- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-2103-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22259-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- J. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo atidalinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1522 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), kurio vidutinė rinkos vertė – 8 700 Eur, ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1487 ha, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 349,4 kv. m, ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 92 968 Eur, priteisiant atsakovui natūra visus nekilnojamuosius daiktus ir įpareigojant jį sumokėti ieškovei 50 321 Eur piniginę kompensaciją, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo turto. Ieškovė jai priklausančią turto dalį paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. B. P. testamentą. Šiuo metu tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kadangi bendrą šalių turtą visą laiką naudoja tik atsakovas su savo šeima, jokia forma nekompensuoja ieškovei apribotos jos nuosavybės teisės, atsisako išpirkti ieškovei priklausančią dalį už teisingą kainą. Atsižvelgiant į gyvenamojo namo savybes ir techninius duomenis, neįmanoma natūra atidalinti ieškovei priklausančią nuosavybės dalį, suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nėra galimybės nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, nes neįmanoma užtikrinti turtu besinaudosiančių asmenų privatumą. Kitame žemės sklype, kuris pagal registro duomenis atrodo esąs neužstatytas, atsakovas buvo pradėjęs statybos darbus, iškasęs duobę ir privertęs statybinio laužo. Paskui statybas sustabdė, tačiau sklypo neprižiūrėjo ir visiškai apleido. Tam, kad sutvarkyti šį sklypą reikalingos didelės investicijos. Dėl šių priežasčių ieškovė prašė teismo priteisti visą turtą natūra atsakovui, įpareigojant jį išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo netenkinti ieškinio. Atsakovas nurodė, kad ieškovei nėra ribojama galimybė naudotis ginčo turtu. Pati ieškovė nesinaudoja ginčo turtu, neprisideda prie jo priežiūros. Ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia realios ginčo turto rinkos vertės, nes ieškovės pateikta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita parengta 2013 metais. Atsakovas neišgalės sumokėti ieškovei jos prašomos piniginės kompensacijos. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas padalijus daiktus natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu patenkino ieškinį: atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1522 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1487 ha, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 349,4 kv. m, ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1522 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1487 ha, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 349,4 kv. m, ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo ieškovei 50 321 Eur piniginę kompensaciją, 1 709 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
5. Teismas nustatė, kad šalys iš esmės nesutaria dėl ginčo turto atidalijimo būdo. Byloje pareikštas reikalavimas dėl ginčo turto atidalijimo priteisiant kompensaciją, atsakovas nesutiko su tokiu atsidalijimo būdu, teigė, kad galimas atidalijimas natūra, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė konkrečių atidalijimo natūra projektinių pasiūlymų. Teismas pažymėjo, kad architektės R. R. pažymoje nurodoma, jog gyvenamasis namas su statiniais suprojektuotas kaip vienbutis, skirtas gyventi vienai šeimai, todėl norint šį turtą pritaikyti gyventi dviem šeimoms reikalinga rekonstrukcija, kurios sąmata gali siekti daugiau kaip 30 procentų namo statybinės vertės. Architektės L. K. pažymoje nurodoma, kad gyvenamojo namo atidalijimas į du atskirus butus yra galimas, atliekant paprastąjį remontą. Ieškovė pateikė UAB „Meldija“ sąmatą gyvenamojo namo dalijimui į du butus, kurios bendra suma 54 141,27 Eur. Teismas padarė išvadą, kad iš principo ginčo turto atidalijimas natūra galimas, tačiau turto atidalijimas natūra kainuotų daugiau nei pusę ginčo turto vertės, kadangi pagal ieškovės pateiktus duomenis gyvenamojo namo su statiniais ir žemės sklypu vertė pagal 2013 metų kainas yra 92 968 Eur, pagal 2018 metų kainas šio turto vertė – 97 500 Eur, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriais remiasi atsakovas, šio turto vertė – 80 156 Eur. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pateikta sąmata padidintomis (nerealiomis) kainomis, tačiau nepateikė savo skaičiavimų, o aplinkybė, kad atsakovas moka atlikti statybos darbus ir dalį jų galėtų atlikti pats, teismo vertinimu, nepaneigia sąmatoje esančių duomenų.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė UAB „Tūris“ gyvenamojo namo dalijimo į du butus rekonstrukcijos pasiūlymą, byloje nėra pateikta viso turto (gyvenamojo namo ir kitų statinių bei dviejų žemės sklypų) atidalijimo natūra projektinių pasiūlymų. 2018 m. liepos 3 d. buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir pasiūlyta atsakovui pateikti konkrečius viso turto atidalijimo projektinius pasiūlymus. Per teismo nustatytą terminą iš atsakovo nebuvo gauta jokių duomenų, taip pat nebuvo pateikta prašymų pratęsti teismo nustatytą terminą. Šalims nepateikus konkrečių, teisės aktų reikalavimus atitinkančių projektinių pasiūlymų dėl viso šalims priklausančio turto atidalijimo, teismas sprendė, kad nėra realios galimybės atidalinti turtą natūra, nes teismas sprendime turėtų nurodyti, pagal kokį konkretų projektą turtas atidalijimas. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, teismas pripažino, kad turto – gyvenamojo namo atidalijimas galbūt viršytų pusę viso dalintino turto vertės, nesant viso turto atidalijimo natūra projektinių pasiūlymų, vienintelis galimas turto atidalijimas yra kompensacijos priteisimas. Pagal šalių paaiškinimus teismas nustatė, kad atsakovas gyvena ginčo turte, juo naudojasi, prižiūri, tuo tarpu ieškovė neketina ten gyventi, todėl nepageidauja, kad jai būtų priteistas ginčo turtas. Dėl to teismas laikė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti kompensaciją jai.
7. Teismas nurodė, kad svarbesnis yra individualus turto vertinimo būdas, nes masinio vertinimo būdu vertinamo turto savybės nėra vertinamos. Nors šiuo metu esanti turto vertė yra didesnė nei nurodyta ieškinyje, tačiau ieškovė netikslino ieškinio reikalavimų, todėl dėl priteistinos kompensacijos dydžio teismas sprendė pagal ieškinio reikalavimus ir laikė, kad ieškovės prašoma priteisti 50 321 Eur kompensacijos suma už visą jai priklausantį turtą atitinka ginčo turto vertę. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti kompensacijos suma mažesnė nei šiuo metu esanti reali turto vertė, todėl aplinkybės, kad atsakovas yra senyvo amžiaus, jo gaunamos pajamos yra tik pensija, nesudaro pagrindo nepriteisti kompensacijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo priimti naujus įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirti byloje turto vertinimo teismo ekspertizę, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, nustačius aplinkybės, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pažeistos atsakovo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, į žodinį bylos nagrinėjimą, į teisinę pagalbą. Ieškovės papildomi įrodymai buvo pateikti per atsakovo atstovės atostogas. Atsakovas negalėjo įvertinti ieškovės pateiktų įrodymų, pateikti į juos atsikirtimus, prašyti teismo skirti turto vertinimo ekspertizę, nes neturėjo galimybės su jais susipažinti iki teismo posėdžio, kadangi atsakovas yra senyvo amžiaus, byla yra elektroninė, atsakovas neturi prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, neturi įgūdžių naudotis šia sistema. Teismas advokatės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atostogų nelaikė svarbia priežastimi, bylą išnagrinėjo atsakovo atstovei ir atsakovui nedalyvaujant. Nėra duomenų, kad atsakovo atstovė ar atsakovas piktnaudžiautų savo teisėmis, veiktų prieš tinkamą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kas galbūt leistų teismui nepaisyti advokatės poreikio į kasmetines atostogas. Net jei nebūtų advokatės prašymo atidėti teismo posėdį dėl kasmetinių vasaros atostogų, advokatė nebūtų galėjusi atvykti į 2018 m. rugpjūčio 29 d. posėdį, nes susirgo 2018 m. rugpjūčio 29 d. išvakarėse. Atsakovo atstovė negalėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateikti pažymą dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, nes ją gydytojas išrašė tik atsakovo atstovei 2018 m. rugpjūčio 29 d. ryte apsilankius pas gydytojus. Nei atsakovas, nei jo atstovė nenumatė, kiek užtruks sutarčių su architektais vykdymas. Teismas galėjo skirti advokatui ar šaliai baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, bet neatimti šaliai galimybės teikti įrodymus. Nei atsakovas, nei jo atstovė, nepaisant atsakovo atstovės atostogų ir ligos, objektyviai negalėjo pateikti įrodymų, nes jų dar neturėjo, nors sutartis su architektu dėl projekto rengimo buvo atnaujinta netrukus po 2018 m. liepos 3 d. nutarties.
1.2. Pažeisti nešališkumo, rungtyniškumo principai. 2018 m. gegužės 2 d. ieškovės atstovas prašė teismo atidėti posėdį dėl ligos, prašymas buvo pateiktas be prašymą patvirtinančių įrodymų. 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje nedalyvavo nei ieškovė, nei jos atstovas, tačiau teismas nepriėmė sprendimo už akių, nepaliko ieškinio nenagrinėtu, bet atsižvelgė į ieškovės atstovo prašymą ir atidėjo teismo posėdį. Analogiškoje procesinėje situacijoje teismas netenkino atsakovo atstovės prašymo atidėti teismo posėdį dėl atostogų ir bylą išnagrinėjo atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo iš esmės pažeistas rungimosi principas, nes atsakovui buvo užkirsta galimybė teikti įrodymus, rašytinius paaiškinimus, prašymus. Bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl ieškovės ar atsakovo kaltės, o dėl didelių tarpų tarp posėdžių, kurių datas paskyrė teismas ir kurių neįtakojo šalių veiksmai. Teismas, priimdamas 2018 m. liepos 3 d. nutartį dėl papildomų įrodymų pateikimo, atsakovui nustatė akivaizdžiai per trumpą terminą įrodymams pateikti, kadangi dalies nekilnojamojo turto – žemės sklypų ir ūkinių pastatų atidalijimo projektams parengti buvo reikalingi ne tik projektavimo darbai, bet ir žemės sklypų kadastriniai matavimai. Tik 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo baigtas ir atiduotas atsakovui projektas dėl ginčo namo padalijimo į du atskirus vienetus – butus, kuris nedelsiant buvo pristatytas teismui. Šiai dienai atsakovas negali pateikti žemės sklypų padalijimo ir ūkinių pastatų padalijimo projektų, nes yra atliekami kadastriniai matavimai, įstatymų nustatyta tvarka atliekama derinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje procedūra. Teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti esminius įrodymus, kurių reikalavo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi ir kurie buvo būtini, kad būtų tinkamai išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas. Neturėdamas, teismo vertinimu, esminio įrodymo, reikalingo tinkamai išspręsti bylą, nevienodai taikydamas šalims procesinės teisės normas, vienai iš šalių suteikdamas didesnį pranašumą, teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, išnagrinėjo bylą atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant, negalint jiems pateikti paaiškinimų dėl įrodymų pateikimo. Atsakovui praradus galimybę teikti į bylą esminius įrodymus, kurių jis negalėjo objektyviai pateikti, ginčyti ieškovės pateiktą vertinimo ataskaitą, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, liko neatskleista bylos esmė ir pažeista pamatinė teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, įvykdyti teisingumą.
1.3. Neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1, 2 dalyse. Ginčo valdą yra įmanoma atidalinti natūra be esminės žalos jos paskirčiai. Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytas įpareigojimas pateikti konkrečius projektinius pasiūlymus iš esmės buvo perteklinis reikalavimas byloje, nes ieškovės pateiktas UAB „Tūris“ projektas atitiko projektiniams pasiūlymams keliamus reikalavimus ir buvo pakankamas konstatuoti atidalijimo natūra galimybę. Namo atidalijimo kaštai, dalijant juos lygiomis dalimis abiem bendraturčiams (CK 4.76 straipsnis), yra mažesni nei piniginė kompensacija, kurią teismas priteisė ieškovei iš atsakovo. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą atidalijimo kaštai sudaro 54 141 Eur, taigi abiem šalims po 27 070 Eur. Atsakovas gali pats ar su pagalbininkais atlikti daugelį statybos darbų, todėl atidalijimo kaštus atsakovui sudarytų medžiagų kaina. Medžiagų kaina yra 18 475,52 Eur, abiem šalims po 9 237 Eur. Atsakovui yra realu nupirkti statybines medžiagas, reikalingas atidalijimui. Taigi atidalijimas natūra šiuo atveju yra racionalesnis ir ekonomiškesnis variantas, nepažeidžiantis šalių interesų. Nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų valdyti natūra atidalintą turtą dėl kitų objektyvių priežasčių. Ieškovė tik subjektyviai išreiškė nenorą turėti atidalintą turtą natūra, ji patvirtino, kad atidalijimas yra galimas. niekas jai nedraudžia naudotis ginčo turtu, atvažiuoti į ginčo namų valdą. Nėra duomenų, kad būtų esminė konfliktinė situacija tarp šalių. Atidalinus daiktą natūra, šalių teisės iš esmės nepakistų, tik išnyktų apribojimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės turto teisinio statuso specifika. Atidalijus daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės ne natūra, o priteisiant iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją, atsakovo teisės, kurias šiuo metu jam sukuria ½ dalies neatidalintos nuosavybės turėjimas, iš esmės pakinta, nes atsakovas neturi ir objektyviai neturės piniginių lėšų sumokėti priteistą piniginę kompensaciją. Ieškovė, siekdama įgyvendinti ginčijamą sprendimą, išsiims vykdomąjį raštą ir teiks jį vykdymui. Kadangi atsakovas neturi kito turto, antstolis nukreips išieškojimą į tą turtą, kurį atsakovas turės po atidalijimo. Atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, būtų užtikrinti ieškovės interesai parduoti jai atitenkančią atidalintą turto dalį ir atsakovo interesai naudotis ir gyventi jam tenkančiame atidalintame daikte jo neišvaržius vykdymo procese.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, pats pažeidė savo pareigas – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka bendradarbiauti su kitais proceso dalyviais ir teismu, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai ar atsikirtimai ir kt.
2.2. Atsakovas įrodymus pirmosios instancijos teismui pateikė tokioje stadijoje, kai teismas negalėjo vertinti įrodymų leistinumo ir ryšio su byla, todėl negalima tvirtinti, kad teismas atsisakė priimti atsakovo įrodymus (CPK 181 straipsnis).
2.3. Aplinkybę, kad ieškovei priklausančią bendro su atsakovu turto dalį tikslingiau ir patogiau yra atidalinti natūra, atsakovas tvirtino nuo pat proceso pradžios. Atsakovas nepateikė teismui atidalijimo projektų, kol byla buvo nagrinėjama iš esmės, neatliko veiksmų, patvirtinančių jo ketinimus teikti papildomus įrodymus, kai teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė konkretų terminą.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų tenkinti atsakovo prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimo (teismo ekspertizės skyrimo), kurių jis nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jei atsakovo prašymai būtų patenkinti, gali susidaryti tokia situacija, kad apeliacinės instancijos teismui, remiantis naujai gautais įrodymais nustačius byloje naujas aplinkybes, bylos šalys praras galimybę ginčyti tas faktines aplinkybes apeliacine tvarka.
2.5. Sekančią dieną po nutarties paskelbimo, t. y. 2018 m. liepos 4 d., atsakovas ir jo atstovė žinojo, kad naujų įrodymų pateikimo teismui termino pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 15 d., teismo posėdis – 2018 m. rugpjūčio 29 d. Taip pat atsakovo atstovė iš anksto žinojo, kad abi teismo nustatytos datos patenka į jos atostogų laikotarpį – nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. imtinai. Nuo teismo nutarties, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, paskelbimo iki atsakovo atstovės atostogų pradžios atsakovas ir jo atstovė turėjo mėnesį laiko aptarti visas galimybes ir numatyti visus galimus veiksmus dėl naujų įrodymų gavimo, pateikimo ir dalyvavimo teismo posėdyje. Jeigu atsakovui buvo aišku, kad teismas nustatė akivaizdžiai per trumpą terminą įrodymams pateikti, atsakovas turėjo pakankamai laiko iki savo atstovės atostogų pradžios pateikti teismui prašymą pratęsti nepasibaigusį terminą. Tuo atveju, jei laiku negavus įrodymų terminas būtų buvęs praleistas, atsakovas turėjo galimybę prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą, tačiau nei iki teismo posėdžio 2018 m. rugpjūčio 29 d., nei su 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymu atsakovas neprašė atnaujinti įrodymų pateikimo terminą.
2.6. Atsakovo atstovės prašyme nebuvo nurodyta apie jos ligą, prašyme nebuvo užsiminta apie įrodymų gavimo sunkumus ir neprašyta atnaujinti įrodymų pateikimo terminą, todėl teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas neteiks naujų įrodymų, prašyme nebuvo prašyta suteikti laiko susipažinti su ieškovės pateiktais įrodymais, todėl teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas ir jo atstovė su jais yra susipažinę ir dėl jų neturi kitų prašymų.
2.7. 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje, kai neatvyko ieškovė ir jos atstovas, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių ar palikti ieškinį nenagrinėtą, nes atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike prieštaravo, kad būtų priimtas sprendimas už akių, teismo posėdyje dalyvavusi atsakovo atstovė prašė bylą nagrinėti iš esmės. 2018 m. gegužės 2 d. prašyme ieškovės atstovas nurodė, kad prašo atidėti paskirtą teismo posėdį dėl ligos, dėl ūmių ligos simptomų neturi fizinės galimybės pateikti medicininę pažymą ir įsipareigoja pateikti ją artimiausio posėdžio metu.
2.8. Pateikdama ieškinį, dalintino žemės sklypo vertę ieškovė grindė Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo būdu nustatyta verte, žemės sklypo su statiniais – 2013 m. gegužės 27 d. vertinimo ataskaita. Pagal šiuos dokumentus bendra turto vertė sudarė 100 643 Eur. Atsakovas turėjo galimybę ginčyti šį vertinimą ir teikti atitinkamus savo įrodymus visą procesą. Po 2018 m. liepos 3 d. teismo nutarties ieškovė pateikė naujas vertinimo ataskaitas, pagal kurias žemės sklypo ir žemės sklypo su statiniais vertė sudarė 108 200 Eur, t. y. tik 8 000 Eur daugiau, nei ieškovė buvo nurodžiusi ieškinyje. Nepaisant to, kad nauji įrodymai patvirtino didesnę dalinamo turto vertę, ieškovė nekeitė ir nedidino ieškinio reikalavimų. Atsakovas galėjo pateikti teismui prašymą skirti turto vertinimo ekspertizę dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2018 m. birželio 13 d. Vėliau neatsirado naujų aplinkybių, lėmusių tokio prašymo teikimo būtinybę.
2.9. Proceso metu ieškovė įrodinėjo, kad pagrindinio turto elemento – gyvenamojo namo padalijimas natūra yra ekonomiškai nepagrįstas. Atsakovas viso proceso metu neteikė įrodymų dėl galimumo padalinti namą natūra, nors turėjo tokią galimybę. Bendra viso šalių turto vertė viršija šimtą tūkstančių eurų, tačiau vieno namo vertė yra mažesnė. Žemės sklype, kuriame yra gyvenamasis namas yra ir kitų statinių, o į bendrą turto vertę yra įskaičiuotas ir kitas žemės sklypas. Be to, sąmata yra dalinė, o tai reiškia, kad faktinės atidalinimo sąnaudos bus dar didesnės. Nepaisant to, kad žemės sklypas po namu ir kiti sklype esantys statiniai taip pat turės būti dalinami, bus didžiulės išlaidos perdarant sutvarkytą kiemą, kiemo statinius, įrengiant antrą įvažiavimą ir atliekant kitus būtinus darbus. Atsakovo argumentai, kad jis turi statybų patirties ir visus reikalingus statybos darbus atliks pats, yra nelogiški ir prieštarauja paties atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams, kad jis yra prastos sveikatos ir gauna tik senatvės pensiją.
2.10. Proceso metu atsakovas vengė pateikti jo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Bendras šalių turtas yra pakankamai didelės vertės, kad bendru sutarimu jį pardavus, atsakovas už savo dalį nesunkiai įsigytų kitą gyvenamąjį namą arba butą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl bendraturčio dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant turtą natūra atsakovui, o iš jo ieškovei – piniginę kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė J. R. ir atsakovas A. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1522 ha, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1487 ha, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 349,4 kv. m, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
13. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo, kompensacijos priteisimo. Kauno apylinkės teismas patenkino ieškinį: atidalino šalių turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ½ nutarties 12 punkte minėto turto, priteisė šį turtą atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisė 50 321 Eur kompensaciją bei 1 709 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Su sprendimu nesutinka atsakovas, prašydamas panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
15. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
16. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pažymėta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu ar kreipiantis į teismą. Minėta teisės norma nustato sąlygą, kad esant nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant proporcingai pagal turimą dalį už daiktą gautus pinigus, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Pastarasis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis reikalauja veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir atliekančius pareigas, o to paties straipsnio 4 dalis šiais principais vadovautis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant bendraturčių ginčą ir vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia jų, ar kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-132/2009; ir kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė jai tenkančią šio turto dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jos dalį priteisti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo už jam tenkančią ieškovės turto dalį priteisti 50 321 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas tvirtino, kad yra galimas turto atidalijimas natūra, jis neturi lėšų išmokėti kompensaciją.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo bendraturčių sutarimu principas (CK 4.75 straipsnis) suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš jų gauna kompensaciją pinigais. Pripažintina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Kai bendraturčių dalys nuosavybėje yra lygios ir nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant tai su kitų bendraturčių teisėtais interesais, piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pateiktą pasiūlymą dėl atidalijimo ir sprendė, kad atidalijimas natūra yra galimas, tačiau atidalijimo sąnaudos viršija pusę turto vertės, atsakovas naudojasi turtu, todėl turtą priteisė atsakovui. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nes tik tuomet atidalijama išmokant kompensaciją pinigais.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir išėjęs priimti sprendimo, pripažino, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arbai ištirti naujus įrodymus, atnaujinimo bylos nagrinėjimą iš esmės, pasiūlydamas šalims pateikti naujus įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė iki teismo posėdžio pateikė turto vertinimo ataskaitą, tuo tarpu atsakovo atstovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, išnagrinėjo bylą pagal turimus įrodymus nedalyvaujant nei atsakovui, nei jo atstovei. Taigi, kaip galima spęsti iš priimto sprendimo, teismas ne tik kad neišsiaiškino jokių naujų aplinkybių, bet, nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovei, liko pilnai neišsiaiškintos aplinkybės apie atidalijimo galimybę natūra bei nutarties 21 punkte nurodytos aplinkybės. Natūraliai kyla klausimas, ar šalių interesai šioje byloje yra patenkinti visiškai, ar išlaikytas šalių lygateisiškumas, nes, atsakovui neturint piniginių lėšų sumokėti kompensaciją, ieškovė bus priversta užvesti vykdymo procesą, kuris trunka ilgai ir tik jam pasibaigus ji atgaus priteistą kompensaciją, o apeliantas, neturint kitų lėšų, tikėtina praras namus.
24. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011 pateiktą išaiškinimą, jog bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, svarstytinas klausimas naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu. Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
25. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovei kompensaciją, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o dalis pareikštų reikalavimų tikėtina gali būti tikslinami, kas yra galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
26. Atsižvelgdama į tai, kad byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija sprendžia, jog nesvarstytini apelianto prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Klausimai dėl įrodymų priėmimo, ekspertizės skyrimo spręstini grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas turės būti išspręstas pirmosios instancijos teisme priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo (CPK 93 straipsnis). Tokiu būdu šalims paliekama galimybė ir pačioms susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos tuo atveju, jei jos nuspręstų užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.