Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis V. K. 2021 m. balandžio 22 d. apie 22.30 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu, mušė savo šeimos narį – sugyventinę E. N., tyčia dešinės rankos kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė į kairės rankos žastikaulį ir ne mažiau vieną kartą į dešinės rankos žastikaulį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. N. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis V. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis V. K. 2021 m. lapkričio 21 d. apie 21.20 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą A. K., t. y. rankos kumščiu ne mažiau du kartus sudavė į kairės pusės nugaros šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis V. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

I.I. Kaltinamojo parodymai bendrai pagal abi nusikalstamas veikas

2. Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgių ir parodė, kad su E. N. kartu gyveno apie trejus metus, gyveno jai priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). 2021 m balandžio 22 d. vakare kartu gėrė sidrą, susipyko dėl kažkokių smulkmenų, priekaištai peraugo į konfliktą. Jis sutinka, kad galėjo E. N. suduoti smūgius į vieną ranką ir suspausti kitą, tačiau dėl girtumo neprisimena. Po įvykio E. N. atsiprašė, ji jam atleido, abu nusprendė toliau kartu nebegyventi. Taip pat sutinka, kad 2021 m. lapkričio 21 d. apie 21.20 val. namuose (duomenys neskelbtini) su tėvu A. K. kilusio žodinio konflikto metu jis du kartus sudavė tėvui kumščiu į kairį šoną. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti viešuosius darbus (1 t., b. l. 81-82, 88-89; 2 t., b. l. 81-82).

I. II. Kiti faktiniai duomenys pagal atskiras nusikalstamas veikas

3. Nukentėjusioji E. N. parodė, kad su V. K. bendrauja apie trejus metus, kelis mėnesius veda bendrą ūkį. Gyvena jai priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 22 d. apie 22.30 val. būnant namuose tarp jų kilo žodinis konfliktas, sugyventinis priekaištavo jai, kad yra neištikima. V. K. konflikto metu be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu tris kartus sudavė jai į kairės rankos žastikaulį ir vieną kartą į dešinės rankos žastikaulį, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jai labai skaudėjo, ant kairės rankos liko kraujosruva. Po konflikto ji išbėgo į lauką ir išsikvietė pagalbą, pas teismo medikus nevyko. Po įvykusio konflikto sugyventinis atsiprašė, ji jam atleido, tačiau nusprendė toliau gyventi atskirai. V. K. pretenzijų neturi (1 t., b. l. 30-31, 36-37).

4. 2021 m. balandžio 22 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Teritorija neaptverta, nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Į namą patenkama iš kiemo pusės, pro rudos spalvos duris. Įėjus patenkama į priebutį iš kurio patenkama į koridorių, iš šio pro kairėje pusėje esančias duris patenkama į kambarį. Kambaryje matomas išskleistas minkštų baldų komplektas, komoda, spinta. Namų aplinka tvarkinga (1 t., b. l. 11-18).

5. 2021 m. balandžio 22 d. policijos pareigūno N. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad vietoje tikrinant iš pranešėjos E. N. gautą informaciją apie sugyventinio smurtą jos atžvilgiu, – ši pasitvirtino, nukentėjusioji patvirtino, kad konflikto metu sugyventinis V. K. sudavė jai dešinės rankos kumščiu ne mažiau tris kartus į kairės rankos žasto sritį, taip pat ne mažiau vieną kartą sudavė į dešinės rankos žasto sritį, ant nukentėjusios rankos matėsi kraujosruva, nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi ir akivaizdžiai išsigandusi. Smurtu įtariamas asmuo buvo neblaivus (nustatytas 1,02 prom. girtumas) (1 t., b. l. 24-27).

6. 2021 m. balandžio 22 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant E. N. matomos neseniai patirto smurto žymės – ant kairės rankos matoma netaisyklingos formos kraujosruva (1 t., b. l. 38-41).

7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARJK-0077, kaltinamajam V. K. 2021 m. balandžio 22 d., nustatytas 1,02 prom. girtumas (1 t., b. l. 64-65).

8. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) dviese kartu su sūnumi V. K.. Namas, priklauso jam. 2021 m. lapkričio 21 d. apie 14.00 val. su kaimynu (duomenys neskelbtini) namuose vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Apie 17.40 val. į namus sugrįžo sūnus (kaltinamasis). Jam sugrįžus kaimynas išėjo į savo namus. Tada jie dviese su sūnumi virtuvėje pradėjo vartoti sūnaus parsivežtą brendį. Bevartojant alkoholį tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Konflikto metu sūnus dešinės rankos kumščiu ne mažiau du kartus sudavė jam į kairės pusės nugaros šoną, t. y. į šonkaulius, sukeldamas fizinį skausmą. Tikslaus smūgių skaičiaus dėl buvusio girtumo nurodyti negali. Skausmą šioje srityje jaučia ir dabar. Savo sūnui pretenzijų neturi, ant jo nepyksta, nori su juo susitaikyti. Pas teismo medikus sužalojimo masto nustatymui nevyko, civilio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 43-46).

9. 2021 m. lapkričio 21 d. policijos pareigūnės G. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjo A. K. gautą informaciją apie sūnaus smurtą jo atžvilgiu – ši pasitvirtino, nukentėjusysis buvo akivaizdžiai išsigandęs, neblaivus, patvirtino, jog konflikto metu sūnus sudavė jam ne mažiau du kartus į kairį nugaros šoną, jis jautė fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau vėliau sulaikytas (2 t., b. l. 31-33).

10. 2021 m. lapkričio 21 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) vieno aukšto mūriniame gyvenamajame name. Teritorija aptverta tvora, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Į namą patenkama iš kiemo pusės. Įėjus pro lauko duris patenkama į koridorių, iš kurio patenkama į antrą koridorių, pro šio koridoriaus kairėje pusėje esančios duris patenkama į tyrimui reikšmingą virtuvės patalpą. Virtuvėje stovi virtuvinis komplektas, aplinka tvarkinga (2 t., b. l. 13-14).

11. 2021 m. lapkričio 21 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant nukentėjusiojo A. K. kūno išorinių smurto žymių neaptikta (2 t., b. l. 24).

12. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARJK-0063, kaltinamajam V. K. 2021 m. lapkričio 21 d., 22.57 val. nustatytas 1,04 prom. girtumas (2 t. b. l. 191-192).

13. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykių, pirmuoju kaltinamasis V. K. kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, tyčia sudavė rankos kumščiu tris smūgius į kairės rankos žastikaulį ir vieną smūgį į dešinės rankos žastikaulį sugyventinei E. N., o antruoju kaltinamasis taip pat, kilus iš esmės nereikšmingam buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į kairės pusės nugaros šoną savo šeimos nariui – tėvui A. K..

II. Kaltinamojo veikų kvalifikacijos pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

14. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai dėl abiejų byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykių pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog tiek nukentėjusiąją E. N., tiek ir nukentėjusįjį A. K., smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas E. N. smūgius kumščiu į abiejų rankų žastikaulius, o antruoju atveju suduodamas smūgius kumščiu į nugaros šoną A. K.) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą. Trečia, smūgiai rankos kumščiu į rankas, bei nugarą sukėlę nukentėjusiesiems kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusiųjų mušimu. Ketvirta, nukentėjusiųjų byloje nuosekliai nurodytos jų mušimo pasekmės šių asmenų sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačių nukentėjusiųjų pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykių užfiksuotais duomenimis (tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jų vietose, iš dalies ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje bei virtuvėje, todėl yra pagrindas spręsti, kad viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios E. N., o taip pat kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. K. bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji E. N. faktinėje šeimoje gyveno apie trejus metus ir vedė bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai. Bylos duomenimis, kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju savo tėvu pastarojo (šeimos) namuose gyvena nuo savo gimimo, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie abu yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

III. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

15. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą, abiejų byloje nagrinėjamų veikų atvejais teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtas nebuvo intensyvus, smurtinių veiksmų skaičius santykinai nedidelis (pirmojo nusikaltimo įvykio metu suduoti keturi smūgiai nukentėjusiajai į rankų žastus, antrojo – du smūgiai kumščiu nukentėjusiajam į nugaros šoną), smurtu sukeltos pasekmės minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konfliktų vados buvo grynai buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija – nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiesiems momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

16. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau neteistas, nors pažymėtina, kad kaltinamasis smurtauja nebe pirmą kartą, – Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 103-105, 2 t., b. l. 87-88), tyrimas atnaujintas kaltinamajam per vienerius metus įvykdžius naują tyčinį nusikaltimą (numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį 1 kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 90-91), jis yra visiškai darbingas, nedirba, darbo paieška užimtumo tarnyboje nutraukta asmens pageidavimu, šeimos nesukūręs, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamų abiejų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, konstatavus kiek daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 16), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro siūlomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio bausmes : 1) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1) – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas, viso 100 valandų; 2) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2) – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas, viso 150 valandų. Paskiriamos bausmės už abi nusikalstamas veikas subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę iš dalies jas sudedant, ir tokiu būdu nustatytina subendrinta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi – iki 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui, viso – 150 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam V. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti iki viešųjų darbų bausmės vykdymo pabaigos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2021 m. lapkričio 21 d. 22.45 val. iki 2021 m. lapkričio 22 d. 09.55 val. (2 t., b. l. 73-74, 86) – už 6 valandas skiriamos jam viešųjų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam V. K. ikiteisminiame tyrime jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, naujai skirti tokią procesinę prievartos priemonę iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo taip pat nėra poreikio.

19. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. N.) ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, viso – 100 valandų.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. K.) ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, viso – 150 valandų.

Paskirtas bausmes už abi nusikalstamas veikas subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą už abi išnagrinėtas byloje nusikalstamas veikas 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, viso – 225 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę V. K. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, išviso – 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo V. K. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – iki paskiriamos viešųjų darbų bausmės vykdymo pabaigos nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąsias priemones iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios neskirti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.