Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. lapkričio 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį , 189 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

2) 2012 m. lapkričio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskirtoji bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2016 m. birželio 15 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis 4 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2017 m. kovo 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (21 nusikalstama veika), 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 5 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64-1 straipsnį, bausmė sumažinta iki 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pabaiga 2021 m. lapkričio 2 d., turintis neišnykusius teistumus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. L. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, būdamas įdarbintas (2019-08-30 paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d. apie 17.00 val. dirbdamas objekte, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pasišalino – pabėgo iš laisvės atėmimo vietos t. y. (duomenys neskelbtini) namų, kuomet 2020 m. liepos 1 d. apie 15.30 val. policijos pareigūnai jį sulaikė autostradoje Vilnius – Kaunas, ties Grabuciškėmis, Kaišiadorių r., sustabdytame automobilyje „VW Transporter“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis R. L. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose, turėdamas teisę išvykti be sargybos, buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kovo 10 dieną dirbant minėtame objekte, jam paskambino mergina, su kuria draugavo, ir pasakė, kad įvyko persileidimas. Išgyvendamas dėl įvykusio, paprašė darbdavio išleisti kelioms valandoms, paskolino iš jo 20 eurų ir taksi automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) butą, kur gyvena jo mergina. Ten vyko išgertuvės, todėl išgėrė 2 taureles degtinės, prarado sąmoningumą, be to, mergina labai prašė pasilikti, todėl į darbo vietą nesugrįžo. Vėliau, supratęs apie bausmės neišvengiamumą ir bijodamas atsakomybės, į pataisos namus negrįžo. Visą tą laiką iki liepos 1 d. gyveno pas sužadėtinę, buvo įsidarbinęs nelegaliai, visus tuos 4 mėnesius dirbo miške, grįžtant iš darbo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Gailisi dėl to kas įvyko, atlikdamas bausmę, stengėsi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas drausmine tvarka.

Kaltinamajam R. L. visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2020-03-10 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 5-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto R. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo R. L. pabėgimo iš darbo vietos, t. y. iš įkalinimo įstaigos (1 t., b. l. 1-2).

Iš (duomenys neskelbtini) namų Saugumo valdymo skyriaus G. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-03-10 apie 17.58 val. gautas (duomenys neskelbtini) meistro telefoninis pranešimas, jog iš darbo objekto (duomenys neskelbtini) pasišalino nuteistasis R. L. (1 t., b. l. 4).

Iš 2019 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) namų direktoriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam R. L. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dirbti darbininku nuo 7.30 val. iki 22 val. (1 t., b. l. 118).

Iš nuteistojo, kuris turi teisę išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įspėjimo matyti, kad R. L. pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 241 straipsnį (1 t., b. l. 92).

Iš nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose šalia pataisos namų, elgesio taisyklių matyti, kad nuteistasis privalo laikytis nustatyto maršruto, po darbo laiku grįžti į gyvenamąsias patalpas ir apie tai informuoti priežiūrą vykdantį pareigūną, draudžiama palikti darbo vietą, lankytis parduotuvėse. Nuteistasis R. L. supažindintas pasirašytinai (1 t., b. l. 93-97).

Iš nuteistųjų, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydovo, išvedimo į darbą paskyros matyti, kad nuteistajam R. L. dirbančiam pagalbiniu darbininku nuo 2020 m. nuo kovo 9 d. iki kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), darbo laikas nustatytas nuo 7.00 iki 18.30 val. (1 t., b. l. 102-104).

Iš 2019-08-30 paslaugų teikimo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo susitarta dėl nuteistųjų įdarbinimo (1 t., b. l. 109-113).

Liudytojas R. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) namuose atlieka nuo 2019 metų vasario mėnesio. Paskirtas į (duomenys neskelbtini) būrį, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, turintys teisę išvykti be sargybos ar palydos. 2020-03-10 dirbo (duomenys neskelbtini), įmonėje (duomenys neskelbtini). Tą dieną apie 06.50 val., kaip kas dieną, įmonės direktorius atvažiavęs automobiliu pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) namų ir nuvežė į darbo objektą. Iš (duomenys neskelbtini) namų važiavo keturiese, t. y. jis, A., R. ir T.. Vilniuje buvo apie 07.55 val. Persirengė. Direktorius paskirstė darbus. Jis dirbo atskirai nuo kitų nuteistųjų, vienas. A. kažkur pjovė trinkeles. T. su R. iš pradžių dėjo trinkeles. Vėliau T. nusiuntė tvarkyti aplinką ir R. vienas dėjo trinkeles. Taip dirbo iki pietų. Apie 12.00 val. buvo pietų metas ir visi keturi buvo susirinkę pastate viename kambaryje pietauti. Direktorius pasiūlė važiuoti pietauti į valgyklą. Visi sutiko, tačiau R. atsisakė. R. nevažiavo sakydamas, kad po darbo purvini spec. rūbai, o į valgyklą tokių nepriima, persirengti tingėjo. Būdamas valgykloje R. paskambino ir paklausė ką parvežti pavalgyti. Po pietų grįžo į objektą, R. liko valgyti, o kiti išsiskirstė dirbti paskirtų darbų. Po pietų tarpusavyje nebendravo. Apie 16.30 val. darbo diena baigėsi ir ėmė rinktis daiktus. Buvo atvažiavęs direktorius. Elektrinius įrankius sunešė direktoriui į mašinos bagažinę ir tuo metu pastebėjo, kad nėra R. su įrankiais. Persirengę paskambino R., tačiau telefonas buvo išjungtas. Paskambino dar kartą, tačiau R. telefonas buvo išjungtas. Direktorius nurodė patikrinti visas patalpas. Patikrinę visas patalpas R. nerado. Tada direktorius paskambino į (duomenys neskelbtini) namus ir informavo, kad yra dingęs žmogus. Važiuojant į Alytų šešis ar septynis kartus bandė skambinti R., bet telefonas buvo išjungtas. Dėl kokių priežasčių R. pasišalino iš darbo, paaiškinti negali. Kiek žinoma, turėjo pažįstamą merginą. Kelis kartus matęs juos kartu darbo objekte (1 t., b. l. 12-13).

Liudytojai T. R. ir A. K. apklausti ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus parodymus liudytojo R. D. parodymams (1 t., b.l. 18-19, 30-31).

Iš 2020-07-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio J. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. apie 15.30 val. autostradoje Vilnius - Kaunas automobilyje buvo sulaikytas ieškomas R. L. (1 t., b. l. 196).

Pagal BK 241 straipsnio 1dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos. Komentuojamo nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo vietą, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Savavališkai, be leidimo palikus šių įstaigų teritoriją iš esmės realizuojama pagrindinės kalinio pabėgimo sudėties objektyvioji pusė. Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Asmenų, kuriems leidžiama išvykti be sargybos iš teritorijos, pabėgimas laikomas baigtu, kai jie savavališkai pakeičia jiems pataisos darbų įstaigos administracijos nustatytą judėjimo maršrutą, teritoriją.

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo R. L. kaltė yra įrodyta. Kaltinamojo paaiškinimais, liudytojų R. D., T. R., A. K. parodymais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad kaltinamasis R. L., turėdamas jam suteiktą galimybę be sargybos ar palydos vykti už pataisos įstaigos ribų atlikti darbines funkcijas, žinodamas, kad privalo laikytis nustatyto maršruto, po darbo laiku grįžti į gyvenamąsias patalpas ir apie tai informuoti priežiūrą vykdantį pareigūną, kad draudžiama palikti darbo vietą, lankytis parduotuvėse, būdamas pasirašytinai supažindintas minėtomis taisyklėmis ir įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už šių pareigų nevykdymą, savavališkai pasišalino iš nustatytos darbo vietos, negrįžo į laisvės atėmimo vietą, taip įgydamas realias galimybes veikti savo nuožiūra, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam R. L.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis R. L. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikalto būdamas recidyvistu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, bausmės neatlikęs, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Parinkdamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, buvo nuoširdus, gailėjosi dėl savo veiksmų, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat, įvertinama ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, drausminių nuobaudų neturėjo, eilę kartų buvo paskatintas. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas kaip emociškai labili, konfliktinių situacijų besistengianti išvengti asmenybė, aktyviai dalyvavo Pataisos programoje, į auklėjamojo pobūdžio priemones reaguodavo teigiamai, buvo pagarbus su administracijos darbuotojais, du kartus buvo išvykęs į trumpalaikę trijų parų išvyką, tačiau pažeidimų nepadarė. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimesnę nusikaltimo sankcijoje numatytam minimumui, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai. Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina 1/3, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę. Kaip jau minėta, kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžiu, neatliktosios bausmės dalis nuosprendžio paskelbimo dienai yra 1 metai 27 dienos. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bausmės subendrinamos prie didesnės Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių suma nurodyta 24,00 Eur (2 t., b. l. 76). Teismas pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 punktą asmenys turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas byloje būtinas pagal BPK 51 straipsnį. Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad kaltinamasis R. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, gavo pajamas. Jis yra jauno amžiaus, darbingas. Kaltinamasis nurodė turintis finansinių įsipareigojimų, duomenų, kad kaltinamasis turi savo vardu registruoto turto, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad iš R. L. valstybei išieškotina ½ dalis antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 12 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 str., 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. R. B. kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. R. B. kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 (vienerių) metų 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinai skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 ( penkiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. spalio 5 d.

Nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Išieškoti iš R. L. valstybės naudai 12,00 Eur (dvylika eurų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.