Telšių apylinkės teismo nutartis

2014-07-18 · Civilinė byla Nr. 2-2558-853/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
2-2558-853/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04619-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Pareiškėjas
D. Š.
Kategorijos
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2558-853/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04619-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 95.7. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 18 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjusi pareiškėjos D. Š. skundą, dėl 2014-05-07 Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. nutarimo Nr. T5-277 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-01 teisme gautas D. Š. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. nutarimo Nr. T5-277, kuriuo atsisakyti tenkinti D. Š. 2014-04-07 skundą, reg. Nr. AP5-1419, dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2014-03-04 nutarimo Nr. T5-161 atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones, panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašymu Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo, prašė apginti viešąjį interesą dėl Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto – Mažeikių rajono Dargių sąvartyno, investavimo į TRATC-ą, kas turėjo didelę įtaką rinkliavos mokesčių dydžiui. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. Tl-146 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo“, pavedė UAB Telšių regioninės atliekų tvarkymo centrui (toliau - TRATC) organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti nurodytas funkcijas. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-246 „Dėl savivaldybės turto investavimo“ nusprendė investuoti Mažeikių rajono Dargių sąvartyną. VĮ Registrų centras Dargių sąvartyną įvertino 3724000 Lt. 2011 m. vasario 3 d. veiklos audito ataskaitoje dėl atliekų tvarkymo organizavimo Telšių regione nurodoma, kad nėra įrodymų, kokiu pagrindu Mažeikių rajono savivaldybės nusprendė investuoti Dargių sąvartyną rinkos verte. Taip pat konstatuota, kad Mažeikių rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimą investuoti Dargių sąvartyną į TRATC-ą, turėjo jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti, nurodyti poreikio investuoti turtą motyvus. 2008 m. sausio 18 d. įvyko TRATC -o visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu vienas iš aktualiausių klausimų buvo įstatinio kapitalo didinimas. TRATC akcininkas - Mažeikių rajono savivaldybė - atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, pasiūlė už akcijas perduoti TRATC - ui Dargių sąvartyną su priklausiniais, kurio rinkos vertė 3 724 000 Lt. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas motyvavo tuo, kad Dargių sąvartynas yra numatytas kaip rezervinis regiono sąvartynas, pasibaigus Jėrubaičių sąvartyno eksploatavimo laikui. Tačiau veiklos audito metu nebuvo gauta jokių dokumentų, įrodančių, kad Dargių sąvartynas bus eksploatuojamas uždarius Jėrubaičių sąvartyną, todėl jis privalėjo būti perduotas kaip ir visi kiti uždaromi sąvartynai. TRATC akcininkų susirinkimas vienbalsiai nutarė perimti sąvartyną, padidinant įstatinį kapitalą 3724 akcijomis, kurių vienos nominali vertė - 1000 litų, ir akcijų emisiją įsigyti Mažeikių rajono savivaldybės tarybai. Taip Mažeikių rajono savivaldybė įsigijo pagrindinį akcijų paketą. Akcininkų susirinkimas neįvertino, kokius nuostolius TRATC-ui gali padaryti toks sprendimas. Pareiškėja nurodė, kad 2007 m. liepos 24 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. Tl-246 investuoti Dargių sąvartyną nebuvo pagrįstas ekonominiu ir socialiniu požiūriu, priimant sprendimą nebuvo nurodyti investavimo motyvai bei laukiami rezultatai, ir todėl tolesni veiksmai: turto vertinimas rinkos verte ir šio turto perdavimas TRATC-ui, negalėjo būti vykdomi, o akcininkai šį procesą turėjo žinoti ir ginčyti. Veiklos audito ataskaitoje nurodoma, kad Dargių sąvartyno perdavimas rinkos verte yra neteisėtas ir jį reikėtų anuliuoti, nes to neatlikus visi turto vertės sumažėjimai per ateinančius laikotarpius bus nurašomi į nuostolius, o visas sąnaudas, tarp jų ir nuostolius, susijusius su TRATC veikla, dengia atliekų turėtojai ir tai turės didelę įtaką rinkliavos mokesčio dydžiui.

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą bei papildomai surinktą medžiagą 2014-03-04 nutarimu Nr. T5-161, atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuodama tuo, jog inicijuojant procesą dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. Tl-246 „Dėl savivaldybės turto investavimo“ panaikinimo, siekiant įgyvendinti teisėtumą, nebūtų realiai apgintas viešas interesas, nes tokiu atveju, atkūrus buvusią padėtį, būtų sukurtas nestabilumą susiformavusiuose santykiuose ir neracionaliai naudojami valstybės resursai. Konstatavo, jog TRATC-ui galimai neteisėto administracinio akto pagrindu buvo perduotas nekilnojamasis turtas, todėl viešojo intereso apgynimas reikštų ne tik administracinio akto panaikinimą, bet turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl buvusios padėties atkūrimo (restitucijos, tai yra dėl Dargių sąvartyno grąžinimo Mažeikių rajono savivaldybei. Prokurorė atkreipė dėmesį, jog jau yra baigti Dargių sąvartyno uždarymo darbai, kurie buvo finansuojami pagal Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, už juos sumokėta 2214483,67 Lt iš Sanglaudos fondo lėšų, todėl tai reikštų ir šių lėšų grąžinimą. Taip pat nurodė, kad išnagrinėjus prašymą nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog būtent Dargių sąvartyno investavimas rinkos verte turėjo įtakos rinkliavos mokesčio dydžiui, todėl buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Skunde dėl 2014-03-04 prokurorės nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pareiškėja nurodė, jog nesutinka su prokurorės priimtu nutarimu bei prašo jį panaikinti bei apginti viešąjį interesą, nes Mažeikių rajono savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto - Dargių sąvartyno investavimas į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ turėjo įtakos rinkliavos mokesčio dydžiui už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurį dengia atliekų turėtojai. Teigė, jog Mažeikių rajono savivaldybės 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. T1-246 „Dėl savivaldybės turto investavimo“ nebuvo pagrįstas ekonominiu ir socialiniu požiūriu, nebuvo nurodyti investavimo motyvai bei laukiami rezultatai, dėl šios priežasties tolimesni veiksmai, t.y. turto vertinimas rinkos verte ir perdavimas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, negalėjo būti vykdomi. Tyrimą atlikusi prokurorė nesiaiškino, kodėl dėl Dargių sąvartyno buvo atliktas turto vertinimas, o ne verslo vertinimas, nes pasak pareiškėjos, turėjo būti atliktas verslo vertinimas, nes Dargių sąvartynas buvo perduotas dar veikiantis. Nurodė, kad po to, kai Mažeikių rajono savivaldybė perdavė Dargių sąvartyno akcijas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, jos turimo įstatinio kapitalo dydis nepakito, išliko tas pas - 37 proc. Pareiškėjos nuomone, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius neteisėtai perkainavo turtą, t. y. Dargių sąvartyną.

Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė R. D., išnagrinėjusi pareiškėjos skundą bei surinktą medžiagą, konstatavo, kad viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė tinkamai įvertino faktinę situaciją, pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl netenkino pareiškėjos skundo ir nepanaikino 2014-03-04 prokurorės nutarimo.

Šalies argumentai

2014-06-05 pareiškėjos D. Š. skunde prašoma panaikinti 2014-05-07 Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimą. Pareiškėja nurodė, jog nesutinka su vyriausiosios prokurorės priimtu nutarimu, nes TRATC neįvykdė 2007m. birželio 20 d. sutartyje Nr. MS -600 pasirašytoje su Telšių, Plungės, Rietavo ir Mažeikių savivaldybėmis, dėl įsipareigojimo ir iki 2008m. gruodžio 31d. neuždarė ir nerekultivavo Dargių sąvartyno, t. y. neįgyvendino Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų teisėtų lūkesčių. Taip pat nurodė, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir Savivaldybės taryba nors ir žinojo, kad TRATC pagal 2007m. birželio 20 d. pasirašytą sutartį įsipareigojo uždaryti Dargių sąvartyną, tačiau Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2007m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą investuoti Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį Dargių sąvartyną įsigyjant, didinančios įstatinį kapitalą, TRATC - o akcijas. Teigė, jog ne TRATC-o valdyba, kuri galimai prisidėjo prie neefektingo TRATC-o valdymo, o prokuratūra turi ištirti ar sumažinant Dargių sąvartyno vertę 405442,75 Lt nebuvo pažeisti įstatymai. Taip pat teigė, jog neaišku, kur dingo lėšos skirtos Dargių sąvartyno uždarymui, nes Dargių sąvartynas buvo uždarytas vykdant Europos Sąjungos fondo lėšomis finansuojamą projektą Nr. VP3-3.2AM-01-V-015 „Telšių regiono kompostavimo aikštelių įrengimas, Dargių sąvartyno uždarymas“. Nurodė, jog Mažeikių rajono savivaldybė perdavusi TRATC-ui Dargių sąvartyną dalį akcijų išdalijo kitoms savivaldybėms, todėl Plungės, Telšių ir Rietavo savivaldybės turėtų pervesti tokias lėšas Mažeikių rajono savivaldybei, kokios buvo patvirtintos savivaldybių tarybų priimtais sprendimais dėl akcijų perėmimo. Pažymėjo, kad TRATC-o akcijos savivaldybėms padalintos pagal gyventojų skaičių, tačiau rinkliavos mokestis yra paskaičiuotas pagal turimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Konstitucijos 118 straipsnio, kuriame nustatyti pamatiniai prokuratūros struktūros ir veiklos pagrindai, 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme.

Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.

Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista teisė arba teisėtas interesas. Dėl viešojo intereso gynimo ieškinį (pareiškimą) gali pateikti prokuroras (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Prokuroro pareikštas ieškinys (pareiškimas) dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir kiekvieno kito asmens, turi atitikti proceso normų keliamus proceso dokumentams reikalavimus. Reikalavime turi būti nurodyti bylos dėl viešojo intereso baigtimi suinteresuoti asmenys, reikalavimo faktinis pagrindas (kuo pasireiškė viešojo intereso pažeidimas) ir dalykas (kaip pašalinti viešojo intereso pažeidimą) (CPK 135 straipsnis). Teismas, išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikšto reikalavimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisminio ginčo esmės. Taigi civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/20110). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Todėl teismai, nagrinėdami suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

Analizuojant pareiškėjos skundus bei pagal pareiškėjos prašymą surinktą medžiagą matyti, kad prokurorė nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl viešojo intereso gynimo, visiškai surinko medžiagą dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, išanalizavo bei įvertino ją, taip pat argumentavo savo išvadas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Vyriausioji prokurorė, nagrinėdama pareiškėjos skundą, taip pat papildomai rinko medžiagą ir analizavo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino prokurorės išvadas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso priemones bei atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką pritarė prokurorės išvadoms.

Vertinant pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, ar nebuvo pažeisti įstatymai uždarant Dargių sąvartyną, taip pat dėl lėšų, už perleistas akcijas iš kitų savivaldybių pervedimo Mažeikių rajono savivaldybei bei rinkliavos mokesčio apskaičiavimo tvarkos, pažymėtina, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį vietinių rinkliavų nustatymas ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybės funkcijos. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, o savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo, t. y. prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai, kurių įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas.

Vertinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad 2014-05-07 Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 513 straipsniais,

nutaria:

D. Š. skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2014-05-07 nutarimo Nr. T5-277 nenaikinti 2014-03-04 nutarimo Nr. T5-161 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nepanaikinti.

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

TeisėjaAndželika Butkuvienė