Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, 11 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1, 5 dalis (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. 2016 m. rugsėjo 29 d., 19.00 val., Kaune, Taikos pr. 53 vairavo transporto priemonę Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat sustojo ir paliko kelio ženklo Nr. 846, nurodančio, kad stovėjimo vieta gali naudotis tik „Neįgalieji“ su papildoma lentele Nr. 811 „galiojimo zona į abi puses“, taip pat automobilis nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais Ž. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 priedo 846, 811, 226, 14 punktų reikalavimus.

Ž. G. nurodė, kad labai gailisi, nes nežinojo, jog automobilio stūmimas yra pažeidimas. Prašo bausmę švelninti.

Pažeidimų faktą ir Ž. G. kaltę įrodo šie surinkti ir teisme ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), policijos informacijos pranešimas, kad užėmė neįgaliojo vietą (b. l. 3), transporto priemonės 2016-08-11 17 val. pirkimo pardavimo sutartis ir VĮ „Regitra“ informacija bei 2016-08-11 23.30 val. pirkimo pardavimo sutartis, kad automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. L. (b. l. 4, 5, 6), M. L. paaiškinimas, kad 2016-08-11 jo vardu buvo registruotas automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimas, kadangi tikrasis automobilio savininkas Ž. G. neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir buvo nepilnametis. Jo duomenimis įvykio dieną automobilį vairavo Ž. G. (b. l. 7), Ž. G. paaiškinimas, kad jis su draugu norėjo perstumti automobilį, kurį atvarė draugas Michailas ir pastatė jo namo kieme nuošalesnėje vietoje, iš kiemo pusės, į automobilio stovėjimui skirtą vietą. Automobilį nustūmė į neįgaliojo vietą, nes nebuvo daugiau vietos, kur jį galėtų pastatyti. Kadangi automobilyje buvo įrengti „slapukai“, kurių jie nežino, automobilį nustūmė. Pastatant automobilį į neįgaliojo vietą, vairą reguliavo jis (b. l. 8), nuotrauka (b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13-15), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 17).

Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, išklausęs Ž. G. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo yra įrodyta ir Ž. G. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1, 5 dalis.

Pirmiau nurodyti įrodymai yra pagrindas teigti, jog Ž. G. padarė administracinius teisės pažeidimus nurodytus protokole, už kuriuos jis privalo atsakyti. Ž. G. parodė, kad jis neturėdamas teisės vairuoti, vairavo stumiamą automobilį, nes norėjo pastatyti savo namo kieme į automobilio stovėjimui skirtą vietą, bet nebuvus vietos, pastatė neįgaliesiems skirtoje vietoje. Ta aplinkybė, jog automobilį stūmė, ypatingos įtakos nustatinėtinoms aplinkybėms šioje konkrečioje situacijoje neturi, nes tai nepanaikina automobilio vairavimo fakto, kurio metu automobilį pastatė stovėjimo vietoje, kuria gali naudotis tik neįgalieji. Pažymėtina, kad vairavimo faktas siejamas ne su nuvažiuotu atstumu, o su transporto priemonės judėjimu ją valdant. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. G., nors ir jo teigimu nesėdėjo automobilyje, tačiau, rankomis laikydamas už vairo, jį stūmė, t. y. automobilis judėjo valdomas asmens, jo atlikti veiksmai pripažintini vairavimu. Automobilis nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais Ž. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 priedo 846, 811, 226, 14 punktų reikalavimus.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Atsižvelgus į tai, kad ANK Ž. G. vienus veiksmus kvalifikuojanti 424 straipsnio 2 dalis (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti) numato griežtesnę atsakomybę, nei ATPK 128 straipsnio 1 dalis (vertinant tuo aspektu, jog nepilnamečiui negali būti skiriamas administracinis areštas, o ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda yra didesnė, nei ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje), Ž. G. veiksmai neperkvalifikuotini (ATPK 3 str. 8 d.). Taip pat, vadovaujantis minėtu ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi teismas pažeidimų, kurie kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalis, 124¹ straipsnio 4 dalį, neperkvalifikuoja ir Ž. G. byla nagrinėtina remiantis ATPK normomis.

Ž. G. administracine tvarka baustas. Šias veikas Ž. G. padarė baustumui išnykus, tačiau po šių veikų padarymo padarė dar tris analogiškas veikas (2016-11-01, 2016-11-03, 206-12-05) ir 2016-12-30 nutarimu yra nubaustas, todėl teismas nelaiko tai sunkinančia aplinkybe kaip pakartotinius teisės pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, taip pat, kad pažeidimą padarė nepilnametis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas)

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, šios veikos padarymo metu baustas nebuvo), į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, jog Ž. G. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, sankcijose – baudos, jų dydį nustatant minimalų ir atsižvelgiant į baudų skyrimo nepilnamečiams ypatumus, numatytus ANK 24 straipsnio 4 dalyje. Paskirtos nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. G. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 4 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:

- pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 14 Eur (keturiolikos eurų) baudą;

- pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 12 Eur (dvylikos eurų) baudą;

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį – 14 Eur (keturiolikos eurų) baudą.

- pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062768383.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.