsižvelgiant į tai, kad iš vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiškėjui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (LR CK 6.279 straipsnio 1 dalis pagal analogiją).

Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė ,,Vytis”(toliau – ir LVPR ,,Vytis”) atsiliepime į skundą (b.l. 12-16) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta.

Atsiliepime LVPR ,,Vytis” nurodo, kad viešosios policijos apsaugos tarnyba apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui pagrįstai taikė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį, numačiusią, kad valstybės tarnautojui mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas bei kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui, todėl kol nėra atitinkamo šio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto konstitucingumu. Todėl LVPR ,,Vytis”, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius, buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, todėl LVPR ,,Vytis” veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės.Atsiliepime taip pat nurodoma, kad vieninteliu tinkamu atsakovu šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, kadangi būtent pastaroji formuoja valstybės biudžetą ir organizuoja jo vykdymą. Tuo tarpu LVPR ,,Vytis” kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui. Taip pat nurodoma, kad LVPR ,,Vytis” skiriamus biudžeto asignavimus valdo Policijos departamentas prie LR VRM. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str.nuostatas, 70 procentų ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) būtų buvusios grąžintos į biudžetą. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš LVPR ,,Vytis”, tuo pačiu turėtų išspręsti ir klausimą dėl įpareigojimo Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus.Atsakovas vadovaudamasis Darbo kodekso 298 straipsniu prašo taikyti senaties terminą ir nepriteisti pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-01-31, t.y. 1 594,37 Lt sumos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos viešosios policijos rinktinės ,,Vytis” atsiliepime į skundą (b.l. 19-21) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįsta. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos viešosios policijos rinktinė ,,Vytis” apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui pagrįstai taikė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį, kadangi vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl LVPR ,,Vytis” veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės.Taip pat nurodoma, kad vieninteliu tinkamu atsakovu šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgalioto asmens. LR Ministras Pirmininkas 2010-01-14 potvarkiu Nr. 13 įgaliojo Policijos departamento prie LR VRM Teisės valdybos darbuotojus atstovauti LR Vyriausybei teismuose nagrinėjant administracines bylas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Atsakovas vadovaudamasis Darbo kodekso 298 straipsniu prašo taikyti senaties terminą ir nepriteisti pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-01-31, t.y. 1 594,37 Lt sumos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į skundą (b.l. 24-26) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta.Atsiliepime paaiškino, kad LVPR ,,Vytis” apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui pagrįstai taikė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį, kadangi vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas skaičiuodamas ir i išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra LR CK 6.271 straipsnyje, nei kituose pareiškėjo nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilininkės atsakomybės pagrindų. LR CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Tuo tarpu valstybės civilinė atsakomybė atsiranda jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl nėra pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsakovų atstovė su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-01-31, t.y. dėl 1594, 37 Lt sumos. Papildomai paaiškino, kad darbo užmokestis už einamąjį mėnesį pareiškėjui yra mokamas sekančio mėnesio 5-10 dienomis. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, prašė atidėti sprendimo vykdymą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. V., dirbančiam Lietuvos viešosios policijos rinktinės ,,Vytis” (toliau – ir LVPR ,,Vytis”) 1 – osios kuopos vyriausiojo patrulio specialisto pareigose, dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už 2004 metus (birželio mėnesį) neišmokėta – 1,92 Lt.; už 2005 metus (birželio, spalio mėnesius) – 689,14 Lt (šios sumos iš darbo užmokesčio atskaitytos 2007 metų rugpjūčio mėnesį) (b.l.89,90); už 2006 metus (vasario, birželio ir lapkričio mėnesius) – 903,31 Lt (iš darbo užmokesčio atskaityta 2007 metų rugsėjo mėnesį) (b.l. 89,90 ); už 2007 metus (balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius) – 1183,19 Lt (b.l. 6,89,90); už 2008 metus (kovo, balandžio, birželio, liepos, rugsėjo- gruodžio mėnesius) – 3282,50 Lt. (b.l.6,89,90); iš viso – 6060,06 Lt.

Pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš atsakovų neišmokėto darbo užmokesčio nepriemokos 6060,06 Lt sumą.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str.1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o šio straipsnio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnautojams mokami tokie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą (VTĮ 25 str. 1 d.).

VTĮ 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 26 straipsnio 3 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Seimas 2007 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymą, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2007 m. spalio 1 d. Šiuo įstatymu buvo papildyta Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatant, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Atitinkamai 25 str. 2 d. buvo papildyta nauju 5 punktu, kad valstybės tarnautojui taip pat gali būti mokamas ir vienkartinis pareiginės algos dydžio priedas. Tokiu būdu, pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma išliko.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų rūšis, jiems mokamų priedų dydžio (sumos) bei priemokų dydžio (sumos) apribojimą., buvo iš esmės pakartotos ir 2003 m. balandžio 29 d. Seimo priimtame Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statute). Statute (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo (ir yra) nustatytos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų rūšys. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams galėjo būti mokami priedai už laipsnius (Statuto 35 straipsnis), kvalifikacines kategorijas (Statuto 36 straipsnis), stažą (Statuto 37 straipsnis). Priedų už kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 55 procentų pareiginės algos (Statuto 36 straipsnio 6 dalis)

Statutas (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) taip pat nustatė vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų rūšis. Buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamos priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu (Statuto 38 str. 1 d. 1 p.); už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis (Statuto 38 str. 1 d. 2 p.); už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą (Statuto 38 str. 1 d. 3 p.). Pareigūnams mokamų priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos (Statuto 38 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Vidaus tarnybos statute nebuvo numatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomos VTĮ nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, inter alia ir 23 str. 2 d., todėl šiems pareigūnams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

2008 m. gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas 2 dalimi 23 straipsnis, nustatant, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos; į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai (23 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, apmokėjimas valstybės tarnautojams, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, pagal VTĮ 26 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą buvęs jiems išmokamų priemokų dalimi, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą tapo atskira valstybės tarnautojų, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, darbo užmokesčio sudedamąja dalimi.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog nurodytu teisiniu reguliavimu privalėjo būti reglamentuota, kokiais būdais atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tuo atveju, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. Kadangi tai nebuvo padaryta, pripažintina, kad atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė ,,Vytis” už pareiškėjo faktiškai atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs, šios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas bei neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Bylos duomenys patvirtina, kad D. V. už 2004 metus (birželio mėnesį) neišmokėta – 1,92 Lt., už 2005 metus (birželio, spalio mėnesius) – 689,14 Lt (šios sumos iš darbo užmokesčio atskaitytos 2007 metų rugpjūčio mėnesį) (b.l.89,90); už 2006 metus (vasario, birželio ir lapkričio mėnesius) – 903,31 Lt (iš darbo užmokesčio atskaityta 2007 metų rugsėjo mėnesį) (b.l. 89,90 ); už 2007 metus (balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius) – 1183,19 Lt (b.l. 6,89,90); už 2008 metus (kovo, balandžio, birželio, liepos, rugsėjo- gruodžio mėnesius) – 3282,50 Lt. (b.l.6,89,90), iš viso – 6060,06 Lt. Įvertinus šiuos nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad atsakovas LVPR ,,Vytis” už pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs, pripažintina, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, priteisiant 6060,06 Lt sumą iš atsakovo LVPR ,,Vytis”.

Atsakovai atsiliepimuose (b.l. 12-16, 19-21) bei LVPR ,,Vytis” atstovė teismo posėdžio metu (b.l. 128-129 )nurodė, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą skundo dalyje dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už 2004 metus, 2005 metus ir 2006 metus, t.y. dėl 1594,37 Lt sumos priteisimo. Šiai sumai turi būti taikomas LR DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundo padavimo dienos.

LR DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad D. V. neišmokėta darbo užmokesčio dalis už 2004 metus (birželio mėnesį) ir už 2005 metus (birželio, spalio mėnesius) faktiškai iš darbo užmokesčio atskaitytos 2007 metų rugpjūčio mėnesį (b.l.89,90), o už 2006 metus (vasario, birželio ir lapkričio mėnesius) – 2007 metų rugsėjo mėnesį (b.l. 89,90 ). LR CK 1.127 straipsnis numato, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismo praktikoje” 7.1 p.). Darbo teisinių santykių pobūdis ir specialusis imperatyvusis teisinis reguliavimas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju subjektyvusis ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus sutampa su objektyviuoju kriterijumi. Pareiškėjo bei atsakovo atstovės nurodė, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką policijos įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams darbo užmokestis išmokamas kiekvieno kalendorinio mėnesio 3-10 dienomis už praėjusį kalendorinį mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškininio senaties pradžios terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada pareiškėjas faktiškai gavo mažesnį nei priklauso darbo užmokestį, t.y. atitinkamai už 2004 ir 2005 metus atskaitytoms sumoms ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2007 m. rugsėjo 11 d., o už 2006 metus atskaitytoms sumoms – 2007 m. spalio 11 d. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad šioje pareiškėjo reikalavimo dalyje 3 metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos. Todėl laikotarpis, už kurį pareiškėjui turi būti priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis, turi būti nustatomas LR DK 298 straipsnio pagrindu, kuris numato kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Taigi, LR DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas trejais kalendoriniais metais.

Taikant nurodytus pareiškėjui priteistinos neišmokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., taip pat į tai, kad darbo užmokesčio dalis už 2004, 2005 ir 2006 metus bei už 2007 metų balandžio mėnesį faktiškai buvo išskaityta 2007 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, t.y. patenka į laikotarpį, už kurį prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 6060,06 Lt suma susidarė per laikotarpį neviršijantį trejų metų, todėl priteistina (DK 298 str.).

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 6060,06 Lt sumą iš Lietuvos viešosios policijos rinktinės ,,Vytis” tenkintinas.

Pareiškėjas skunde atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Lietuvos viešosios policijos rinktinė ,,Vytis”, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, t.y. Lietuvos viešosios policijos rinktinė ,,Vytis”, o ne Lietuvos valstybė.

Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punktą, Civilinio kodekso (CK) 6.271 str.1 dalį, 6.273 str. 1 dalį, 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 932 “Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo” 1 punktą, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar institucijos, dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra atsakovu teisniuose santykiuose dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlyginimo, o ne dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. CK 6.246 str. 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.271 str. 1 dalies normą būtinoji darbo užmokesčio nepriemokos pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, o pagal CK 6.271 str. 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nustatyta, kad LVPR ,,Vytis”, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusios redakcijos VTĮ 23 str. 2 dalimi, dėl ko pareiškėjui buvo neišmokėta 6060,06 Lt darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis buvo ribojamas įstatymo nuostatomis. Byloje nenustatyta, kad LVPR ,,Vytis” neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Lietuvos valstybės atsakomybė šiuo atveju negalima. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti prašomą sumą solidariai ir iš Lietuvos valstybės, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovų atstovė prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės finansinę padėtį.

Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl įvertinus tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, kad iš darbo santykių kylantiems reikalavimams paprastai yra taikytinas skubus priimtų teismo sprendimų vykdymas, priteistinos sumos dydį bei siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojo, kaip silpnesnės šalies, teisių įgyvendinimą, jo interesų apsaugą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti sprendimo vykdymą.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos viešosios policijos rinktinės ,,Vytis” 6060,06 Lt (šešis tūkstančius šešiasdešimt litų šešis centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

Kitoje dalyje D. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.