Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant ieškovui D. Š., atsakovui E. B. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui E. B. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-128-810/2016) E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 128 str. 2 d., 284 str. 1 d., ir jam, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 64-1 str., paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendžiu nustatyta, kad E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016 m. sausio 28 d. apie 18.30 val., viešoje vietoje - UAB „Aradva“ priklausančioje parduotuvėje „Pasagėlė“, Kaišiadorių r., Rumšiškių sen., Antakalnio k., Paukštyno g. 2, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, žodžiais įkyriai priekabiavo prie parduotuvės salėje esančios nukentėjusiosios G. R., o jai išėjus iš parduotuvės ir einant link Paukštyno gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos, pasivijęs ją spyrė į petį bei sudavė smūgį kumščiu į galvą, taip padarydamas dešinio žasto ir galvos sumušimus bei lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis pažeidė nukentėjusiosios G. R. ir kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016-01-28 apie 18.35 val., viešoje vietoje - prie UAB „Aradva“ priklausančios parduotuvės „Pasagėlė“, Kaišiadorių r., Rumšiškių sen., Antakalnio k., Paukštyno g. 2, pasivijęs per pėsčiųjų perėją einantį nukentėjusįjį D. Š., elgdamasis įžūliai, iš chuliganiškų paskatų, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vieną smūgį į dešinę koją, padarydamas nukentėjusiajam dešinio šeivikaulio lūžį. Tokiais savo veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, padarė nukentėjusiajam D. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-128-810/2016) civiliniam ieškovui D. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Ieškovas D. Š. teismo posėdžio metu ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsakovas (nuteistasis) E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (t. 2, b.l. 126), atsiliepimo dėl ieškovo ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasario koncernas“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktas nustato, kad vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1–3.4 punktuose, ir mėnesines premijas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, E. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 3 d. nukentėjusysis buvo nedarbingas (t. 1, b.l. 125-129). D. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. kovo 3 d. buvo paskirta ir išmokėta 492,94 Eur ligos pašalpa (t. 1, b.l. 130-132).

D. Š. 2015 m. spalio mėnesį dirbo 22 darbo dienas, jo gautas užmokestis – 557,08 Eur, lapkričio mėnesį dirbo 21 darbo dieną, jo gautas darbo užmokestis – 207,20 Eur, gruodžio mėnesį dirbo 21 darbo dieną, jo gautas darbo užmokestis – 612,35 Eur, todėl D. Š. vidutinį darbo dienos užmokestį iki jo sužalojimo sudarė 26,20 Eur (1676,63 Eur : 64 darbo dienų). Laikotarpiu nuo 2016-01-31 iki 2016-03-03, kuomet D. Š. buvo mokamas nedarbingumas, jis būtų gavęs 550,20 Eur (26,20 Eur x 21 darbo diena), atskaičius mokesčius (t. 2, b.l. 141, 142). D. Š. nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas sudaro 57,26 Eur (550,20 Eur – 492,94 Eur). Todėl iš atsakovo E. B. ieškovui D. Š. priteistina 57,26 Eur turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo D. Š. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. Š. iš atsakovo E. B. 57,26 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 26 centus) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2016-01-31 iki 2016-03-03.

Likusioje dalyje D. Š. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.