Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-7839-886/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
2-7839-886/2013
Teisminio proceso Nr.
2-62-3-01070-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
G. E. G.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-7839-886/2013Teisminio proceso Nr. 2-62-3-01070-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 29.4.; 30.5.; 116.1; 116.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei Neringai Pėtnyčytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. E. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-21/2013 pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui perduota nagrinėti Kauno apygardos teismo administracinė byla pagal pareiškėjo G. E. G. skundą dėl nuosavybės paėmimo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Šalies argumentai

Ieškovas G. E. G. ieškiniu (5-7 b.l.) prašo panaikinti 2012 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1414 „dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Masteikių k., Lapių sen., Kauno r., dalies paėmimo į Valstybės žemės fondą“.

Ieškovas nurodo, kad jis Kauno miesto apylinkės teismo 2000-10-18 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 271 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta bausmė - 2 metai pataisos darbų darbovietėje ir 1/3 dalies turto konfiskavimas (baudžiamoji byla Nr. 1-1247/2000). Nuosprendis įsiteisėjo 2000-11-08. Antstolis S. Užkuraitis, vykdydamas 1/3 dalies turto konfiskavimo bausmę, 2004-12-14 areštavo ieškovo žemės sklypą ir 2004-12-14 vykdomąjį raštą tolimesniam vykdymui grąžino Kauno apskrities VMI, kuri dokumentus dėl konfiskuojamo turto perdavė vykdyti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui. Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2012-09-24 įsakymu patvirtino ieškovui priklausančio 0,0707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Masteikių k., Lapių sen., Kauno r., dalį - 0,0235 ha – paėmimą į valstybės žemės fondą. Šis įsakymas neteisėtas, nes turtas konfiskuotas nesilaikant apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymo senaties termino. Nuosprendžiu paskirta papildoma bausmė turėjo būti įvykdyta per pagrindinės bausmės įvykdymo terminą. Be to, ginčijamas įsakymas priimtas remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis žemės paėmimą visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p). Ginčijamas įsakymas priimtas tik tuomet, kada ieškovo advokatė kreipėsi į minėtas institucijas paaiškinti, kokiu pagrindu registruotas daiktinių teisių apribojimas į žemės sklypo dalį.

Ieškovo atstovė advokatė R. Petručionytė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (84 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (28-30 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir antstolio S. Užkuraičio 2004-12-14 turto arešto aktu.. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ieškovo argumentai dėl pasibaigusio nuosprendžio vykdymo senaties termino atmestini, nes teismo sprendimu konfiskavus turtą, jis pagal įstatymą pereina valstybės nuosavybėn. Nei BK, nei BPK nenumatė konkrečių nuosprendžiu paskirtos turto konfiskavimo vykdymo procedūrų, neapibrėžė tokių veiksmų atlikimo tvarkos. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija yra suteikta antstoliui. 2004-12-14 turto arešto faktas įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Visi nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 692 straipsnyje numatyta, jog teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda VMI įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Konfiskuoto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634. Pagal Taisyklių 17 punktą, kai konfiskuojamas žemės sklypas, mokesčių inspekcija, gavusi teismo sprendimą konfiskuoti žemės sklypą ir antstolio turto arešto aktą, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo turi juos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Ginčijamas įsakymas atitinka šią konfiskuoto žemės sklypo perdavimo valstybei tvarką ir neprieštarauja jokiam aukštesnės galios teisės aktui, priimtas kompetentingo administravimo subjekto ir nepažeidžiant procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamo įsakymo priėmimo aplinkybės turi būti vertinamos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir buvusias faktines aplinkybes. Tuo metu bausmė galiojo, turto arešto aktas įregistruotas nekilnojamo turto registre. Įsakymas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus. Byloje nėra duomenų, kad įsakymas priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Bausmių vykdymas nepriskirtas NŽT kompetencijai, bausmių vykdymą vykdo antstolis CPK nustatyta tvarka. Turto konfiskavimo bausmės panaikinimas nereiškia, kad įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Konfiskuoto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, kuriose jokių terminų NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, nėra nustatyta. Mokesčių inspekcija Kauno rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus perdavė 2012 m, anksčiau dokumentai nebuvo perduoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 18 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 271 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 2 metų pataisos darbų darbovietėje, išskaičiuojant 15 proc. iš atlyginimo valstybei, bausmė. Šiuo nuosprendžiu, BK 35 straipsnio pagrindu, ieškovui paskirta papildoma bausmė - 1/3 dalies turto konfiskavimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2000-11-08 (10 b.l.). Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi sušvelnino G. E. G. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinant papildomą bausmę – 1/3 turto dalis konfiskavimą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi (65 b.l.).

Teismo nuosprendžiu paskirtos turto konfiskavimo bausmės vykdymas buvo perduotas antstoliui S. Užkuraičiui, kuris 2004-12-14 turto arešto aktu areštavo ieškovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdomąjį raštą tą pačią dieną grąžino Kauno apskrities VMI (15, 16-17 b.l.). Kauno apskrities VMI 2012-10-02 raštu informavo ieškovo advokatę, kad dokumentus dėl konfiskuojamos žemės sklypo dalies tolesniam vykdymui 2005-03-14 raštu Nr. K-2127 perdavė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto skyriui (18 b.l.). Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2012-09-24 įsakymu patvirtino ieškovui priklausančio 0,0707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Masteikių k., Lapių sen., Kauno r., dalį - 0,0235 ha – paėmimą į valstybės žemės fondą (22 b.l.).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų (12-13, 87-88 b.l.), matyti, kad ginčijamu įsakymu į valstybės fondą paimtas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki šiol nuosavybės teise įregistruotas ieškovo E. G. G. vardu. Šiam žemės sklypui įregistruoti du areštai: 1) VRM Kauno m. Centro tardymo sk. tardytojos R. K. 2000-04-28 nutarimo pagrindu nuo 2000-05-02; 2) antstolio S. Užkuraičio 2004-12-14 turto arešto akto pagrindu nuo 2004-12-15.

Dėl bausmę švelninančio įstatymo grįžtamosios galios

Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 18 d. nuosprendis, kuriuo ieškovui buvo paskirta papildoma turto konfiskavimo bausmė, priimtas galiojant 1961 m. Baudžiamajam kodeksui. Pagal 1961 m. BK 35 straipsnį turto konfiskavimo buvo privalomai skiriama bausmė už 271 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką. Įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (toliau – BK), pasikeitė ne tik turto konfiskavimo teisinė prigimtis, bet ir jo turinys. Skirtingai nei 1961 m. BK, kuriame numatytos turto konfiskavimo bausmės turinį sudarė viso ar dalies kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto paėmimas į valstybės pajamas, naujajame BK turto konfiskavimas neteko bausmės statuso ir buvo priskirtas baudžiamojo poveikio priemonių institutui, o jo taikymas susietas su nusikalstamu būdu gautu ar nusikalstamas veikas darant naudotu turtu. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui už nusikalstamą veiką, padarytą iki 2003 m. gegužės 1 d., paskirta turto konfiskavimo bausmė ir ji nėra įvykdyta, ši bausmė suderinama su naujojo Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais.

BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 18 d. nuosprendžiu ieškovui paskirta papildoma privaloma turto konfiskavimo bausmė yra panaikinta įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi. Šioje nutartyje nurodyta, kad turto konfiskavimo bausmė panaikinta, priėmus bausmę švelninantį įstatymą, kuris turi grįžtamąją galią. Naujajame 2000 BK turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, ir jame nenumatytas turto konfiskavimo bausmės taikymas.

Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, kad ginčijamas įsakymas dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo dalies paėmimo į valstybės fondą yra priimtas laikantis šias procedūras reglamentuojančių teisės norminių aktų. Teismas pažymi, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas paskutiniame etape, vykdant apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirtą turto konfiskavimo bausmę, t.y. po to, kai nuosprendžio vykdymas buvo perduotas VMI, kai antstolis turtą areštavo, ir VMI su žemės sklypo dalies konfiskavimu susijusius dokumentus persiuntė Kauno žemėtvarkos skyriui. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus bausmę švelninantį įstatymą - patvirtinus 2000 m. Baudžiamąjį kodeksą, kuriame turto konfiskavimas neteko bausmės statuso (BK 72 straipsnis), ir teismui panaikinus ieškovui apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirtą turto konfiskavimo bausmę, ieškovo atžvilgiu turto konfiskavimas negali būti vykdomas. Priešingu atveju būtų pažeistas vienas pagrindinių baudžiamosios teisės principų, jog bausmę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnis), taip pat būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas.

Remiantis šiais argumentais, ir atsižvelgiant į tai, kad nurodyta konfiskuoti žemės sklypo dalis iki šiol yra įregistruota ieškovo vardu, ginčijamas įsakymas naikintinas, nes nėra teisinio pagrindo valstybei įgyti nuosavybės teisę į ieškovui priklausantį turtą (CK 4.47 straipsnio 10 punktas). Šiuo atveju neturi reikšmės, kad ginčijamas įsakymas priimtas teisėtai, nes pagal teisės principų ir teisės norminių aktų hierarchiją, BK 3 straipsnyje įtvirtintas principas dėl bausmę švelninančio įstatymo grįžtamosios galios ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas turi viršenybę prieš teisės norminius aktus, reglamentuojančius žemės paėmimo į valstybės fondą procedūras.

Teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi panaikinus 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu ieškovui paskirtą turto konfiskavimo bausmę, šios bausmės vykdymo procesas negali būti tęsiamas. Turto konfiskavimo bausmės vykdymo proceso metu 2004-12-14 turto areštu aktu antstolio S. Užkuraičio taikytas areštas nepagrįstai apriboja ieškovo nuosavybės teises, todėl areštas naikintinas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 149-151 straipsniai).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės: šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo atstovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (84 b.l.). Iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jos susidarė dėl paties ieškovo neveikimo, jam pačiam nesikreipus į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusį teismą dėl turto konfiskavimo bausmės panaikinimo iš karto po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373))(CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1414 dėl G. E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises priklausančio 0,0707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Masteikių k., Lapių sen., Kauno r., dalies - 0,0235 ha – paėmimo į valstybės žemės fondą.

Panaikinti areštą G. E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Masteikių k., Lapių sen., Kauno r., taikytą antstolio Sauliaus Užkuraičio 2004 m. gruodžio 14 d. turto arešto aktu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė