Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 –ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. gruodžio 18 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 7 mėnesiai 15 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d.).Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog jau pasiekti bausmės tikslai ir kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos V. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnį, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 24. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8. Nuteistasis skunde kelia abejonę dėl teisingos ir pagrįstos komisijos išvados, kad jis laikosi neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų, nes jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Kolegija pažymi, kad toks argumentas yra nepagrįstas, nes nustatyta aplinkybė dėl nuteistojo požiūrio į neformaliąsias nuteistųjų tradicijas ir jų laikymosi nėra vienintelė ir esminė, tiesiogiai įtakojanti jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro statinių ir dinaminių balų suma. Pastarieji susideda ir visumos socialinio tyrimo išvadoje nustatytų kriterijų, kurių vienas įvardijamas kaip nuteistojo nuostatos (socialinio tyrimo išvados punktas: 4.9.). Kaip matyti, jame Komisija nurodė, kad nuteistasis šias neformaliąsias nuteistųjų tradicijas vertina kaip neišvengiamus santykius. Šią aplinkybę įvertinus kartu su kitomis nustatytomis nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, pagal OASys programą buvo nustatyta 24 balų jo nusikalstamo elgesio rizika.

9. Aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu V. M. net 29 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką 22 kartus jam buvo paskirtos nuobaudos. Padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis yra pakankamai ilgas – nuo 2010 iki 2015 metų. Per šį laikotarpį jis sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, kas neleidžia manyti, jog pažeidimai buvo atsitiktiniai, padaryti neapgalvotai, o taip pat patvirtina jo prielankumą neformaliosioms nuteistųjų bendrijų tradicijoms. Vėliau nuteistasis jau buvo pradėtas skatinti, nuo 2016 m. pradžios turi 6 paskatinimus už gerą elgesį, dalyvavimą būrio veikloje. Tačiau įvertinus nuobaudų ir paskatinimų santykį bei jų dinamiką, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog paskatinimų skyrimo laikas ir jų kiekis nėra pakankamas spręsti, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

9. Kolegija laiko, kad Komisija ir teismas V. M. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo V. M. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.